Kauno apygardos teismo nutartis

2009-05-28 · Civilinė byla Nr. A2-681-153/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-28
Bylos Nr.
A2-681-153/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Lietuvos Respublikos, Raimondas Buzelis, Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
R. S.
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
E. G., J. R.
Civilinė byla Nr. A2-681-153/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėjas Algis Vieraitis;

procesinio dokumento kategorija: 122.1., 122.3, 122.5, 124.1.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužės 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Egidijaus Tamašausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-241-02/2001 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams E. G. ir J. R. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo R. S. pareiškimą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-241-02/2001 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams E. G. ir J. R. dėl žalos atlyginimo.

Teismas nustatė, kad 2001-02-27 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-241-02/2001 ieškovo R. S. ieškinys atsakovams E. G. ir J. R. dėl žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtas dėl jo paties kaltės. 2001-04-02 apeliacinės instancijos nutartimi minėta šio teismo nutartis palikta galioti, yra įsiteisėjusi ir daugiau nebeapskundžiama. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, tačiau jokių proceso atnaujinimo juridinių pagrindų ir faktinį pagrindą priimti tokį sprendimą sudarančių aplinkybių nenurodo.

Teismas nurodė, kad prašymas nagrinėti negali būti priimtas. Prašymas atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), nes: 1) procesas aptariamoje byloje užbaigtas procedūrine nutartimi, ieškinys iš esmės nenagrinėtas ir paliktas be jokio teismo sprendimo, todėl šiuo atveju dėl galimo aplinkybių pasikeitimo nėra ką peržiūrėti, 2) nuo 2001-02-27 šio teismo nutarties įsiteisėjimo 2001-04-02 (apeliacinės instancijos nutarties priėmimo diena) yra praėję daugiau nei 5 metai, šis CPK 368 str. 2 d. imperatyviai apibrėžtas terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujinamas. Teismas sprendė, kad ieškovas savo pažeistas teises gali ginti paduodamas naują ieškinį įstatymo nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. S. su teismo nutartim nesutiko, prašė atnaujinti procesą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, ne vienoje nutartyje yra atskleidęs proceso atnaujinimo instituto reikšmę bei tikslus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad šio civilinio proceso instituto paskirtis yra asmens teisių apsauga, kad minimos proceso priemonės dažniausiai taikomos tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, tai yra instancinės sistemos būdais, kad tokiomis priemonėmis siekiama maksimaliai užtikrinti, jog nebūtų palikti galioti galimi neteisėti teismo sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2007 ir kt.). Proceso atnaujinimo instituto tikslas - išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Proceso atnaujinimas - tai ypatinga įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuria siekiama užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių.

Proceso atnaujinimas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka yra išimtinė teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo forma, todėl CPK normos imperatyviai reglamentuoja proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką

Prašymų atnaujinti procesą priėmimo tvarką reglamentuoja CPK 370 str. 1 d. nuostatos. Pagal šias normas teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar prašymas atitinka CPK 369 str. nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Konstatavęs, jog šis procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas CPK nustatyta tvarka privalo išspręsti jo trūkumų šalinimo klausimą. Nustatęs, jog yra CPK 137 str. 2 d. 1, 2, 7 ir 8 p. numatyti pagrindai, teismas turi atsisakyti priimti tokį prašymą.

Iš prijungtos Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-241-02/2001 (b. l. 69) pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams E. G. ir J. R. dėl žalos atlyginimo matyti, kad ši byla nėra išnagrinėta iš esmės, byla baigta nepriėmus teismo sprendimo, t. y. 2001-02-27 nutartimi palikus ieškovo ieškinį nenagrinėtą 1964 m. CPK 245 str. 5 p. ir 8 p. pagrindu, kas atitinka dabar galiojančio CPK 296 str. 1 d. 5 p. ir 12 p. nustatytus pagrindus. Vilkaviškio apylinkės teismo 2001-02-27 nutartis Kauno apygardos teismo 2001-04-02 nutartimi palikta nepakeista, yra įsiteisėjusi, (b. l. 86). Pareiškimas paliekamas nenagrinėtas tuomet, kai prieš iškeliant bylą esančios ar vėliau atsiradusios aplinkybės neleidžia ginčo priimant sprendimą išspręsti jau pradėtame konkrečiame procese, tačiau tai nereiškia, kad tapataus ginčo apskritai negalima pakartotinai nagrinėti. CPK 297 str. 2 d. yra nurodyta, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis su pareiškimu bendrąja tvarka. CPK 365 str. 1 d. numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujinamas CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka. Įstatyme vartojama sąvoka „užbaigtose“ suprantama, kai civilinė byla baigiama teismo procesiniu dokumentu, kuriuo šalių ginčas išspręstas iš esmės, arba kai byla užbaigiama nepriėmus sprendimo ir nepriklausomai nuo to, ar ginčas išspręstas iš esmės, ir kai suinteresuotas asmuo netenka teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo. Šiuo atveju pareiškėjui Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2001-02-27 nutartis neužkirto galimybės paduoti tapatų ieškinį dėl žalos atlyginimo ir tokiu būdu ginti savo pažeistus interesus. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad Vilkaviškio rajono apylinkės civilinėje byloje Nr. 2-241-02/2001 procesas negali būti atnaujinimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme.

Pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl žalos atlyginimo laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos. Savo pažeistoms teisėms ir įstatymų saugomiems interesams gynti pareiškėjas gali kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 str., dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., 338 str.,

n utaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Raimondas BuzelisEgidijus Tamašauskas