- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- e1-1172-1083/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01518-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Ampravičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vyr. kasininku, vedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. G. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 21 d. būdamas vienu iš UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininku, atlikdamas vyresniojo kasininko funkcijas dėl bendrovės grynųjų pinigų užpajamavimo bei grynųjų pinigų laikymo tvarkos, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą ir jų tinkamą pateikimą buhalterei, laikotarpiu nuo tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2019 m. spalio 16 d., (duomenys neskelbtini), bendrovės veiklos teritorijoje, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą – iš fizinių asmenų priėmęs grynuosius pinigus (90605 eurus; 577800 Norvegijos kronų; 3020 zlotų; 87600 Danijos kronų; 2640 Škotijos svarų sterlingų; 8430 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, iš viso ekvivalentu 172381,11 Eur sumą) nesurašė apskaitos dokumentų – pajamų orderių, šių pinigų neįnešė į bendrovės kasą ir jų neužpajamavo, nepateikė buhalterei duomenų, kad juos įtrauktų į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir šias neapskaitytas pinigines lėšas laikė valiutos keityklos patalpose ((duomenys neskelbtini)), dėl ko pagal pateiktus apskaitos dokumentus už 2019 metus negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.
2. Kaltinamasis G. Š. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai. Parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra valiutos keitykla. Turi dvi valiutos keityklas – viena yra (duomenys neskelbtini), antra yra prekybos centre (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. M., akcininkai – S. M. ir jis (kaltinamasis). UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere dirba N. Č.. Jis konkrečiai dirba tik valiutos keitykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), užsiima pinigų keitimu. Jis yra vyresnysis kasininkas, atlieka viską, kas susiję su vyresniojo kasininko darbu. Turi įtraukti į apskaitą pinigus, keisti valiutą, aptarnauti klientus. Jis pateikia pirminius dokumentus, kuriuos buhalterė įtraukia į apskaitą. Jis susipažinęs su visais įstatymais ir yra atsakingas už grynųjų pinigų įtraukimą į įmonės apskaitą. Ne įmonei priklausančių pinigų valiutos keitykloje negalima saugoti. 2019 m. spalio 16 d. kratos metu buvo rasti pinigai įvairia valiuta, dalis jų buvo asmeniniai jo pinigai, dalis – draugo D. I. pinigai, dalis – direktoriaus S. M. paduoti pinigai. Šių pinigų jis neturėjo teisės saugoti valiutos keitykloje, juos jis (kaltinamasis) turėjo apskaityti. Jis tų pinigų neįtraukė į apskaitą, nors žinojo, kad tai turi padaryti, nes valiutos keitykloje negali būti pinigų, kurie neįtraukti į įmonės apskaitą. Apie tai, kad yra tiek pinigų, jis buhalterei N. Č. nieko nepasakė, todėl pinigai nebuvo įtraukti į apskaitą. Jis labai gailisi, kad pažeidė įstatymus (5 t., 158–159, 172 b. l.; 6 t., 4–6 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
3.1. liudytojo S. M. parodymais apie tai, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. UAB (duomenys neskelbtini) užsiima grynųjų pinigų valiutų konvertavimu. UAB (duomenys neskelbtini) dirba 6 darbuotojai – jis (direktorius), G. Š. (vyresnysis kasininkas), N. Č. (buhalterė) ir kiti darbuotojai (kasininkai valiutos keitimui). Vyresnysis kasininkas G. Š. atsako už kasą, t. y. prižiūri kasos veiklą ir dirba su grynaisiais pinigais. Už valiutos keitykloje seifuose esančių pinigų apskaitą, t. y. kad pinigų, padėtų į seifus suma sutaptų su dokumentuose esančia pinigine suma, atsako vyresnysis kasininkas G. Š.. UAB (duomenys neskelbtini) jokių pinigų saugojimo paslaugų neteikia, todėl valiutos keityklos patalpose esantys pinigai turi būti visi apskaityti bendrovės apskaitoje. Valiutos keitykloje negali būti laikomi pinigai, kurie neįtraukti į apskaitą. Kai jis (liudytojas) iš V. Š. paėmė grynais pinigais 75000 eurų, G. Š. apie tai buvo informuotas ir jis turėjo sutvarkyti bendrovės apskaitą taip, kad šie pinigai būtų apskaityti. Kodėl jis (G. Š.) to nepadarė, jis nežino. Apie tai, kad valiutos keityklos patalpose buvo laikoma ir daugiau neapskaitytų pinigų, nežinojo. Buhalterė N. Č. tvarko apskaitą tik pagal tai, kas jai yra pateikiama, todėl jei G. Š. buhalterei nepateikė dokumentų ir duomenų, tai ji negalėjo žinoti, kad reikia į apskaitą įtraukti pinigus (2 t., 14–15, 18–19, 26–27 b. l.);
