- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- ATP-584-581/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-002347-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino A. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį bei 127 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis ATPK 30¹, 33 straipsniais, A. M. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams už tai, kad jis, 2013-09-21, apie 02.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) manevruodamas atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš galo ir automobilio kabliu atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį ,,BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadindamas jam galinį bamperį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog teismas neteisingai vertino šio pažeidimo subjektyvinę pusę, kadangi nėra įrodyta ir yra abejonių, jog minimą pažeidimą jis padarė tyčia. Teigia, jog manevruodamas atbuline eiga tikrai nepajuto jokio susilietimo su kitu automobiliu ir negirdėjo jokio garso, todėl labai trumpam laiko tarpui gal 5 minutėm iš įvykio vietos išvažiavo ir greitai sugrįžo į tą pačią vietą, t.y. neturėjo jokio tikslo pasišalinti, kad išvengtų administracinės atsakomybės. Liudytojas M. D. patvirtino, jog jis galėjo nesuprasti, kad įvyko eismo įvykis. Sužinojęs, jog padarė eismo įvykį, susirado nukentėjusiąją, atsiprašė bei susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo, žala šiuo metu yra atlyginta. Policijos pareigūnus apie įvykį informavo pašaliniai asmenys. Mano, jog teismas, priimdamas nutarimą, vadovavosi administracinio teisės pažeidimo 2013-09-25 protokole Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų nepilnai patikrintų įvykio aplinkybių išvadomis, todėl padarė įstatymui prieštaringus byloje surinktų įrodymų vertinimus.
Atsiliepimas
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras – atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog su apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-14 nutarimo panaikinimo nesutinka ir mano, jog skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Vadovaujantis ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde iš esmės yra ginčijamas veikos kvalifikavimas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Kaip teisingai skundžiamame nutarime nurodė ir apylinkės teismas, šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis susijęs. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, pavyzdžiui stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).
Pažymėtina ir tai, jog administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, kurią sudaro konkrečiame ATPK straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, ir nenustačius bent vieno iš būtinų požymių, nėra ir faktinio atsakomybės pagrindo. Kaip jau minėta, ATPK 130 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, pažeidžiant KET. Taigi, šio pažeidimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje ir konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai), be abejo turi būti konstatuojamas ir paties eismo įvykio faktas. Eismo įvykis, remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punktu, yra situacija kuomet kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai tyrė bylos aplinkybes, tikrino surinktus faktinius duomenis, tačiau suklydo juos vertindamas, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl A. M. kaltės padarius pažeidimą numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo bei teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, nėra jokių abejonių, kaip jau minėta to neginčija ir pats apeliantas, kad A. M. vairuojamas automobilis ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį, nukentėjusiajai M. M. priklausantį, automobilį ,,BMW530“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) tai yra, jog A. M. sukėlė eismo įvykis. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog A. M. manevruodamas atbuline eiga galėjo nepajusti automobilių kontakto, todėl iš eismo įvykio vietos jis pasišalino nesąmoningai, t.y. pasišalino netyčia. Šią išvadą patvirtina liudytojo M. D. teismo posėdyje duoti parodymai apie įvykio aplinkybes, jog automobiliams kontaktuojant, smūgis buvo nedidelis, automobilio signalizacija neįsijungė (31 b.l.), taip pat nuoseklūs paties A. M. paaiškinimai, jog jis manevruodamas nejuto, jog būtų kliudęs kitą automobilį – sukėlęs eismo įvykį (16, 30 b.l.). Iš eismo įvykio vietoje padarytų transporto priemonių nuotraukų (12-13 b.l.), taip pat iš nukentėjusiosios paaiškinimų bei parodymų teismo posėdžio metu (17, 30 b.l.) matyti, jog nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas nežymiai – įlenktas galinis bamperis, o A. M. vairuojamas automobilis „VW Passat“ iš esmės apgadintas nebuvo – ant automobilio kablio likęs šviesių dažų fragmentas, be to A. M. praėjus neilgam laiko tarpui sugrįžo į įvykio vietą. Taigi, šių aplinkybių visetas tik patvirtina, jog nagrinėjamu atveju ATPK 130 straipsnio 1 dalies būtinas subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia pasišalinti iš eismo įvykio, tai yra A. M. suvokimas, kas jis yra susijęs eismo įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio elgesio neteisėtumą bei priešingumą KET reikalavimams, nustatyta nebuvo.
Tačiau pirmosios instancijos padarė išvadą, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą A. M. padarė tuo metu, kada praėjus nedideliam laiko tarpui po eismo įvykio sugrįžo į eismo įvykio vietą ir turėdamas realią galimybę veikti pagal KET reikalavimus, tai yra ieškoti nukentėjusiosios (baro savininkės), o jos nesuradęs (nesulaukęs) apie įvykį pranešti policijai, tačiau jis to nepadarė dėl nepateisinamų priežasčių.
Administracinio teisės pažeidimo protokole (1 b.l.) bei skundžiamame nutarime nurodoma, jog A. M. pažeidė KET 231 bei 234 punktų reikalavimus, nustatančius asmens pareigas įvykus eismo įvykiui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. M. sugrįžo į eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietą, jau po įvykusio eismo įvykio ir, kaip jau anksčiau minėta, nesant jo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o kito eismo įvykio padarymu A. M. nėra kaltinamas. Aplinkybė, jog liudytojas M. D. A. M. informavo apie ankstesniu eismo įvykiu padarytą žalą kitai transporto priemonei, negali būti pagrindu pripažinti, jog apeliantas A. M. padarė pažeidimą numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nes akivaizdu, jog A. M. įvykus eismo įvykiui iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia. Be to, nustatyti A. M. veiksmai tik sustiprina išvadą, kad jis nesiekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir tokiu būdu išvengti administracinės atsakomybės. Šią aplinkybę be kitų bylos įrodymų patvirtina ir šie nukentėjusios M. M. parodymai, jog „dar tas vaikinukas priėjęs atsiprašinėjo, sakė, netyčia tai įvyko, nes nieko negirdėjo, sakė, kad atlygins žalą“ (b.l. 30). Byloje esančiame M. D. paaiškinime (b.l. 18) nurodyta aplinkybė, kurios jis teisme nenurodė (b.l.31), jog A. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, jog bandė surasti blaivų vairuotoją, todėl galimai siekė išvengti administracinės atsakomybės, jokiais kitais bylos įrodymais nepatvirtintas spėjimas, o be to, A. M. ir nebuvo nekaltinamas, jog vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimas yra keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu
nutaria:
A. M. skundą tenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimą pakeisti:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimo dalį, kuria A. M. pripažintas kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, A. M. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.