- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-21
- Bylos Nr.
- 1-12-517/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- A. K., S. K.
mažamečių nukentėjusiųjų A. K., S. K. ir A. K. atstovei pagal įstatymą-Ukmergės vaikų globos namų, kaip globos(rūpybos) institucijos, vyr. socialinei darbuotojai Ritai Dūdienei, veikiančiai pagal įgaliojimą,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 9 kl. išsilavinimą, išsituokusi, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), teista: 1) 1993m. birželio 08d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 2d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais)-2m l/a; 2) 2006m. birželio 30d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.-3 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, 2007m. liepos 26d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi galutinai atleista nuo bausmės, abu teistumai išnykę, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji E. K., mušdama, sukėlė fizinį skausmą mažamečiams asmenims, o būtent:
Laikotarpyje nuo 2015m. gruodžio mėn. iki 2016m. vasario 20d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nebuvo, kaltinamoji E. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, jos mažamečiams vaikams, t.y. dukrai-pil. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), dukrai-pil. S. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui-pil. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo Šventosios upės, kur jie be motinos(kaltinamosios E. K.) leidimo ant ledo buvo pasižiūrėti žiemojančių antyčių, grįžus į namus adresu: (duomenys neskelbtini), juos visus susodino prie stalo ir, norėdama paauklėti už nepaklusnumą, tyčia ne mažiau kaip du kartus su malka sudavė mažamečiams-pil. S. ir A. K. per kojas, o mažametei-pil. A. K. su ta pačia malka taip pat vieną kartą sudavė per kojas, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš mažamečius nukentėjusius A. K., S. K. ir A. K. asmenis pasekoje pastariesiems buvo sukeltas fizinis skausmas.
Kaltinamoji E. K. kalta, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir parodė, kad jos šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų grupę. Ji yra mėgstanti išgerti, tačiau pastoviai alkoholiu nepiktnaudžiauja. Tikslios datos neatsimena, buvo žiemos metas, tą dieną ji vaikus buvo išleidusi į lauką. Buvo išėjusi į lauką pasižiūrėti, kur yra jos vaikai, kurių kieme nebuvo. Ieškodama, savo mažamečius vaikus rado stovinčius prie upės. Ji vaikus parvarė į namus, nes šie, neatsiklausę jos leidimo, buvo nuėję prie upės. Liepė vaikams nusirengti, o kai šie susėdo ant lovos, paėmusi į rankas vieną malką, su kuriomis tą dieną ji kūreno pečių, norėdama vaikus paauklėti už nepaklusnumą, jiems tik pagrasino, kad šie daugiau taip nedarytų, dėl ko vaikai pradėjo verkti, tačiau su ta malka ji savo vaikų nemušė. Jeigu būtų vaikams sudavusi su malka, būtų likusios mušimo žymės. Ji niekada savo vaikų nėra mušusi ir su kačerga, tik anksčiau ne vieną kartą už nepaklusnumą yra auklėjusi savo mažamečius vaikus su diržu. Kada pas ją į namus buvo atvažiavę policijos pareigūnai, tą dieną ji buvo išgėrusi, o namuose buvusius tris jos mažamečius vaikus policijos pareigūnai išvežė į vaikų globos namus, nes šie policijos pareigūnams pasiskundę, kad neva yra jos(kaltinamaosios E. K.) mušami, papasakodami ir apie įvykį prie upės, kai tą dieną, vaikų aiškinimu, neva ji(kaltinamoji E. K.) juos mušė su malka.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji E. K. neprisipažino padariusi nusikaltimą, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamą pagal LR BK 140 str. 3d., jos kaltė yra pilnai įrodyta byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 2d. ir 283 str. 3d. pagrindu pagarsintais mažamečių nukentėjusiųjų A. K., S. K. ir A. K. parodymais byloje, tame tarpe mažamečių mergaičių duotais ir ikiteisminio tyrimo teisėjui ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 20-21, 29-30, 38-40, 55-58, t. 1) ir priedais prie minėtų apklausos protokolų, t.y. 4 vnt. CD kompaktinių diskų(laikmenų) su filmuota apklausų vaizdo medžiaga, esančiais vokuose Nr. 1, 2, 3 ir 4, kurie yra prisegti prie baudžiamosios bylos medžiagos t. 2), mažamečių nukentėjusiųjų A. K., S. K. ir A. K. atstovės pagal įstatymą-Ukmergės vaikų globos namų, kaip globos(rūpybos) institucijos, vyr. socialinės darbuotojos R. Dūdienės ir liudytojų S. S., V. J., R. M., L. M. ir L. Z. parodymais, byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintais liudytojos G. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 61-63, t. 1), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje(b.l. 10, t. 1), vaikų perdavimo ir priėmimo aktais(b.l. 17, 26, 35, t. 1), Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio informacinio pobūdžio pažyma apie kaltinamosios E. K. šeimą(b.l. 9, t. 1), Ukmergės vaikų globos namų pažyma dėl informacijos pateikimo apie Alviją, Samantą ir A. K. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-08507-16(b.l. 12-13, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 2d. ir 283 str. 3d. pagrindu pagarsintų mažamečio nukentėjusiojo A. K., nedalyvavusio bylos procese, duotų parodymų byloje ikiteisminio tyrimo metu, jis gyvena prie parduotuvės adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su savo mana E., sesėmis S. ir A. ir broliu D. Penktadienį atvažiavo „ mentai “ ir išsivežė mamą, o paskui ir juos išvežė į globos namus. Mamą išvežė todėl, kad ji gėrė alų. Mama alų gėrė kartu su draugais L. ir L.. Pas juos namuose dar buvo A., kuri atėjo su mama L.. Sesers A. namuose nebuvo, nes ji buvo pas L.. Sesuo A. sugrįžo į namus, kai jau buvo tamsu. Namuose buvo šilta, mama kūreno pečių. Kai mama gėrė alų, nieko valgyti nedavė. Mama ant jų barėsi, kad sesuo A. buvo pas L. namuose, o jis su kita seserimi S. ir su A. buvo namuose, mama jų neišleido į lauką. Mama puode virė kiaulę, tepė jiems sumuštinius su batonu. Vieną kartą, kai jis su sesėmis buvo prie upės, mama jiems visiems, t.y. jam, sesėms A. ir S., davė su pagaliu per kojas. Jam tada skaudėjo, jie visi verkė. Mama jiems davė su malka, su kuria kūrena pečių. Mama gali ir į snukį duoti. Mama būna pikta, kai būna išgėrusi. Jis mamos nebijo ir ją myli. Jam geriau namuose, jis nori pas mamą(b.l. 20-21, t. 1). Mažamečio liudytojo A. K. apklausa buvo filmuojama, filmuotą vaizdo medžiagą įrašant į CD kompaktinį diską(laikmeną)(vokas Nr. 1, kuris yra pridėtas prie baudžiamosios bylos t. 2).
Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 2d. ir 283 str. 3d. pagrindu pagarsintų mažametės nukentėjusiosios S. K., nedalyvavusios bylos procese, parodymų byloje, ji su savo mama, sese A. ir broliu A.gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), Sesė E. gyvena toli, o sesė G. gyvena pas tėvą, bet ji ateina pas juos į svečius. Kai jie buvo išvežti į globos namus, mama gėrė ir rūkė. Mama gėrė alų kartu su draugais L. ir F.. Kai būna girta, mama „ durniuoja “, sakydama „ įpilk sriubos, eikit į kitą kambarį “. Tą dieną, kai pas juos į namus buvo atvažiavusi policija, mama virė kiaulės galvą, nes iki to laiko nebuvo davusi valgyti. Tą kartą mama liepė jiems gultis į lovą ir būti tyliai, sakydama „ nieko neplepat “. Policijos pareigūnų ji su sese A. paprašė, kad jie juos išvežtų į vaikų globos namus, nes mama gėrė. Vieną kartą, buvo žiema, ji su sese A., broliu A. ir drauge A. buvo prie upės, ant ledo pažiūrėti antyčių Juos prie upės nuvedė draugė A.. Mama, ją su broliu ir seserimi parsivedusi į namus, pasodino ant lovos ir mušė su malka, trenkdama per kojas(rodo ties keliais). Kai mama mušė su malka, jai skaudėjo, tada jie visi tada verkė. Jai su malka mama sudavė du kartus, o broliui A. ir sesei A.-po vieną kartą. Tada, kai mama juos mušė su malka per kojas, pečiuje įkaitino kačergą ir jiems visiems liepė rankas sudėti ant stalo, po ko ji su kačerga trenkė per stalą. Per rankas mama netrenkė, nes jie spėjo rankas patraukti, tačiau labai išsigando. Kai mama buvo girta, ji yra mušusi sesę A. su kačerga, kad ši laiku negrįžta į namus laiku, tačiau būdama blaivi, mama A. nieko nedaro. Mama ir ją su broliu A. yra mušusi su kačerga. Vieną kartą, kai mama liepė nupirkti cigarečių ir ji su sese A. dar nebuvo jų nupirkusi, tada mama broliui A. sudavė per subinę, o jai su sese A. irgi kažkur kitur sudavė, tačiau kur, dabar ji neatsimena. Būdama girta, mama jiems visiems liepa susirasti po kampą ir stovėti kampe. Kartais juos mama mušdama nubaudžia, kad jie jos neklauso. Ji bijo mamos, kai ši prisigeria, nes tada mama daužo visus žmones, kurie pas juos ateina į namus. Taip mama, būdama girta, yra daužiusi savo draugą R., kuris ateina pas juos į svečius ir prisigeria. Ji labiausiai norėtų gyventi globos namuose, nes namuose mama geria, „ durniuoja “, netiki, kad mama gali negerti. Vaikų globos namuose jiems duoda valgyti, o mama duoda valgyti tik du kartus. Ji nenori grįžti į namus ir norėtų, kad mama negertų, nes ją myli(b.l. 29-30, t. 1). Šias aplinkybes mažametė nukentėjusioji S. K. patvirtino ir atliktos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu(b.l. 55-56, t. 1). Mažametės nukentėjusiosios S. K. apklausos buvo filmuojamos, filmuotą vaizdo medžiagą įrašant į CD kompaktinius diskus(laikmenas)(vokai Nr. 2 ir 4, kurie yra pridėti prie baudžiamosios bylos t. 2).
Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 2d. ir 283 str. 3d. pagrindu pagarsintų mažametės nukentėjusiosios A. K., nedalyvavusios bylos procese, parodymų byloje, ji su savo mama, sese A. ir broliu A. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), Ji lanko Senamiesčio pagrindinę mokyklą, yra antrokė. Šiuo metu ji su sese ir broliu gyvena vaikų globos namuose, nes mama juos muša. Tą dieną, kai pas juos į namus atvažiavo policija, mama jiems liepė gultis į lovą, sakydama „ nebandykit išlipt iš lovos “, po ko jie visi su rūbais sugulė į vieną lovą. Šiaip įprastai jie nemiega su rūbais. Mama policininkams neleido jų „ fotkinti “, dėl to mama ant jų gulėsi. Tą dieną, kai atvažiavo policininkai, mama buvo girta. Tą kartą pas juos buvo policininkai moteris ir vyras, o po to atvažiavo dar vienas policininkas, kad mamą išsivežtų. Ji, brolis A. ir sesė S. prašė policininkų, kad juos išvežtų į vaikų globos namus, nes jiems jau buvo atsibodę, kad mama geria ir juos muša. Tą dieną mama namuose gėrė alų, kuri jiems nieko valgyti nedavė. Žino, kad tą dieną policiją į jų namus iškvietė mamos draugės L. draugė, kurios ji nepažįsta. Mama juos muša, kai būna girta, o labiausiai muša ją. Mama yra juos visus tris, t.y. ją, brolį A. ir sesę S. yra mušusi su kačerga per nugarą, tačiau kada ir už ką, dabar ji neatsimena. Būna, kad mama į juos meta ir kirvį, jie vos spėja pasitraukti. Neseniai, buvo šeštadienis, kai jos brolis A. su sese S. buvo prie upės, kur lipo ant ledo pažiūrėti antyčių, o ji tada stovėjo ant kranto. Atėjusi mama jiems pasakė, kad „ jums namuose bus kapiec “, o kai jie grįžo į namus, mama juos susodino ir, paėmusi malką, trenkė jiems visiems per kojas. Jai su malka trenkė per batus(rodo į pėdas) vieną kartą, o S. su A. su ta pačia malka po du kartus trenkė per kojas(rodo į blauzdas). Jiems labai skaudėjo, jie visi verkė, tačiau ji labiau apsimetė, kad verkė, nes bijojo, kad mama netrenktų su ta malka per rankas. Mama jiems buvo liepusi dėti rankas ir ant stalo, bet jie nedėjo rankų ant stalo, tada mama su ta malka ir sudavė jiems per kojas, sakydama „ kad daugiau nebenorėsit į lauką “, į ką jie mamai sakė, kad „ ne, nebenorėsim “, nes bijojo mamos. Tada, kai juos mama mušė su malka, ji buvo girta, nes ji jau mato kada mama būna girta, o kada ne. Tiki, kad mama gali negerti. Jai geriau vaikų globos namuose, ji nenori grįžti pas mamą, norėtų dar kokius tris mėnesius pagyventi globos namuose, nes čia duoda daug valgyti, čia jų niekas nemuša, čia niekas negeria. Ji mano, kad mama, būdama girta, juos muša be jokios priežasties(b.l. 38-40, t. 1). Šias aplinkybes mažametė nukentėjusioji A. K. patvirtino ir atliktos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu(b.l. 57-58, t. 1). Mažametės nukentėjusiosios A. K. apklausos buvo filmuojamos, filmuotą vaizdo medžiagą įrašant į CD kompaktinius diskus(laikmenas)(vokai Nr. 3 ir 4, kurie yra pridėti prie baudžiamosios bylos t. 2).
