Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei A. Č. ir atsakovei R. A. K., jos atstovei advokatei Janinai Dervinskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Žaidas“ ieškinį atsakovei R. A. K. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Ieškovė pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), skolų valdymo ataskaitas (b.l. 8-12), iš kurių matyti, kad atsakovei už laikotarpį nuo 2013-09 iki 2014-01 paskaičiuotas 532,62 Lt įsiskolinimas, kurį sudaro administravimo mokestis, išlaidos už pastato techninę priežiūrą, remonto darbus (latakų keitimas) ir šilumos ūkio priežiūrą. Atsakovės pateikti raštai dėl skolų patvirtina, kad atsakovės bute buvo rastas gedimas ir buvo atliekami remonto darbai (b.l. 38-41). Iš byloje pateikto rašto taip pat nustatyta, kad name buvo keičiami latakai ir gyventojai reikalavo pateikti atliktų darbų sąmatą, pagal kurią buvo reikalaujama apmokėti pateiktą sąskaitą (b.l. 47). Iš byloje esančių ieškovės raštų atsakovei (b.l. 55-58) matyti, kad šalys bendradarbiavo ir atsakovei buvo aiškinama, kad neskaičiuoti mokesčio už pastato šildymo sistemos priežiūrą neturi pagrindo, kol šilumos įrenginiai nėra pripažinti atjungtais. Ieškovės pateiktos butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini) ataskaitos patvirtina gautų lėšų sumas ir įsiskolinimą. 2011-03-01 ataskaita patvirtina, kad namo skola iki 2010-12-31 sudarė 370,93 Lt., iki 2011-12-31 sudarė 1135,78 Lt., 2012 m. įsiskolinimas sudarė 882,00 Lt., 2013 metus įsiskolinimas sudarė 1955,79 Lt (b.l. 66-71, 85-86). Iš ieškovės pateiktos informacijos (b.l. 98-100) matyti ieškovės darbų apimtys, registruoti skambučiai dėl name nustatytų gedimų ir jų šalinimo aplinkybės. Byloje pateikti atliktų darbų priėmimo aktai patvirtina ieškovės vykdytų darbų atlikimo apimtis, už kuriuos ieškovė nėra sumokėjusi jai tenkančios dalies iš 1338,59 Lt, 185,24 Lt (b.l. 72,83). Pateikti statinio apžiūros aktai su fotonuotraukomis patvirtina, jog atsakovės namas yra apžiūrimas, surašomi pastebėti defektai, bei nurodyti rekomenduojami darbai defektams šalinti (b.l. 100-103).

Ginčo, kad atsakovė skolos susidarymo laikotarpiu buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nėra. Ieškovas UAB „Žaidas“ – daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius – veikia pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. A-787 ir 2006 m. kovo 10 d. sutarties su Kauno miesto savivaldybe Nr. 53-1-6 pagrindu, kuriuo buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Pagal patvirtintus Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4 p. nustatyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsakovės prievolės sumokėti administravimo ir namo priežiūros mokesčius – ar namo administratorius atliko šio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo darbus, už kurių atlikimą prašo priteisti iš atsakovės skolą.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d., pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymų nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 7 d.). Vadovaujantis CK 4.83 str. 3 d., bendro naudojimo objektų eksploatavimo išlaidos tenka butų savininkams (naudotojams). To paties straipsnio 2 d. 2 p. nurodoma, jog teisėtas kiekvieno daugiabučiame name esančio buto savininko interesas yra, be kita ko, ir tai, jog namo bendrojo naudojimo objektai būtų prižiūrimi ir išlaikomi, būtų kaupiamos lėšos bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civ. b. 3K-7-515/2009).

