Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-11-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-393-718/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-21
Bylos Nr.
II-393-718/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01244-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kategorijos
Byla Nr. II-393-718/2018
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01244-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui E. Š., jo atstovui advokatui D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-12668-2018 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausiasis patrulis P. Š. 2018-08-18 surašė administracinio nusižengimo protokolą E. Š. už tai, kad jis 2018-08-18, 7.50 val., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,46 prom. (±0,02 prom.) girtumas.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-09-17 nutarimu Nr. 30-ANR_N-12668-2018 E. Š. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Klaipėdos apylinkės teisme 2018-10-09 gautas administracine tvarka nubausto E. Š. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-09-17 nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant ko veiksmuose ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. O pripažinus jį kaltu, prašo paskirti švelnesnę, negu įstatyme nustatyta, nuobaudą ir administracinio poveikio priemones. Skunde teigiama, kad jis, E. Š., administracinio nusižengimo nepadarė. Jis, E. Š., 2018-08-17, apie 20.00 val., vartojo 200 gramų 40% stiprumo etilo alkoholio (brendžio). Kadangi dėl patirtų dviejų širdies infarktų jam nuo 2012 metų nustatytas 30 proc. darbingumo lygis ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, jis 2018-08-18 ryte, apie 7.30 val., išgėrė nuolat vartojamų gudobelių ekstrakto lašų, kurie padeda palaikyti širdies funkciją ir kraujotaką, po ko, jausdamasis ganėtinai gerai, kaip ir kiekvieną rytą, sėdo į automobilį ir važiavo juo, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu jam nustatytu neblaivumu, kai iškvėptame ore nustatytas lengvas 0,46 prom. (po paklaidos 0,44 prom.) promilės girtumas, prašė policijos pareigūnų pakartotinai patikrinti jo blaivumą, tačiau policijos pareigūnai atsisakė tai padaryti. Iš karto po to, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jis nuvyko į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę dėl medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti. Iš pridedamos specialisto išvados Nr. T-A8587/2018 (01) matyti, kad jo kraujyje nustatyta mažiausia 0,20 prom. etilo alkoholio koncentracija. Gydymo įstaigoje 9.00 val. patikrinus neblaivumą alkotesteriu, etilo alkoholio iškvėptame ore buvo nustatyta 0,19 prom., o 9.20 val. – 0,14 prom. Atsižvelgiant į išdėstytą, mano, kad jis inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepadarė, administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu automobilį vairavo būdamas blaivas. Be to, nurodo, kad skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija nepagrįstai nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymi, kad nuo 2012 m. jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, o vėliau ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Tiriant bylą nebuvo ištirtos itin reikšmingos bylos aplinkybės, tai yra patikrinus E. Š. neblaivumą alkotesteriu tik vieną kartą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis dėl turimų sveikatos sutrikimų iš ryto buvo vartojęs gudobelės ekstrakto lašų, ir kad tai galimai lėmė neteisingai iškvėptame ore nustatytą alkoholio koncentracijos kiekį viršijančią leistiną normą 0,06 (po paklaidos 0,04) promilės, ko pasekoje turėjo būti imtasi papildomų veiksmų, neapsiribojant vienkartiniu neblaivumo patikrinimu naudojant alkotesterį. Skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija nesivadovavo į bylą pateiktais medicininiais dokumentais, kurie paneigia nutarime nurodytas aplinkybes. Mano, kad esant skirtingiems duomenims apie jo, E. Š., neblaivumą, byloje turi būti paskirta ekspertizė. Pripažinus, kad jis padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, prašo paskiri švelnesnę, negu įstatyme nustatyta, nuobaudą ir administracinio poveikio priemones.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu nesutinka su E. Š. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad E. Š. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Įrodymai, kad E. Š. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, surinkti ir pateikti bylos medžiagoje. Prašo E. Š. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą ( b.l.66).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Š. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad 2018-08-17, apie 20.00 val., išgėrė 200 gramų brendžio, taip pat vartojo jam skirtus vaistus širdies veiklai gerinti. 2018-08-18 ryte draugė pavėlavo į autobusą, jis, E. Š., jautėsi gerai, pasitikrino savo turėtu alkotesteriu, kuris nustatė 0,23 prom., todėl nusprendė draugę iš Dituvos nuvežti į miesto centrą. Vakare ir ryte vartojo gudobelių ekstrakto lašų. Sustabdžius policijos pareigūnams prašė leisti pūsti į alkotesterį antrą kartą, tačiau jam neleido, pareigūnai atnešė alkotesterį su antgaliu. Po to vyko į ligoninę, pridavė kraują. Gydymo įstaigoje 9.00 val. jam nustatytas tik 0,19 prom. girtumas.