Mažamečių nukentėjusiųjų A. K., S. K. ir A. K. atstovė pagal įstatymą-Ukmergės vaikų globos namų, kaip globos(rūpybos) institucijos, vyr. socialinė darbuotoja R. Dūdienė parodė, kad E. K. trys mažamečiai vaikai: sūnus A. ir dukros S. ir A. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra apgyvendinti Ukmergės vaikų globos namuose, kur tebegyvena ir šiuo metu. Yra ruošiami dokumentai dėl motinos(kaltinamosios E. K.) valdžios apribojimo. Po atvykimo į vaikų globos namus pirmas kelias savaites buvo stebimas keistas vaikų elgesys, kuomet jie be jokios aiškios priežasties slėpdavosi po stalu, kur žaisdavo. Paklausti, kodėl taip daro, vaikai aiškino, kad namuose jie taip dažnai darydavo, kai ateidavo svečiai, nes bijojo motinos, kuri, vaikų teigimu, dažnai gerdavo, o būdama neblaivi, bardavosi ir juos mušdavo. Pokalbio su vaikais metu, vaikai nurodė smurtavimo prieš juos faktus, buvo kalba apie mušimą su kačerga, tačiau visiems vaikams labiausiai įsiminė atvejis, kai jie be motinos leidimo buvo nuėję pasivaikščioti prie upės, ant ledo, kur buvo pasižiūrėti antyčių, o vaikams parėjus į namus, jų aiškinimu, mama su malka juos mušė per kojas Jos manymu, vaikai negali fantazuoti, nes apie tą patį pasakojo ne vienas vaikas, o visi trys. Šias mažamečių nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą-Ukmergės vaikų globos namų vyr. socialinės darbuotojos R. Dūdiensės aiškinamas aplinkybes ir kitą informaciją apie kaltinamosios E. K. mažamečius vaikus Arną, Samantą ir Alviją po jų apgyvendinimo vaikų globos namuose patvirtina ir byloje esanti 2016m. gegužės 25d. Ukmergės vaikų globos namų policijai rašyta informacinio pobūdžio pažyma dėl kaltinamosios E. K. mažamečių vaikų(b.l. 12-13, t. 1).
Liudytoja S. S., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2016m. vasario mėn. pabaigoje ji kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyr. patruliu V. J. dirbo pagal atskirą priemonių planą. Vakare, apie 18⁰⁰ val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), galimai yra smurtaujama prieš mažamečius vaikus ir kad pranešėja su vienu iš mažamečių vaikų jų laukia adresu: (duomenys neskelbtini), Nuvykus nurodytu adresu, jie nieko nerado, todėl jie vyko tarnybiniu automobiliu į Paupio gt., Ukmergės m. Nuvykus prie namo (duomenys neskelbtini), gatvėje, pažymėto (duomenys neskelbtini), jie nežinojo, apie kurį butą buvo gauta informacija, nes name yra keli butai. Pabeldus į vienas duris, pasirodžiusi moteris paaiškino, kad greičiausiai kvietimas turėjo būti pas jos girtaujančią kaimynę, gyvenančią iš kitos pusės, kuri augina mažamečius vaikus. Tada jie priėjo prie iš kitos pusės, duris jiems atidarė neblaivi moteris, kaip dabar jau žino, E. K.. Moters paklausus, ar ji kvietė policiją ir ar namuose yra mažamečių vaikų, pastaroji atsakė, kad jos vaikai jau miega ir kad ji policijos nekvietė. Dar paklausus, ar jos namuose yra kokių nors pašalinių asmenų, buvo atsakyta, kad jos namuose daugiau nieko nėra ir kad ji gamina vakarienę. Tada buvo paprašyta, kad moteris leistų pamatyti jos vaikus. Užėjus į butą, įstrigo tai, kad namuose buvo pilna smalkių, prirūkyta, visur matėsi didžiulė netvarka, bute nebuvo elektros. Įėjusi į kambarį, ji pamatė tris vaikučius, t.y. dvi mergaites ir vieną berniuką, gulinčius lovoje. Berniukas verkė, nei vienas iš vaikų nemiegojo. Tada ji E. K. paklausė, ar galima pabendrauti su jos vaikais, kad neiššaukti kokios nors konfliktinės situacijos ir neišgąsdinti vaikų, į ką buvo atsakyta, kad galima vaikų klausti ko tik nori. Berniuko paklausus, ko šis verkia, vaikas nieko neatsakė, o E. K. pasakė, kad „ per Jus čia vaikas verkia, Jūsų išsigando, ko Jūs čia iš viso atvažiavote? “. Tada ji berniuką pradėjo raminti, pradėjo jam sakyti, kad jis nebijotų, sakė jam, kad „ tu toks didelis vyras, turėtum neverkti, turėtum būti sesėms pavyzdžiu “ ir pan., po ko berniukas nustojo verkti. Tada ji vaikučių paklausė „ ar jiems viskas gerai, kaip jie gyvena, ar jiems nieko nenutiko, ar jie valgė šiandien? “ ir pan. Tada vyresnė mergaitė pasakė, kad „ taip valgėm “, ir tada vaikai choru pasakė