3.2. liudytojos N. Č. parodymais apie tai, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, jos pagrindinis darbas yra įmonės apskaita, pirminių ir antrinių apskaitos dokumentų tvarkymas, tikrinimas, balansai, pelno nuostolio ataskaitos ir t. t. Pirminius dokumentus jai pateikia direktorius S. M. arba vyresnysis kasininkas G. Š.. Vyresnysis kasininkas G. Š. pasirašinėja ant dokumentų, kai pinigai inkasuojami ir t. t. Grynieji pinigai laikomi bendrovės dviejuose seifuose. Pinigų saugojimo paslaugos UAB (duomenys neskelbtini) neteikia, todėl bendrovės seifuose galima laikyti tik tuos pinigus, kurie turi pirminius dokumentus. Apie 2019 m. spalio 16 d. kratos metu valiutos keitykloje surastus pinigus sužinojo tik po atliktos kratos. Kur buvo laikomi tie pinigai, kurie buvo rasti kratos metu, ji nežino, nes bendrovės patalpose yra du seifai ir tuose seifuose asmeninių pinigų negalima laikyti, ten turėjo būti laikomi tik pinigai, skirti valiutos keitimui. Kieno tai pinigai, kada ir kokiu būdu jie atsirado valiutos keityklos patalpose, ji nieko negali pasakyti, nes apie tuos pinigus sužinojo tik po kratos (2 t., 88–91 b. l.);
3.3. liudytojo V. Š. parodymais apie tai, kad 2019 metų vasarą prasidėjo kalbos, kad iš apyvartos bus išimtos 500 eurų nominalo kupiūros, o jis banko seife laikė 75000 eurų kupiūromis po 500 eurų. Norėjo pakeisti 500 eurų nominalo kupiūras į 200 eurų nominalo kupiūras, todėl paprašė savo pažįstamo S. M. be jokio mokesčio pakeisti 500 eurų kupiūras į 200 eurų kupiūras. 2019 metų spalio mėnesį iš banko seifo pasiėmė 75000 eurų ir padavė juos S. M., turinčiam valiutos keityklą. Kitą dieną jam S. M. pasakė, kad valiutos keitykloje buvo atlikta krata, kurios metu buvo paimti jo pinigai – 75000 eurų. Su valiutos keitykloje dirbančiu G. Š. jis neturėjo jokių reikalų (2 t., 55–56 b. l.);
3.4. liudytojo D. I. parodymais apie tai, kad jis yra įmonės Norvegijoje savininkas ir akcininkas. Verslas oficialiai registruotas, visi mokesčiai mokami (duomenys neskelbtini) ir įmonė dirba pelningai. Kaskart grįždamas į Lietuvą atsiveža pinigų, dažniausiai kronų. Taip per tris metus jam susikaupė apie 400000 kronų (apie 40000 eurų). Šiuos pinigus – 400000 kronų, 2019 m. rugpjūčio pabaigoje paliko saugoti pas savo draugą G. Š.. Pinigus G. Š. paliko saugoti pirmą kartą ir tarpusavyje surašė tokį raštą, kad jei kas nutiktų, tai žmona galėtų nueiti ir pasiimti tuos pinigus (2 t., 32–33 b. l.);
3.5. dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas D. I. pateikė tyrimui savo darbo užmokestį patvirtinančius dokumentus iš (duomenys neskelbtini) (2 t., 36–52 b. l.);
3.6. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad vykdant Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. spalio 15 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patikrinta UAB (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų apskaita. 2019 m. spalio 16 d. tikrinant UAB (duomenys neskelbtini) valiutos keityklą, esančią (duomenys neskelbtini), joje pagal apskaitos dokumentus iš viso grynųjų pinigų įvairia valiuta turėjo būti už 118711,95 Eur, tiek faktiškai ir rasta, neatitikimų nenustatyta. Šioje valiutos keitykloje policijos pareigūnai kratos metu be rastų buhalterinėje apskaitoje apskaitytų grynųjų pinigų, kurių vertė 118711,95 Eur, taip pat rado neapskaitytų pinigų įvairia valiuta. Rasti neapskaityti pinigai buvo paimti policijos pareigūnų (4 t., 103–108, 110–111 b. l.);
3.7. kratos protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus kratą UAB (duomenys neskelbtini) patalpose ((duomenys neskelbtini)) ir G. Š. striukėje buvo surasti ir paimti pinigai – iš viso 90605 eurai, 577800 Norvegijos kronų, 3020 zlotų, 87600 Danijos kronų, 2640 Škotijos svarų sterlingų, 8430 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (1 t., 78–117 b. l.);
3.8. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad kratos metu surasti ir paimti pinigai buvo apžiūrėti (1 t., 119–129, 132–143 b. l.);
3.9. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėjusi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus specialistė A. M. pateikė išvadą – 2019 m. spalio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose ((duomenys neskelbtini)) atliktos kratos metu be rastų buhalterinėje apskaitoje apskaitytų grynųjų pinigų, buvo rasta kasos dokumentuose nefiksuotų grynųjų pinigų įvairia valiuta – 90605 eurai, 477800 Norvegijos kronų, 3020 Lenkijos zlotų, 87600 Danijos kronų, 2640 Škotijos svarų sterlingų ir 8430 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Ūkinės operacijos, susijusios su šių pinigų gavimu, nefiksuotos bendrovės apskaitoje, todėl UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi (pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 12 straipsnio 1 dalimi (pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus) (4 t., 121–124 b. l.);