Skundą pateikusio asmens įgaliotas atstovas advokatas D. L. pažymėjo, kad E. Š. yra 64 metų amžiaus, tik 30 proc. darbingas, anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas nebuvo, leistiną alkoholio koncentraciją viršijo nežymiai, tik 0,04 prom. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, E. Š. neteks darbo, o susirasti naują darbą negalės. Pažymi, kad remiantis Sveikatos pasaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui), apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, jeigu asmuo nurodo vartojęs vaistus, jo blaivumas turi būti patikrintas alkotesteriu antrą kartą arba turi būti naudojamas kitas neblaivumo nustatymo metodas. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai patys turėjo E. Š. pristatyti į gydymo įstaigą, ištirti jo kraują. Skundą palaiko, prašo skirti ekspertizę, arba taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. Š. skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

E. Š. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.

E. Š. skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2018-08-18, 7.50 val., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,46 prom. (±0,02 prom.) girtumas.

Skundą pateikęs E. Š. nurodo, kad 2018-08-18, 7.50 val., policijos pareigūnai alkotesteriu jam nustatė 0,46 prom. girtumą (pritaikius paklaidą – 0,44 prom). Kadangi alkoholį vartojo ankstesnės dienos vakare, ryte jautėsi blaivas, nesutikdamas su alkotesterio parodymais iš karto nuvyko į gydymo įstaigą blaivumui nustatyti. Gydymo įstaigoje 9.00 val. jam nustatytas tik 0,19 prom. girtumas, o 9.20 val. – 0,14 prom. girtumas. Kraujo, paimto tą pačią dieną, 9.05 val., mėginyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,20 prom. etilo alkoholio. Todėl mano, kad administracinio nusižengimo jis nepadarė, automobilį vairavo būdamas blaivus.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija), 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Šių Taisyklių 3 punktas numato, jog policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, kuris įtariamas esantis neblaivus, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 29 punkte taip pat nurodoma, jog tuo atveju, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Taigi transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais – tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių ir pažeidėjas kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Tiek policijos pareigūnų atliktas patikrinimas, tiek ir medicininės apžiūros atlikimas yra alternatyvūs metodai, kuriais galima nustatyti asmens neblaivumą, ir kiekvienas iš jų yra pakankamas asmens blaivumo ar neblaivumo fakto konstatavimui.

Šioje administracinio nusižengimo byloje pažeidėjas E. Š., sustabdytas policijos pareigūnų, buvo patikrintas alkotesteriu, 2018-08-18, 7.50 val., alkotesteriu Alcotest 7510 jam nustatytas lengvas 0,46 prom. (± 0,02%) girtumas (b.l. 50). Nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis, E. Š. nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur 9.00 val. alkotesteriu jam nustatytas 0,19 prom. girtumas, o 9.20 val. – 0,14 prom. girtumas (b.l. 11-12). Taip pat gydymo įstaigoje 2018-08-18, 9.05 val., buvo paimtas jo kraujo mėginys, kurį ištyrus nustatyta, kad jo kraujyje etilo alkoholio koncentracija yra 0,20 prom. (b.l. 10).

Atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti.

Kaip minėta anksčiau, Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktas numato, jog asmuo, nesutikdamas su policijos atlikto tikrinimo rezultatais, ne vėliau kaip per valandą po atlikto tikrinimo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Skundą pateikęs E. Š. į ligoninę atvyko praėjus vienai valandai ir 10 minučių po policijos pareigūnų jam atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu.

Teismo nuomone, aplinkybė, jog praėjus vienai valandai ir 15 minučių užfiksuotas E. Š. neblaivumo skirtumas nuo policijos pareigūnų nustatyto 0,46 prom. iki 0,20 prom. ( specialisto išvada Nr. T-A858/2018 (01), kraujo tyrimas), rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai yra patikimi ir gali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio nusižengimo sudėties požymį. Nagrinėjamu atveju galima remtis alkotesterio duomenimis ir tvirtinti, kad E. Š. vairavo neblaivus -0,46 promilės (±0,02 prom.), ir taip padarė administracinį nusižengimą.

Todėl, atsižvelgus į visus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog E. Š. sustabdymo momentu, t. y. 2018-08-18, 7.50 val., jo kraujyje alkoholio koncentracija buvo 0,46 promilės etilo alkoholio (±0,02 prom.), ir tai atitinka lengvą neblaivumo laipsnį.