„ sriubytę “, tačiau vaikų dar paklausus „ ar buvo šviesu, kai Jūs valgėte? “, į tką vaikai taip pat vos ne choru atsakė, kad „ taip, buvo šviesu “. Kadangi vasario mėnuo toks metas, kai jau 16⁰⁰ val. būna tamsu, tai ji pamanė, kad vaikai gerokai seniai jai buvo valgę. Tuo tarpu E. K., teisindamasi, pradėjo sakyti, kad „ aš darau valgyti, tuoj bus valgyti “. Kadangi įeidama į namus, ji jau buvo pastebėjusi, kad ant dujinės viryklės kažkas verda, nes degė liepsna, kartu su E. K. nuėjo prie dujinės viryklės patikrinti, ar vaikams tikrai tuoj bus paduota vakarienė. Atidariusi puodo dangtį, pamatė, kad ten verdama dalis kiaulės galvos, tačiau vanduo puode dar nebuvo net užviręs, pats puodas buvo net neįkaitęs, todėl ji suprato, kad E. K., tik pamačiusi juos, užkaitė tą puodą. Tuo metu, kai kolega V. J. su E .K. liko stovėti koridoriuke, ji sugrįžo į kambarį ir, priėjusi prie vaikų lovos, pritūpė prie jų ir dar kartą jų paklausė „ ar Jums tikrai viskas yra gerai? “. Tada vyresnė mergaitė, kuri gulėjo ant lovos krašto, baikščiai žvalgydamasi, ar nemato mama, čiupo jai už rankos ir paprašė „ teta, būkit gera, nepalikit mūsų čia, nes mama, būdama girta, mus muša ir šiandien mus tikrai muš, nes ji yra girta “. Tada ji vaikams pasakė, kad jų nepaliks ir kad juos laikinai nuveš į vaikų globos namus. Apsidžiaugusi, vyresnė mergaitė pasakė „ gerai, mes ten jau esame buvę, ten yra gerai “. Tada į kambarį įlėkė vaikų motina, kuri vaikams sušuko „ ką Jūs čia kalbat? “ ir griuvo ant lovos, kurioje gulėjo jos vaikai, šiems sakydama „ ateikit pas mane “. Nei vienas iš vaikų į jos kvietimą neatsišaukė, prie jos net nepriėjo arčiau, o ji E. K. pasakė, kad jos vaikus paima ir išveža. Tada kolega V. J. paprašė, kad vaikų motina E. K. pasitikrintų blaivumą, tačiau ši pradėjo šaukti, kad ji nieko nepūs, nors pripažino, kad yra girta, sakydama, kad jos vaikų niekur neveš, kuriuos pradėjo graudinti žodžiais „ Jus išveža, dabar Jūs būsit vieni “ ir pan. Pradėjo verkti berniukas ir mažesnė mergaitė. E. K. pradėjo sakyti, kad ji savo vaikų neduos išvežti, niekur jų neišleis, jiems priekaištaudma, kad jie gąsdina mažesnę mergaitę, kuri yra sunkus ligonis ir kuriai yra operuota širdis, tuo pačiu metu kviesdama vaikus prie savęs, tačiau nei iš vaikų ir toliau prie motinos nėjo. Kadangi ji negalėjo vaikų palikti su girta motina namuose, kuriuose jiems buvo nesaugu, pradėjo ieškoti kuo vaikus aprengti, nes tuo metu lauke buvo tikrai šalta. E. K. buvo paaiškinta, kad ji yra neblaivi, yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų grupę, todėl, kad vaikai būtų saugūs, jie kuriam tai laikui iš jos bus paimami, todėl buvo paprašyta, kad motina duotų vaikams perrengti švarius rūbus, nes vaikai gulėjo lovoje su nešvariais drabužiais. Tai išgirdusi, E. K. pasidarė labai arši, pradėjo rėkti, kad vaikų niekur neleis, namuose kėlė sąmyšį ir baugino vaikus, nes vaikai, labai reaguodami į tokį motinos elgesį, pradėjo verkti, dėl ko buvo išsikviestas pastiprinimas, kad E. K. išvežtų iš namų. Iš namų buvo liepta pasišalinti ir tuo metu kitame kambarye buvusius pašalinius asmenis. Atvažiavęs Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas R. M. išvežė E. K. į Ukmergės raj. Rengiant išvežimui namuose likusius vaikučius, jie pradėjo sakyti, kad mama juos dažnai muša, muša tada, kai būna girta. Buvo kalbama apie mušimą su įkaitinta kačerga, taip pat pasakotas įvykis, kad žiemos metu, vaikams grįžus nuo upės, motina juos visus mušė su malka ar tai pagaliu. Apie tai kartojo visi trys vaikai, vienas kitą papildydami. Vaikučiai nieko smulkiai nedetalizavo, o ji pati jų nieko smulkiai ir nenorėjo klausinėti. Berniukas dar parodė, kad su malka mama jam sudavė per kojas, ką patvirtino ir mergaitės, sakydamos, kad su ta pačia malka jie visi gavo per kojas. Mušimo su kačerga ji taip ir nesuprato, žino tik tai, kad vaikai sakė, kad muša ir su kačerga, bet kokiu laiku ir kada tai buco, vaikai neaiškino, o ji savo klausimais nenorėjo vaikams sukelti dar daugiau streso. Ji vaikų dar klausė „ tai ar Jūs bent ką šiandien valgėte? “, į ką šie atsakė, kad jie nieko nėra valgę ir kad labai nori valgyti. Dar vaikai pasakė, kad mama jiems yra liepusi sakyti, kad jeigu pareigūnai kada klaus, ar jie yra valgę, tai reikia sakyti, kad yra valgę. Vaikai buvo nuvežti į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai, žino, kad po vaikų apžiūros jokių sužalojimų rasta nebuvo, po ko visi trys mažamečiai vaikai tolimesnei priežiūrai buvo pristatyti į Ukmergės vaikų globos namus. Kol ji bendravo su vaikais, šie vis klausinėjo, ar jiems vaikų globos namuose duos kas nors valgyti, o tai baisu klausytis, nes matėsi, kad vaikai yra labai alkani. Šias aplinkybes liudytoja S. S. buvo nurodžiusi ir 2016m. vasario 20d. jos rašytame tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje(b.l. 10, t. 1).
