- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-203-372/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01993-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- V. L.
- Išvadą teikia
- Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ir atsakovo V. L. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1401-1029/2016, iškeltoje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui V. L., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo sumos padidinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. L. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą, priteisiant iš atsakovo V. L. nepilnamečių vaikų R. L. ir E. L. išlaikymą po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Nurodė, kad vaikai paaugo, lanko būrelius už kuriuos reikia mokėti, reikia mokėti privačiai samdomiems mokytojams, pirkti sportinę aprangą ir pan. Dukros dantų gydymui reikalinga 4000 Eur suma, todėl vaikų tėvas turėtų prisidėti puse sumos. Sūnui taip pat reikia taisytis dantis. Atsakovo turtinė padėtis gerokai geresnė nei ieškovės, dirbančios už minimalų mėnesinį atlygį.
Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jo gaunamos pajamos nedidelės. Vaikams pakanka šiuo metu mokamo išlaikymo. Sutinka apmokėti pusę dukros dantų gydymui skirtos sumos, tačiau tik po to, kai ieškovė pateiks kvitus, patvirtinančius konkrečią dantų gydymui išleistą sumą. Pabrėžė, jog savo tėvo palikimo atsisakė brolio, kuris rūpinosi tėvu prieš mirtį, naudai.
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su ieškovės ieškiniu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą ir priteisė iš atsakovo V. L. išlaikymui po 170,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo 2016-05-05 iki vaikų pilnametystės. Išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise pavedė administruoti vaiko motinai I. L..
Teismas, spręsdamas vaikų išlaikymo klausimą, įvertino vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį. Teismas nustatė, kad priteistos išlaikymo sumos nebepakanka ginčo šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti, vaikams reikalingos papildomos pajamos dantų gydymui, daliai būsto remonto išlaidų padengti. Įvertino nuo 2014 m. pasikeitusią ekonominę situaciją šalies ūkyje. Teismas atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėti, nustatė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma sudaro daugiau nei pusę atsakovo gaunamo darbo užmokesčio, todėl laikė ją neproporcinga, nepagrista ir neprotinga. Atsižvelgė į atsakovo vangumą gerinti savo finansinę padėti bei į tai, jog atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečių vaikų kasdieninės priežiūros, rūpinimosi jais, o visa vaikų priežiūra tenka tik ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) V. L. prašo panaikinti teismo sprendimą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nėra nustatytos aplinkybės, jog tėvų materialinė padėtis iš esmės pasikeitė bei faktai, kad nepilnamečių vaikų poreikiai būtų iš esmės pasikeitę.
Teismas nenustatė vaikų poreikio turinio reikšmingų faktinių aplinkybių ir nemotyvavo kodėl išlaikymo dydis kiekvienam vaikui yra reikalingas po 170 Eur.
Teismas padidindamas išlaikymo dydį 69 procentais pasielgė neteisingai.
Ieškovė nuolat kreipiasi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Teismas nepasisakė ir nevertino duomenų apie privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamų paslaugų teikimą.
Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog patyrė gyvenamosios vietos remonto išlaidas, pagerindama vaikų gyvenamąsias sąlygas. Ieškovė galimai atliko savo asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo remontą, taip pagerindama savo, o ne vaikų nekilnojamojo turto vertę.
Teismas neatsižvelgė į atsakovo sudėtingą finansinę padėtį.
Skųsdama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) I. L. prašo panaikinti teismo sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiaulių apygardos teismui nusprendus bylą išnagrinėti iš esmės – pakeisti skundžiamą sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nenustatė realios atsakovo turtinės padėties.
Teismas neįvertino ieškovo siekio pagerinti savo turtinę padėtį.
Teismas pažeidė pareigą būti aktyviam, vadovavosi atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, neparodančiais realios atsakovo turtinės padėties.
Pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti oficialias deklaracijas iš Vokietijos mokesčių inspekcijos, tačiau atsakovas pateikė kitokio turinio ir pobūdžio dokumentus, šių dokumentų pateikimas nebuvo būtinas ir juos pateikdamas atsakovas realizavo savo teisę, todėl šios išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir nepagrįstai priteistos iš ieškovės.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė I. L. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo nėra ribojama laiko prasme.
Ieškovė pateikė sąskaitas iš kurių matyti, kad ieškovė patyrė išlaidas gerindama vaikų gyvenimo sąlygas ir teismas į tai pagrįstai atsižvelgė, pakeisdamas priteisto išlaikymo dydį.
Pirmosios instancijos teismas detaliai neaptarė duomenų apie dantų gydymo ir protezavimo paslaugas, tačiau nereiškia, kad teismas jų nevertino ir dėl to teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.
Apelianto teiginiai, kad jis neturi pakankamai lėšų teikti prašomo išlaikymo yra nereikšmingi, kadangi tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis pajamomis, išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, atsakovas V. L. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nesprendė išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams klausimo, o sprendė priteisto išlaikymo vaikams sumos pakeitimo klausimą.
Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo padidinti išlaikymo dydį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantų (atsakovo) V. L. ir (ieškovės) I. L. apeliaciniai skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinis procesas šiuo atveju vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendime nurodytas 101,36 Eur dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, išlaikymą nepilnamečiams vaikams padidinus iki 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko (vaikų) poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.
Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 str., CPK 279 str. 5 d.). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai.
Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.). Taigi įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi šalių nepilnamečiams vaikams, dukrai R. L. ir sūnui E. L., išlaikymui kas mėnesį iš atsakovo V. L. priteisė materialinį išlaikymą po 87,31 Eur (300 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 13 d. sprendimu išlaikymo dydį padidino kiekvienam vaikui po 101,36 Eur (350 Lt) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė 2016 m. gegužės 5 d. kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams padidinimo iki 300 Eur, nurodydama, jog vaikai paaugo, lanko būrelius už kuriuos reikia mokėti, samdomi privatūs mokytojai, kurių paslaugos mokamos, reikia pirkti sportinę aprangą, mokyklinius reikmenis, reikia mokėti mokesčius už vaikų telefonus, ekskursijas, kiną, teatrą ir kt. Dukrai reikalingas ortodontinis gydymas, plokštelė kainuoja 4000 Eur, todėl vaikų tėvas turėtų prisidėti puse sumos. Sūnui taip pat reikia taisyti dantis. Pabrėžė, jog atsakovo turtinė padėtis gerokai geresnė nei ieškovės.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo šalys dirba, gauna pastovias pajamas. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis – apie 350 Eur (t. I, b. l. 13, 44), atsakovo gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1100 Eur ( t. I, b. l. 128–199). Ieškovė savo vardu turi nekilnojamojo turto, kurį nuomodama gauna pajamas apie 10 Eur (t. I, b. l. 42, 115–120). Ieškovė su ginčo šalių nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių name (t. I, b. l. 21–23). Atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), kurioje nuomojasi būstą ir jo nuomai išleidžia 480 Eur per mėnesį, komunalinėms paslaugoms 60 Eur ( b. l. 57–63). Teismas atsižvelgęs į abiejų šalių pajamų ir išlaidų santykį, vaikų amžių, jų pasikeitusius poreikius, įvertinęs nuo 2014 metų pasikeitusią ekonominę situaciją šalies ūkyje, taip pat, jog ieškovas gyvendamas užsienyje yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų kasdienės priežiūros, sprendė, ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti išlaikymą iš apelianto (atsakovo) po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovę tvarkyti vaikų išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas ir pastangas jas gauti, todėl sprendžia, kad iki 170 Eur padidintas išlaikymas ginčo šalių nepilnamečiams vaikams yra pakankamas, teisingas bei proporcingas apelianto (atsakovo) turtinei padėčiai, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.