Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu, suinteresuoti asmenys A. B., E. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmeniui apie rašytinį procesą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškime nurodyti argumentai, pareiškimo priedai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8565-1106/2024 pripažino nuosavybės teisę išperkančiajam akcininkui uždarajai akcinei bendrovei „Scandagra“ į akcinės bendrovės „Šilutės girnos“ akcijas, išmokant kompensaciją akcininkams, tarp jų UAB „Verdainė“, kuri disponavo 345 vnt. akcijų, kurių rinkos vertė 103,50 Eur (Teismo sprendimo 18 psl. antra pastraipa).

Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybės įmonė „Turto bankas“ 2024 m. gegužės 30 d. raštu Nr. GVPT-9955 „Dėl turto perėmimo“ informavo VMI, kad piniginės lėšos už išperkamas akcijas saugomos Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro depozitinėje sąskaitoje ir prašė spręsti klausimą dėl piniginių lėšų perėmimo.

Byloje esantis išrašas patvirtina, kad UAB „Verdainė“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro likvidavus juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. birželio 13 d. Turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (28.8-08-4) 570-12000 iš Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro M. K. perėmė 103,50 Eur pinigines lėšas, priklausiusias likviduotai UAB „Verdainė“ ir įtraukė pinigus į savo apskaitą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą, kuris paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip (CK 4.58 straipsnio 1 dalis).

Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ nuostatomis atliko visus būtinus veiksmus, siekiant pripažinti 103,50 Eur pinigines lėšas bešeimininkiu turtu. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad dėl piniginių lėšų niekas nesikreipė ir nepranešė apie savo teises į jas. Taigi šios piniginės lėšos neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, todėl jos gali būti pripažintos bešeimininkiu turtu (CK 4.57, CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad piniginės lėšos yra apskaitytos 2024 m. birželio 13 d. Turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (28.8-08-4) 570-12000, pareiškimas paduotas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią minėtas turtas įtrauktas į apskaitą nustatyta tvarka, pripažintina, kad pareiškėja atliko visas reikalingas turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras pagal Taisykles, todėl laikytina, kad yra visi pagrindai pripažinti nurodytas 103,50 Eur pinigines lėšas bešeimininkiu turtu ir perduoti valstybės nuosavybėn (CK 4.57 straipsnio 1 dalis, 4.58 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185, 536, 537 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 ir 537 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą.

Pripažinti bešeimininkiu turtu pinigines lėšas – 103,50 Eur (vienas šimtas trys eurai ir 50 ct) ir perduoti jas valstybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.