Liudytojai V. J. ir R. M., duodami parodymus byloje teisminio tardymo metru, pilnai patvirtino savo kolegės-liudytojos S. S. aiškinamas aplinkybes apie apsilankymą E. K. namuose adresu: (duomenys neskelbtini), Ukmergės m. 2016m. vasario mėn., namuose rastą didžiulę netvarką ir girtavimo požymius, buvusios neblaivios kaltinamosios E. K. agresyvų elgesį, bendravimą su namuose buvusiais jos mažamečiais vaikais, kurie buvo išvežti į vaikų globos namus.
Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintų liudytojos G. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, E. K. yra jos motina. Maždaug nuo dvylikos metų ji su motina kartu negyvena. Jos sesers S. ir brolio A. tėvas yra miręs, o kas yra sesers A. tėvas, ji nežino. Ji šiuo metu gyvena pas savo tikrą tėvą. Ji kartais nueina pas motiną į namus. Gal prieš porą savaičių ji savo mažąjį broliuką A. buvo pasiėmusi pas save pasisvečiuoti, tačiau brolis nesiskundė, kad motina jį muštų, o ir ji pati neklausė apie tokius dalykus, juolab, kad tuo metu ir motina buvo blaivi. Motina daug dažniau vartoja alkoholį nei anksčiau. Kai vartoja alkoholį, motina savo mažamečiais vaikais, t.y. A., S. ir A. visiškai nesirūpina, nes tuo metu pas ją lankosi įvairūs asocialūs asmenys. Pati ji nėra mačiusi, kad motina muštų seseris A. ir S. ar brolį A.. Motina ant vaikų tai tikrai rėkia, apie tai jai yra sakę ir patys vaikai. Gal prieš pusmetį, tikslesnio laiko nurodyti negali, buvo vasaros metas, kai sesuo A. jai buvo sakiusi, kad motina jai su kačerga vieną kartą sudavė per nugarą, tačiau ji nežino ar nuo mušimo seseriai buvo likusi kokia nors žymė. Sesuo A. yra padūkusi mergaitė, motinai nejaučia jokios pagarbos, jos neklauso ir ginčijasi su ja. Kita sesuo S. yra labai rami mergaitė, o jos brolis A. yra „ mamyčiukas “, nes motina jam yra reikalinga. Sesuo A., kai ji buvo vaikų lankyti vaikų globos namuose, jai pasakojo, kad žiemos metu, mažieji, t.y. brolis A.su seserimi S. norėjo eiti ant ledo, bet motina jų neleido, tačiau šie vis tiek išėjo. Tada motina, juos parsivedusi į namus, ant stalo liepė visiems, t.y. A., S. ir A., sudėti kojas, po ko motina su malka jiems visiems sudavė per kojas. Ji bendravo su vaikių globos namų psichologe, kuri paaiškino, kjog ji iš vaikų piešinių daro prielaidą, kad motinos vaikų gyvenime nėra, sakė, kad seserys yra praradusios viltį, kad jų motina pasikeis. Seserys jai dar sakė, kad joms yra gera vaikų globos namuose ir į namus jos grįžti nenori. Brolis A. nori grįžti į namus, jis yra labai prisirišęs prie motinos, nesupranta dar tokių dalykų. Psichologė sakė, kad brolis A. yra sakęs, kad „ aš myliu mamą, bet ji geria “. Ji pati taip pat mano, kad jos seserims ir broliui yra geriau gyventi vaikų globos namuose nei su motina(b.l. 61-63, t. 1).
Liudytoja L. M., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad ji asmeniškai E. K. nepažįsta, ją žino tik iš matymo. 2016m. vasario mėn. pabaigoje, kai ji svečiavosi pas L. Z. namuose, kalbino E. vyriausiąją mergaitę, kuri taip pat buvo pas L.. Pokalbio metu mergaitė pradėjo verkti ir sakyti, kad jei ji į namus grįžta tuščiomis, t. y. nieko neparneša, tai motina(kaltinamoji E. K.) ant jos rėkia, muša. Mergaitė sakė, kad ji bijo eiti į namus, nes motina ją muš. Tada L. Z. į telefoną paskambino pati mergaitės motina E. ir liepė parvesti jos dukrą į namus. Mergaitė tada verkė, sakė bijo eiti į namus. Jai labai pagailo mergaitės ir todėl ji nusprendė paskambinti į policiją. Pati ji nėra mačiusi, kad E. K. muštų savo vaikus.
Liudytoja L. Z., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad E. K. pažįsta, nes ši kažkada yra buvusi jos kaimynė. Ji pati nėra mačiusi, kad E. muštų savo vaikus, tik yra girdėjusi, kaip motina rėkia ant vaikų. Vieną kartą, kai E. dukra A. žaidė jos namuose, pas ją buvo atėjusi girta E., kuri šaukė ant savo dukros, tikrai matėsi, kad A. motinos labai bijo, net visa drebėjo. Būna, kad jeigu E. paskambina ir liepia savo dukrai A., kurią vadina „ kurva “, greitai sugrįžti į namus, A. padavus telefoną pakalbėti su motina, matosi, kad mergaitė motinos bijo, kalbėdama, dreba. A. jai yra sakiusi, kad motina ją ir mažesnį brolį su mažesne seserimi yra mušusi su pagaliu, bet daugiau ji pati mergaitės jokių detalių neklausinėjo. E. yra pikta, jos manymu ji švelnumo savo vaikams nejaučia. E. dažnai vartoja alkoholį, tada pas ją renkasi įvairūs asocialūs asmenys. Iš aplinkinių ji yra girdėjusi, kad E. muša savo vaikus, bet ji pati to nėra mačiusi. Jau 2016m. vasario mėn. pabaigoje, A., būdama pas ją namuose, sakė, kad bijo eiti į namus, nes mama girta. Tada E. girta pradėjo jai skambinti ir raginti, kad jos dukra A. kuo greičiau sugrįžtų į namus. Vesdama mergaitę į namus, prie parduotuvės „ Vėtrungė “ sutiko pažįstamą L. M.. A. skundėsi L., bet apie ką kalbėjo, ji negirdėjo. Atėjus pas E. K. į namus, matėsi, kad E. yra girta, namuose nebuvo elektros. Tada gal po penkiolikos minučių pas E. atvažiavo policija.