Atsakovė teigia, jog ieškovė nereaguoja į jos ir gyventojų pranešimus, neatsižvelgia į tai, kad namo gyventojai lietvamzdžius susitvarkė patys ir už juos patys apmokėjo, tačiau už jų remontą apmokėti papildomai pareikalavo ir ieškovė. Nurodė, kad darbai yra atliekami nekokybiškai. Ieškovės pateikti įrodymai paneigia šiuos atsakovės teiginius ir patvirtina, kad gavus pranešimą apie kiaurus lietvamzdžius, ieškovės administruojamame name buvo taisomi ir valomi latakai, atliekami kiti darbai (b.l. 98-100). Nors atsakovė nurodė, kad remontavo stogą, šioms aplinkybėms patvirtinti jokių įrodymų nepateikė. Atsakovės pateiktas raštas nepatvirtina atliktų darbų vietos bei apimties, kainos ir kt. (b.l. 43). Be to, kaip nurodė ieškovo atstovė, namo gyventojams nedraudžiama savo lėšomis atlikti remontą. Ieškovės pateiki įrodymai (atliktų darbų priėmimo aktas) bei atsakovės pateikti dokumentai (skundai – pretenzijos) patvirtina, kad ieškovė organizuoja objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą. Nors atsakovė nurodė, jog ieškovė nevykdo ir kitos su administravimu susijusios prievolės – pasibaigus kalendoriniams metams, administratorius neteikia patalpų savininkams savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, praėjusių metų ataskaitos, tačiau ieškovė pateikė teismui tokias ataskaitas už 2010, 2011, 2012 metus, skirtas namo, (duomenys neskelbtini), namo gyventojams (b.l. 66). Be to, teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad informacija skelbiama skelbimų lentoje, be to informacija gyventojams teikiama internetiniame tinklalapyje. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė informuodavo atsakovę apie remonto darbus kaip antai 2008 m. lapkričio mėn. sąskaitoje, Nr. 5113615-0811, kurioje nurodytos sumos: remonto darbai š.v. stovo keitimas – 303,72; šildymo vamzdžio keitimas -660,05 Lt (b.l. 37).

Kaip minėta, bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Teismų praktikoje taip pat suformuota nuostata, kad namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą. Tai, kad namui yra paskirtas administratorius, bendraturčių neatleidžia nuo šios jų pareigos. Ieškovas yra namo administratorius, jo pareiga įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, tačiau ši pareiga įgyvendinama namo bendraturčių lėšomis ir, numatytais atvejais, bendraturčių sutikimu. Todėl teismo vertinimu, ieškovas savo, kaip administratoriaus funkcijas, atliko.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės netenkina ieškovo, kaip administratoriaus, veikla. Teismas pažymi, kad namo bendrasavininkai turi teisę reikalauti pakeisti paskirtą administratorių, turi teisę įsteigti daugiabučio namo savininkų bendriją arba sudaryti patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį ir tokiu būdu administravimą baigti (Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 20, 17 p.). Tačiau tol, kol administratoriumi yra paskirtas ieškovas, už jo teikiamas administravimo paslaugas atsakovė, kaip ir kiti namo gyventojai, turi pareigą atlyginti. Teismas pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas būtent dėl to, ar ieškovė pagrįstai prašo priteisti įsiskolinimą iš atsakovės.

Dėl atsakovės skolos pagrįstumo.

Ieškovė UAB „Žaidas“ rašytiniuose paaiškinimuose buvo nurodę, jog atsakovės skolą ieškovei sudaro administravimo paslaugos (89,36 Lt), pastato techninė priežiūra (139,00 Lt), papildomi remonto darbai (274,52 Lt), šilumos sistemos priežiūra (54,71 Lt). Rašte ieškovė detalizavo jog iki 2013-12-31 atsakovė buvo skolinga ieškovei 532,62 Lt. Skola buvo apskaičiuota atsižvelgiant į gautas įmokas laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-12-31, kuriomis buvo padengta seniausia skola: 331,50 (skolos likutis iki 2013-09-01) + 557,59 (laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-12-31 priskaičiuoti mokesčiai) = 889,09 Lt - 356,47 (atsakovės atlikti mokėjimai) = 532,62 Lt skola (b.l. 52). Atsakovė nurodė, jog jai nėra aišku, kaip ieškovė apskaičiuoja jai mokesčius už suteiktas paslaugas, mano, kad mokesčiai nėra pagrįsti. Atsakovė nurodė, kad laikotarpiu už kurį prašoma priteisti skolą, ji mokesčius mokėjo. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės sumokėtomis įmokomis yra dengiama seniausia skola, kadangi atsakovė mokėdama niekada nenurodydavo mokamos įmokos paskirties.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalį skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo laikotarpiu buvo suėję ir atsiskaitymo už vėliavos įgijimą terminas 2010.02 ( 15,37 Lt), stogo remontą 2011.06 (38,20 Lt), stovo remontą 2008.11(197,66), latakų keitimą 2013.10 (274,52Lt.) terminai, todėl ieškovė pagrįstai dengė seniausią skolą atliktais atsakovės mokėjimais.