3.10. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu, iš kurio matyti, kad:
3.10.1. G. Š. ir jo sutuoktinės 2014 m. – 2018 m. pajamų-išlaidų balansas yra teigiamas (iš viso gautos pajamos – 177632 Eur, patirtos išlaidos – 42261 Eur); atliekant pajamų ir išlaidų analizę, neįvertintos šeimos vartojimo išlaidos; jų turimas turtas – trys žemės sklypai, negyvenamoji patalpa ir 3 lengvieji automobiliai;
3.10.2. S. M. ir jo sutuoktinės 2014 m. – 2018 m. pajamų-išlaidų balansas yra teigiamas (iš viso gautos pajamos – 122719 Eur, patirtos išlaidos – 20453 Eur); atliekant pajamų ir išlaidų analizę, neįvertintos šeimos vartojimo išlaidos; jų turimas turtas – 25 nekilnojamojo turto objektai ir 3 lengvieji automobiliai;
3.10.3. įvertinus turimą informaciją, darytina prielaida, kad Šešelgių bei Mogylų šeimos negalėjo turėti didelių piniginių santaupų, nes buvo imamos vartojimo paskolos bei finansinis lizingas;
3.10.4. V. Š. 2014 m. – 2018 m. pajamų-išlaidų balansas yra teigiamas (iš viso gautos pajamos – 651090 Eur, patirtos išlaidos – 427188 Eur); atliekant pajamų ir išlaidų analizę, neįvertintos šeimos vartojimo išlaidos; 2014–2018 metais jis įsigijo nekilnojamojo turto už 208400 Eur, kito turto už 105800 Eur (4 t., 39–41 b. l.);
3.11. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. G. Š. ir jo sutuoktinės pajamos viršijo išlaidas, o laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. – išlaidos galimai viršijo pajamas; laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. G. Š. ir jo sutuoktinė galėjo turėti 44288,80 Eur grynais pinigais (4 t., 51–72 b. l.);
3.12. UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 26 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintais valiutos keitėjo pareiginiais nuostatais, 2016 m. kovo 1 d. darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtintais kasininko pareiginiais nuostatais, iš kurių matyti, kad G. Š. buvo priimtas į valiutos keitimo kasininko pareigas ir buvo susipažinęs su paminėtais dokumentais (4 t., 135–136, 137–139, 140–143 b. l.);
3.13. duomenimis apie UAB (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad vienas iš šios bendrovės akcininkų yra G. Š. (4 t., 73–75, 79–80 b. l.).
4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis G. Š. kaltinime nurodytu laikotarpiu ir nurodytoje vietoje tyčia apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už 2019 metus. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo G. Š. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
5. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam G. Š. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2020 m. spalio 14 d. buvo surašytas pranešimas (6 t., 55 b. l.), kuriame nurodyta, jog jam žinoma galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, jam išaiškinta šio proceso tvarka ir pasekmės, jis sutinka su prokuroro sprendimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo sumažinti baudos dydį iki 4000 Eur.
6. Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, apysunkis nusikaltimas, jis baigtas; nusikaltimu žala niekam nebuvo padaryta), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (neteistas; baustas administracine tvarka; dirba) (5 t., 146–156 b. l.)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – baudą, kuri yra artima minimaliai BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytai tokiai bausmei (numatytas baudos dydis nuo 100 MGL (5000 eurų) iki 4000 MGL (200000 eurų)) ir kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu.
8. Kaltinamajam G. Š. kardomoji priemonė netaikoma, taip pat byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, nėra daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra proceso išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 150 MGL (7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio bauda.
Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 100 MGL (5000 Eur (penkių tūkstančių eurų)) dydžio baudos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti G. Š., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Mokėjimo pavedime (pavedimuose) (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį (duomenys neskelbtini), o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei ((duomenys neskelbtini)).
Nesutikdamas su paskirta bausme G. Š. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. G. Š. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.