Iš vaikų perdavimo-priėmimo aktų matyti, kad po Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK pareigūnų apsilankymo 2016m. vasario 20d. kaltinamosios E. K. namuose pagal gautą pranešimą dėl galimo smurto prieš mažamečius vaikus, visi trys kaltinamosios mažamečiai vaikai, t.y. dukros A., gim. (duomenys neskelbtini), ir S., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus A., gim. (duomenys neskelbtini), buvo paimti iš motinos, apžiūrai nuvežti į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “, o po to perduoti Ukmergės vaikų globos namų darbuotojų žiniai(b.l. 16-17, 25-26, 34-35, t. 1).
Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio 2016m. balandžio 12d. informacinio pobūdžio pažymos apie kaltinamosios E. K. šeimą matyti, kad kaltinamosios E. K. šeima yra įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros, šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Kaltinamoji E. K. turi šešis vaikus, iš kurių trims vaikams, t.y. dukrai-pil. E. V., gim. (duomenys neskelbtini), dukrai-pil. G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui-pil.. D. V., gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj. apyl. teismo 2012m. balandžio 02d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-179-879/2012 neterminuotai buvo apribota motinos valdžia. Pil. E. ir G. V. jau yra pilnametės, o nepilnametis sūnus D. iki šiol auga Ukmergės vaikų globos namuose. Kartu su kaltinamąja E. K. nuomojamoje gyvenamojo namo dalyje be patogumų adresu: (duomenys neskelbtini), gyveno kiti trys nepilnamečiai vaikai: dukra-pil. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), dukra-pil. S. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus-pil. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), Namuose pastoviai trūkdavo švaros ir tvarkos, vaikai nuolat sirgdavo pedikulioze, dažnai lankydavosi neblaivūs pašaliniai asmenys, buvo pastebimi piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai. Siekiant įtakoti teigiamus pokyčius namuose, kaltinamoji E. K. buvo skatinama spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, palaikyti namuose švarą ir tvarką, laikytis higienos, siekiant išvengti pedikuliozės, atidžiau rūpintis vaikų sveikata, reguliariai lankantis pas medikus, daugiau dėmesio skirti jų auklėjimui, užimtumui, ugdymui, susirasti darbą(b.l. 9, t. 1).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamosios E. K. šeima yra įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros, šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Kaltinamoji E. K. turi šešis vaikus, iš kurių trims vaikams, t.y. dukrai-pil. E. V., gim. (duomenys neskelbtini), dukrai-pil. G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui-pil.. D. V., gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj. apyl. teismo 2012m. balandžio 02d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-179-879/2012 neterminuotai buvo apribota motinos valdžia. Pil. E. ir G. V. jau yra pilnametės, o nepilnametis sūnus D. iki šiol auga Ukmergės vaikų globos namuose. Kartu su kaltinamąja E. K. nuomojamoje gyvenamojo namo dalyje be patogumų adresu: (duomenys neskelbtini), gyveno kiti trys nepilnamečiai vaikai: dukra-pil. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), dukra-pil. S. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus-pil. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), Namuose pastoviai trūkdavo švaros ir tvarkos, vaikai nuolat sirgdavo pedikulioze, dažnai lankydavosi neblaivūs pašaliniai asmenys, buvo pastebimi piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai. Siekiant įtakoti teigiamus pokyčius namuose, kaltinamoji E. K. buvo skatinama spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, palaikyti namuose švarą ir tvarką, laikytis higienos, siekiant išvengti pedikuliozės, atidžiau rūpintis vaikų sveikata, reguliariai lankantis pas medikus, daugiau dėmesio skirti jų auklėjimui, užimtumui, ugdymui, susirasti darbą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio informacinio pobūdžio pažyma apie kaltinamosios E. K. šeimą(b.l. 9, t. 1).
2016m. vasario 20d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliams kartu su prevencijos poskyrio pareigūnais dirbant pagal atskirą priemonių planą, iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas telefoninis pranešimas apie neblaivios motinos galimą smurtavimą prieš savo mažamečius vaikus adresu: (duomenys neskelbtini), Tikslu patikrinti gautą informaciją, buvo apsilankyta kaltinamosios E. K. šeimoje. Pasak teisme apklaustos liudytojos-policijos pareigūnės S. S., kuri pilnai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, namuose, kuriuose yra atjungtas vanduo ir elektra, buvo rasta didelė netvarka ir nešvara, matėsi girtavimo požymiai, nes ant žemės mėtėsi alaus ir stipriųjų alkoholinių gėrimų buteliai, buvo prirūkyta, visur mėtėsi nuorūkos, kambaryje, kuriame buvo rasti trys nemiegantys mažamečiai vaikai, su drabužiais gulėję lovoje, jautėsi stiprus smalkių kvapas. Duris atidariusi kaltinamoji E. K. buvo akivaizdžiai neblaivi, o kitame kambaryje buvo rasta kitų dviejų neblaivių asmenų kompanija. Iš pradžių bendraujant su mažamečiais vaikais, vienas iš kurių-berniukas verkė, liudytojos S. S. žodžiais, paklausti atsakinėjo, kad namuose yra viskas gerai, jų niekas neskriaudžia, kad jie yra pavalgę ir jiems nieko nėra nutikę, tačiau vaikų atsakymai kėlė abejones, nes jie atrodė išsigandę, lyg būtų primokinti atsakinėti į klausimus, juolab, kad ant dujinės viryklės rastas puodas, kuriame gulėjo kiaulės galva, buvo net neįkaitęs, o vanduo jame neužviręs. Tolesnio bendravimo su vienais vaikais metu, kada kaltinamosios E. K. nebuvo kambaryje, vyresnė mergaitė, baikščiai žvalgydamasi ar nemato motina, liudytojos S. S. teigimu, nepaleisdama jos rankos, ėmė prašyti, kad jos su seserimi ir broliu nepaliktų namuose, nes motina, būdama neblaivi, juos muša ir šiandien vėl gali mušti, kadangi yra girta. Mergaitei buvo atsakyta, kad jų nepaliks ir laikinai apgyvendins vaikų globos namuose, dėl ko vaikas labai apsidžiaugė, sakydamas, kad ten jie jau yra buvę ir jiems labai patiko. Nusprendus kaltinamosios E. K. mažamečius vaikus išvežti į globos namus, tam kategoriškai paprieštaravo pati kaltinamoji, kuri ėmė agresyviai elgtis, pradėjo graudinti vaikus, gasdindama, kad globos namuose jiems bus labai blogai. Kad sutramdyti kaltinamąją E. K., kuri tikrintis blaivumą atsisakė, buvo iškviestas pastiprinimas, po ko kaltinamoji buvo pristatyta į Ukmergės raj. PK. Namuose likusius mažamečius vaikus suruošiant išvežimui į vaikų globos namus, pastarieji tapo kalbesni, vienas kitą papildydami ėmė sakyti, kad jie labai nori valgyti, nes šiandien nėra nieko valgę, kad motina(kaltinamoji E. K.), kai būna neblaivi, juos muša, yra tekę gauti su kačerga, o vieną kartą žiemą, juos visus grįžusius nuo upės, motina(kaltinamoji E. K.) mušė su malka, tačiau mušimo aplinkybių vaikai nedetalizavo. Šias liudytojos S. S. aiškinamas aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir 2016m. vasario 20d. jos rašytame tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje(b.l. 10, t. 1), patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų-policijos pareigūnų V. J. ir R. M. duoti parodymai teisme. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2016m. vasario 20d. iš kaltinamosios E. K. namų paimti trys jos mažamečiai vaikai dėl galimo smurto buvo pristatyti į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “, kur atlikus vaikų medicininę apžiūrą, jokio smurto žymių konstatuota nebuvo, po ko jie visi buvo perduoti Ukmergės vaikų globos namų žiniai(b.l. 16-17, 25-26, 34-35, t. 1). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016m. vasario 23d. įsakymu Nr. 13-224 mažamečiams A., S. ir A. K. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskiriant Ukmergės vaikų globos namus, ir vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta globos įstaigoje, kur jie visi gyvena ir šiuo metu(b.l. 9, t. 1). Pasak teisme dalyvavusios mažamečių nukentėjusiųjų A., S. ir A. K. atstovės pagal įstatymą-Ukmergės vaikų globos namų, kaip globos(rūpybos) institucijos, vyr. socialinės darbuotojos R. Dūdienės, po atvykimo į vaikų globos namus pirmas kelias savaites buvo stebimas keistas vaikų elgesys, kuomet jie be jokios aiškios priežasties slėpdavosi po stalu, kur žaisdavo. Paklausti, kodėl taip daro, vaikai aiškino, kad namuose jie taip dažnai darydavo, kai ateidavo svečiai, nes bijojo motinos, kuri, vaikų teigimu, dažnai gerdavo, o būdama neblaivi, bardavosi ir juos mušdavo. Visiems vaikams buvo įstrigęs jų mušimas, suduodant su malka per kojas, kada jie be motinos(kaltinamosios E. K.) leidimo buvo išėję prie upės pasivaikščioti ant ledo. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti 2016m. gegužės 25d. Ukmergės vaikų globos namų policijai rašyta informacinio pobūdžio pažyma dėl kaltinamosios E. K. mažamečių vaikų(b.l. 12-13, t. 1). Patys mažamečiai nukentėjusieji A. K., S. K. ir A. K., ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus byloje, iš kurių mažametės mergaitės buvo apklaustos ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurių visų apklausų vaizdo įrašai buvo peržiūrėti bylos nagrinėjimo teisme metu(b.l. 20-21, 29-30, 38-39, 55-58, t. 1, prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėti CD kompaktiniai diskai(laikmenos) su apklausų vaizdo įrašais, įdėti į popierinius vokus Nr. 1, 2, 3 ir 4, esančius bylos tome Nr. 2), aiškindami apie jų gyvenimą su motina(kaltinamąja E. K.) ir smurtavimą prieš juos, motinai esant neblaiviai, visi trise išskyrė būtent vieną jiems labiausiai įsiminusį atvejį, kada žiemos metu(pastaba: mažamečiai tikslios datos ir laiko nurodyti negalėjo), neatsiklausę motinos leidimo, jie visi kartu su kaimynės mergaite A. buvo nuėję prie Šventosios pusės pasižiūrėti ant ledo žiemojančių antyčių, o jiems grįžus į namus, tą dieną neblaivi buvusi jų motina(kaltinamoji E. K.), juos visus susodino prie stalo ir, norėdama paauklėti už nepaklusnumą, su viena iš malkų, kuriomis buvo kūrenamas pečius, jiems sudavė per kojas, parodydami sudavimo per kojas vietas, iš kurių, vaikų aiškinimu, mažamečiams-pil. S. ir A. K. buvo suduota po du kartus, o mažametei-pil. A. K.-vieną kartą. Pasak visų vaikų, nuo suduotų smūgių jiems skaudėjo, jie verkė, o po to motina liepusi padėti ant stalo rankas ir su įkaitinta kačerga trenkė per stalą, taip juos labai išgasdindama. Kad šios mažamečių vaikų apie įvykį prie upės aiškinamos aplinkybės nėra jų fantazija patvirtina ir pačios kaltinamosios E. K. duoti parodymai byloje, kuri, neneigdama tokio atvejo, kai jos vaikai vieną dieną žiemos metu be leidimo buvo nuėję prie Šventosios pusės pasižiūrėti ant ledo žiemojančių antyčių, buvimo, kartu nurodė, kad tą dieną ji prieš vaikus jokio smurto nenaudojo, o su malka, kuriomis buvo kūrenamas pečius, norint paauklėti už nepaklusnumą, vaikams buvo tik pagrasinta. Kaltinamosios E. K. mažamečiai vaikai apie smurtavimą šeimoje jų atžvilgiu yra pasakoję tiek savo šeimos nariams, tiek ir svetimiems žmonėms, ką patvirtina ir byloje duoti liudytojų G. V., L. M. ir L. Z. parodymai, iš kurių liudytojai-savo seseriai G. V., pastarajai lankantis vaikų globos namuose, buvo papasakota ir apie jų mušimo su malka faktą, pasak kurių visų, kaltinamoji E. K., būdama neblaivi, yra labai agresyvi ir vaikai jos bijo, o ir pati kaltinamoji E. K. teisme neneigė, kad ne vieną kartą už nepaklusnumą yra auklėjusi savo mažamečius vaikus su diržu. Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą apie kaltinamosios E. K. šeimą, netikėti tvirtais ir nuosekliais tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais mažamečių nukentėjusiųjų A. K., S. K. ir A. K. ir jų sesers-liudytojos G. V., tiek ir byloje parodymus davusių liudytojų L. M., L. Z., S. S., V. J. ir R. M. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, Tuo tarpu pačios kaltinamosios E. K., nepripažįstančios savo kaltės dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo, aiškinamos aplinkybės yra laikytinos tik kaip jos pasirinkta gynybos taktika, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamosios E. K. duoti parodymai byloje yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėję asmenys: pil. A. K., gim. 2007m. sausio 21d., pil. S. K., gim. 2009m. kovo 16d., ir pil. A. K., gim. 2011m. balandžio 14d., dar nebuvo sulaukę 14 metų amžiaus, t.y. buvo mažamečiai(b.l. 17, 26, 35, t. 1), todėl, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamosios E. K. padaryti nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų panaudojant fizinį smurtą prieš savo mažamečius vaikus, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 3d.(Lietuvos Respublikos 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), požymius, t.y. fizinio skausmo mažamečiams asmenims sukėlimas, padarytas prieš juos pavartojus fizinį smurtą, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.
Spręsdamas kaltinamosios E. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Kaltinamosios E. K. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajai E. K. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji, kaip anksčiau ne vieną kartą buvusi bausta administracine tvarka už pažeidimus, kuriais yra kėsinamasi į viešąją tvarką ir nustatytą valdymo tvarką, tame tarpe ir už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams pagal LR ATPK 181 str.(iki 2017m. sausio 01d. galiojusi seno LR ATPK redakcija), nusikalsta irgi jau nebe pirmą kartą, kuri praeityje jau buvo teista du kartus, įskaitant ir už smurtinį nusikaltimą, panaudojus fizinį smurtą prieš vieną iš savo vaikų, t.y. dukrą G. V., gim. 1996m., kuri šiuo metu jau yra pilnametė(b.l. 117, 122-123, 127, t. 1, b.l. 33-38, t. 2). Visa tai rodo kaltinamosios E. K. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes jau buvusios taikytos valstybinės prievartos priemonės kaltinamajai nepadarė jokio poveikio, nes pastaroji, praėjus kuriam tai laikui, ir vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, t.y. smurtavimo prieš savo mažamečius vaikus. Kaltinamoji E. K. jai inkriminuojamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas sunkina kaltinamosios atsakomybę. Lengvinančių aplinkybių kaltinamosios E. K. atžvilgiu byloje nėra.
Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.
Nagrinėjamu atveju kaltinamoji E. K. yra laikytina pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes ankstesni teistumai už praeityje padarytus nusikaltimus šioje baudžiamojoje byloje jai inkriminuojamos naujos veikos padarymo metu jau seniai yra išnykę. Sankcijoje už padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3d.(Lietuvos Respublikos 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys(bauda, areštas ir laisvės atėmimas). Kadangi kaltinamoji E. K. šiuo metu niekur nedirba ir registruojasi darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, teismas, atsižvelgdamas ne į padarytos veikos prieš mažamečius asmenis aplinkybes ir į kaltinamosios asmenį neigiamai charakterizuojančią byloje esančią medžiagą(b.l. 9, 12-13, t. 1), bet ir į pačios kaltinamosios teisme išsakytą pažadą keisti savo gyvenimo būdą, jos nenutrūkusį ryšį su savo mažamečiais vaikais, pasak kurios, ji norinti susitvarkyti gyvenimą, kad galėtų į šeimą susigražinti šiuo metu vaikų globos namuose gyvenančius savo vaikus, laiko, kad kaltinamoji E. K., kaip pirmą kartą teisiamu laikytinas asmuo, dar gali būti pataisyta ir perauklėta ir neizoliavus jos nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, kaltinamajai E. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, visgi dar tikslinga paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant įpareigojimus, tame tarpe ir baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamosios elgesiui(LR BK 75 str. 1-4d.d.).
Kaltinamosios E. K., ikiteisminio tyrimo metu atsisakiusios gynėjo paslaugų, interesus nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme gynėjas atstovavo pagal paskyrimą LR BPK 50 str. 3d. pagrindu(b.l. 102, 110, 132, 149, 173, t. 1).
LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, 2016m. liepos 08d. teisėjo nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinamoji E. K., su teismo šaukimu gaudama ir pranešimą dėl teisės į gynybą užtikrinimo, su prašymu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo jam paskyrimo bylą nagrinėjant teisme, kuri 2016m. rugpjūčio 12d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-2943-13085 suteikė kaltinamajai antrinę teisinę pagalbą, paskirdama advokatą V. Giriūną atstovauti kaltinamosios E. K. interesus teisme(b.l. 148-149, 173, t. 1). Kadangi Tarnybos sprendimu kaltinamoji E. K. yra 100 procentų atleista nuo proceso išlaidų, numatytų LR BPK 104 str. 2d., atlyginimo, kaltinamosios interesus baudžiamojoje byloje atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.
nusprendė:
E. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajai E. K. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti toliau tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; b) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; c) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų; d) įpareigoti reguliariai, t.y. ne mažiau kaip keturis kartus per mėnesį, lankyti šiuo metu Ukmergės vaikų globos namuose gyvenančius savo mažamečius vaikus: dukrą A. K., gim. (duomenys neskelbtini), dukrą S. K., gim. (duomenys neskelbtini), sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kad palaikyti nenutrūkstamą artimą ryšį su vaikais, ir e) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajai E. K. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2016m. vasario 20d., 18³⁰ val., iki 2016m. vasario 21d., 13¹⁵ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamoji E. K. buvo laikinai sulaikyta kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
Daiktinius įrodymus-4 vnt. CD kompaktinių diskų(laikmenų) su filmuota mažamečių asmenų apklausų vaizdo medžiaga, įdėtų į vokus Nr. 1, 2, 3 ir 4, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.