Nagrinėjant bylą atsakovė ne kartą nurodė, kad ieškovė neatlieka jai priskirtų funkcijų, nesupranta kaip skaičiuojami mokesčiai, nurodė, jog yra abejonių, ar administratorius atlieka namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus. Ieškovės pateiktas statinio apžiūros aktas paneigia šią atsakovės išreikštą abejonę ir patvirtina, kad ieškovė atlieka namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, numato priemones iškilusioms problemoms šalinti bei atlieka numatytus darbus (b.l. 100). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovas vykdo pastato techninę priežiūrą. Atsakovė nurodė, kad namas kuriame ji gyvena keturi metai nešildomas, todėl prašė neskaičiuoti šilumos sistemų priežiūros mokesčio. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad šalys susirašinėjo tarpusavyje ir tik 2013-12-11 buvo surašytas šilumos objekto tikrinimo aktas Nr. 0441154, kurio prieraše nurodyta „ įvadas yra demontuotas“ (b.l. 53). Ieškovės pateikti raštai atsakovei patvirtina, kad ji buvo informuota kokius veiksmus privalu atlikti, jog šilumos įrenginiai būtų pripažinti atjungtais nuo šilumos tiekimo trasų ir nebebus šilumos sistemų priežiūros mokesčio (b.l. 55). Atsakovė teismui nepateikė duomenų, jog ji ar kiti namo gyventojai būtų įvykdę nustatytus veiksmus. Faktinę aplinkybę, kad ieškovė vykdo šilumos sistemos priežiūrą, patvirtina pateiktos ataskaitos (b.l. 85). Atsižvelgiant į minėtus rašytinius įrodymus, manytina, kad ieškovė vykdė šilumos sistemų priežiūrą, todėl paskaičiuotas mokestis 54,71 Lt yra pagrįstas ir priteistinas iš atsakovės ieškovei.

Papildomo remonto darbų 274,52 Lt sumą sudaro (b.l. 52): 2013 metais atliktas latakų remontas (viso bendra darbų kaina 1338,59 Lt, atsakovei tenkanti dalis – 274,52 Lt). Išlaidos paskirstomos gyventojams CK 4.82 str. 3 d. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į minėtus įrodymus, teismas mano, kad tai yra pagrįsta skola.

CPK 178 str. nustatyta proceso šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės ir atsakovės rašytais dokumentais (b.l. 39-41, 81-82), foto nuotraukomis (b.l. 91), teismas daro išvadą, kad ieškovė neatlikusi (nepilnai atlikusi) darbų, neturėjo teisės atsakovei priskaičiuoti 197,66 Lt skolos, kurią vėliau padengė atsakovės įmokėtomis pinigų sumomis. Bylos duomenimis, atsakovės paaiškinimais, neginčijamai nustatyta, jog darbai atsakovės bute taisant skylę sienoje nebuvo atlikti, todėl ieškinys dalyje dėl neatliktų darbų sumos (197,66 Lt), atmestinas.

CK 6.37 str. 2 d. numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatymas (CK 6.210 str. 1 d.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (334,96 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 34,00 Lt žyminis mokestis, 1,89 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane (I t., b. l. 10), 114,35 Lt už UAB „Skolos LT“ suteiktas paslaugas rengiant (b.l. 30) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6, 9 p., 93 str. 1 d. 1 p.).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais atsakovei R. A. K. šioje byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Iš pateiktos pažymos apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas (b.l. 96), nustatyta, jog atsakovei buvo suteiktos advokato teisinės pagalbos paslaugos, kurių suma, priteistina valstybei - 310,00 Lt. Ieškinį tenkinus iš dalies, valstybei iš ieškovės priteistina 114,70 Lt už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 96 str., 99 str.).

Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (4,42 Lt), yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 10 Lt, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Žaidas“, į. k. 149650823, 334,96 Lt (tris šimtus trisdešimt keturis litus 96 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (334,96 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-02-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 150,24 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Žaidas“ į. k. 149650823, valstybei 114,70 Lt (vieną šimtą keturiolika litų 70 ct) išlaidų už atsakovei suteiktą Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.