Pažymėtina, kad ne kartą teismų praktikoje akcentuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, vadovaujantis moksliškai patvirtinta formule (Vidmarko formule), kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (per 1 minutę oksiduojasi apie 0,0025 promilės etilo alkoholio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013). Taigi, E. Š. apsvaigimas nuo alkoholio nuo 0,46 prom. (± 0,02%) per 1 valandą ir 15 minučių, vadovaujantis Vidmarko formule, galėjo sumažėti iki 0,20 promilių.

Skundą pateikęs E. Š. tvirtina prašęs policijos pareigūnų patikrinti alkotesteriu jo blaivumą antrą kartą, sakė vartojęs vaistus, tačiau šiuos jo teiginius paneigia bylos medžiaga. Lietuvos kelių policijos tarnybos vyr. patrulis P. Š. 2018-08-18 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2018-08-18, apie 7.50 val., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paaiškėjo, kad automobilį vairuoja E. Š.. Bendraujant su vairuotoju E. Š., iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios. E. Š. pasakė, kad vakar gėrė alkoholinius gėrimus. Vairuotojui alkotesteriu nustatytas lengvas 0,46 prom. girtumas. E. Š. sutiko su pažeidimu, gailėjosi (b.l. 52). Kaip minėta anksčiau, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse įtvirtinta policijos pareigūnų teisė tikrinti metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatant transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumą, jose numatyta šio patikrinimo tvarka. Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

Žemesnės instancijos teismas

E. Š. jam surašytame administracinio nusižengimo protokole (b.l. 51) įrašė paaiškinimą, pripažindamas padaręs pažeidimą, nurodė, kad vakar gėrė brendžio, gailisi.

Policijos pareigūnų naudotas alkotesteris, kaip patvirtina 2018-03-02 patikros sertifikatas Nr. 0801202, - metrologiškai patikrintas, yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2018-09-02, prietaiso paklaida ± 0,017 ‰ (b.l. 53).

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad E. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnyje yra nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą ir rūšį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skundą pateikęs E. Š. nurodo, kad jo atžvilgiu turėjo būti pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai yra, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Teismo vertinimu, Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba nepagrįstai E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, jog administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundą pateikęs E. Š. yra tik 30 proc. darbingas (b.l. 14), jam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (b.l. 15-16). Taigi, akivaizdu, kad E. Š. veikoje yra lengvinanti atsakomybė - administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Už minėto nusižengimo padarymą E. Š. paskirta minimali 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam vienerių metų terminui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Š. prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba visai neskirti specialiosios teisės atėmimo. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą nusižengimą, siekiant prevencijos tikslų. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.

Skundą pateikęs E. Š. pripažįsta vartojęs alkoholį iš vakaro, teigia, kad automobilį vairavo, nes visiškai nesijautė apsvaigęs. Iš teismui pateiktų administracinių nusižengimų registro duomenų, matyti, kad anksčiau administracine tvarka nei už KET pažeidimus, nei kitus teisės pažeidimus nebaustas ( b.l. 56-57). E. Š. gyvena (duomenys neskelbtini) (b.l. 27), dirba Klaipėdos mieste UAB (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b.l. 26). Nagrinėjame atveju pažeidėjui buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,46 promilės (po paklaidos – 0,44 prom.), kuris yra artimas leistinai normai. Byloje yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės, taip pat ir medicininiai dokumentai apie E. Š. sveikatos būklę, nors ir nepaneigia pažeidėjo kaltės ir nepateisina jo poelgio, tačiau leidžia manyti, kad šis pažeidimas buvo atsitiktinis, pažeidėjas neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, laikosi teisės ir visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų.

Visos šios aplinkybės charakterizuoja E. Š. išimtinai teigiamai, vertinamos E. Š. naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės. Teismas laiko, kad vairuodamas neblaivus, E. Š. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl vien tik administracinės nuobaudos – baudos be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas E. Š., šiuo konkrečiu atveju neleis pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslų, todėl nustatytinas trumpesnis specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas, t. y. šeši mėnesiai.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, E. Š. skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-09-17 nutarimo Nr. 30-ANR_N-12668-2018 dalis dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo, keistina, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, E. Š. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpinamas iki 6 (šešių) mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

E. Š. skundą tenkinti iš dalies. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-12668-2018 pakeisti. Pripažinti E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-12668-2018 dalį dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, E. Š. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė