Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, neteistos, metų laikotarpyje nebaustos administracine tvarka, gyvenančios (duomenys neskelbtini) dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu R. R. nubausta subendrinta nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimą panaikino ir R. R. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad R. R. 2016 m. spalio 10 d., apie 18 val. 31 min., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Klaipėdos g. 136, Panevėžyje, vairuodama jai priklausantį automobilį Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį manevruodama atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė dešiniau stovėjusį automobilį Audi A4, valst. Nt. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. D., ir jį apgadino. Šiais savo veiksmais R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 226, punktų reikalavimus.

R. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas taip pat surašytas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešusi policijai.

R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. spalio 10 d., važiavo iš darbo Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvažiavo pas tėvus į Klaipėdos g. 136, Panevėžyje, prisiparkavo, paskui išvažiavo pasiimti dukrą, apie 18 val. grįžo vėl į tą patį kiemą. Grįžus, vietos aikštelėje nebuvo, ji apsisukinėjo, išvažinėjo automobilis, atsilaisvino vieta ir ji pastatė į minėtą vietą. Įvažiuoti į tą vietą buvo sunku, nebuvo daug vietos, darė kelis manevrus, vieną į priekį, kitą -atgal ir pastačiusi automobilį, po dvidešimt minučių išvažiavo iš kiemo į šalia gyvenančios sesers kiemą. Sulaukė vyro skambučio ir išvažiavo į Babiloną. Atsimena, kad iš galo stovėjo juodas Peugeot, kitų neįsidėmėjo, įtartinų jokių garsų negirdėjo, signalizacijos neveikė, buvo įsitikinusi, kad atsistojo gerai. Kai išvažiavo iš namo kiemo, Peugeot stovėjo, jis taip pat sunkiai išvažinėjo. Garsų jokių nebuvo. Aikštelėje pastovėjo apie valandą. Aikštelėje vietos nebuvo, išvažinėjant iš aikštelės, nuo gatvės pusės, atvažiavo tamsus automobilis, jis įvažiavo į jos vietą. Automobilyje užfiksuota, kad nėra vienos detalės- apdailos juostelės, tačiau jos nėra, nes rudenį pavogė. Vėliau, už dviejų dienų paskambino policija ir kvietė atvykti, ji buvo šokiruota. Policininkai apžiūrėjo automobilį, klausė, kuris galas, nes visi kampai nubraukti iki įvykio, tačiau auto įvykio neturėjo, tiesiog automobilis pirktas ne naujas. Policininkams nieko negalėjo pasakyti. Įvykio dieną teisę vairuoti turėjo, automobilis buvo draustas, ankščiau pažeidimų neturėjo, techninė apžiūra atlikta, KET reikalavimus žino, kad atsitikus įvykiui, reikia pranešti, nepasišalinti. Priežasčių, dėl ko norėjo nuslėpti įvykį- nebuvo. Draudime „Compensa“ ekspertai apžiūrėjo jos automobilį, pasakė, kad neatitinka pažeidimai: Audi A4 yra apgadinimai, balti dažai, jos automobilis tamsiai pilkos spalvos. Pranešimo iš draudimo negavo. Casko jos automobilis nebuvo draustas. Aikštelėje Audi A4 matė tik draudime, nuotraukose, prie policijos nematė. Nepripažįsta, kad pasišalino iš įvykio vietos. Audi A4 stovėjo, tačiau negali pasakyti, kad kliudė, nes visiškai nejuto, todėl to negali nei patvirtinti, nei paneigti.

Nukentėjusysis J. D. parodė, kad grįžo iš darbo Audi A4, priklausančiu UAB „Saulės modulis“, kuriuo naudojasi kaip įmonės direktorius, automobilį pastatė nesaugomoje aikštelėje prie Klaipėdos g. 136 namo. Kaimynas Donatas apie 18 val. atėjo, ir pasakė, kad matė, jog stovėjo šviesiai pilkas džipas Toyota Rav4, o grįždamas, pamatė, kad jo automobilis nubrauktas. Išėjo į kiemą, kaimynas pasakė, kad stovėjo automobilis, moteris išvažiavusi iš tos vietos, vaikščiojo prie savo automobilio, nežino ar matė, ar nematė. Surado automobilį kitoje vietoje, matėsi įbrėžimas ant priekinio buferio, ant priekinio sparno, nukritusių detalių jokių nerado, padarė nuotraukas ir iškvietė policiją. Moteris per tą laiką išvažiavo, jos numerius buvo užsirašę. Ant jo Audi4 buvo šviesiai pilki dažai. Draudimas „Compensa“ nufotografavo, pasakė, kad lauks iš policijos duomenų. Šiuo metu žala išmokėta, jis pats draudimui nieko nepateikė, jam sumokėjo apie 260 eurų. Jis mano, kad jo automobilį apgadino Toyota Rav4, kadangi yra liudytojas. Nurodė, kad jis pats daugiau nieko nevertino, pažeidimai smulkūs, mano, kad logiška, jei jo automobilį pažeidė Toyota Rav4, tačiau nejuto, nes nežino, ar galėjo jausti, įlenkimo nebuvo, tik braukta su buferiu, mano, kad moteris nematė, girdėti irgi negalėjo. Kaip sakė kaimynas, kad ji išvažiavo, išlipo, bet gal vaikus sodino. Kaimynas sakė, kad ji sustojo, išlipo, kažką darė, prie savo automobilio vaikščiojo. Jie Toyota Rav4 nestabdė, namuose būdamas matė, kad ji iš kiemo pajudėjo po pusantros valandos, policija dar vėliau atvažiavo. Raštelio nepaliko, paskambino policijai, tačiau ji tik po dviejų valandų atvažiavo. Nurodė, kad, kai jis pastatė savo automobilį, iš galo nestovėjo niekas. Kaimyno automobilio spalva juoda, jis prie mokyklos pastatė. Nurodė, kad jis tiesiogiai įvykio nematė. Jis matė išvažiuojantį Toyota Rav4, o nuo takelio matė apgadinimus, dar šviesu buvo. Moterį išlipusią matė, kai išvažiavo iš vietos ir prieš išvažiuojant. Pamestų detalių nerado, automobilis su signalizacija, ji nesuveikė, būtų pultelis davęs ženklą. Signalizacija nesuveikia, kol automobilis nepajuda.

Liudytojas D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. spalio 10 d., apie 18 val., grįžo po darbo, pasistatė automobilį Klaipėdos g. 136, prie mokyklos, grįžo namo, pusvalandžio bėgyje ėjo iš laiptinės į automobilį, kieme matė stovintį Toyota Rav4 džipą, automobilis nebuvo užvestas, prie jo stovėjo moteris trumpais plaukais, matė, kad ji viena stovėjo automobilio gale. Gale džipo stovėjo tamsus automobilis ne lietuviškais numeriais. Išvairuoti jai turėjo būti sunku. Jis įsėdančios jos nematė. Jis išvažinėjo iš kiemo, Toyota Rav4 praleido jį pagal KET ir nuvažiavo, nuvažiavo į „Maxima“, vėliau grįžo atgal į savo kiemą, Klaipėdos g. 136, buvo laisva vieta, pamatė, kad kaimyno D. automobilis nubrauktas, ant priekinių ir galinių automobilio keleivio pusės nubraukimai. Užėjo pas kaimyną. Toyota Rav4 ir Audi A4 stovėjo šalia. Matė, kur nuvažiavo džipas, rado tą automobilį, priekinį kampą rado nubrauktą, pagal spalvą atitiko. Nufotografavo ir iškvietė policiją. Policijos nelaukė, nes ji atvažiavo vėliau, o tas džipas išvažiavo ankščiau, viską pro langą matė. Signalizacijos jokios negirdėjo. Pagal spalvą nubraukimai buvo panašūs, atitinkantys. Pastebėjo, kad Toyota Rav4 nėra apdailos juostelės, tačiau aikštelėje pamestų detalių nerado, ieškojo su kaimynu palindę. Ant kaimyno automobilio įlenkimų nematė, bet buvo dažų žymės. Kaimynui sakė, kad matė moterį, ji stovėjo kaip kažko laukiant, išvažiuojant iš vietos nematė, susitiko ją tik išvažiuojant. Paties fakto, kad moteris apgadintų Audi A4 nematė. Kaimynui pasakė, kad matė stovintį džipą, moteris stovėjo gale, tada nuėjus į kitą kiemą pamatė džipą. Teisėjai pagarsinus ankščiau duotus jo parodymus, jis paneigė savo parodymus, kuriais sakė, kad matė kaip pažeidėja atsitrenkė, kad važiavo, nes nagrinėjant bylą iš naujo, jis nurodė, kad matė, kad pažeidėja tik stovėjo, paties eismo įvykio nematė.

Pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, R. R. iš esmės neginčijo, neneigė, jog pagal byloje esančius duomenis, galėjo apgadinti nukentėjusiojo automobilį, dėl to labai gailisi. R. R. kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir nukentėjusiojo J. D., liudytojo D. D. parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 16062538661 (b. l. 1-2); pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl eismo įvykio (b. l. 5- 6); papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 8); eismo įvykio vietos schema (b. l. 7); J. D. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 11); liudytojo D. D. paaiškinimu (b. l. 12); eismo įvykio vietos ir automobilių fotonuotraukomis (b. l. 13-19); kita byloje surinkta medžiaga.

Nors R. R. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo pagrįstai kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį, numačiusio atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto (transporto priemonių) sugadinimą (apgadinimą), tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 423 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už, be kita ko, turto sugadinimą nulėmusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones (1 dalis), taip pat neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (3 dalis). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Taigi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) (ATPK 127 straipsnio 2 dalyje), dėl kurio R. R. buvo surašytas protokolas, nebenumato.

Kita vertus, kaip minėta, protokole formuluojant pažeidimo esmę, nurodyta, jog R. R. pažeidė KET 126 punkto reikalavimą, numatantį pareigą vairuotojui, atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Taigi nors Kelių eismo taisyklių pažeidimas, lėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (sugadinimą), nuo 2017 m. sausio 1 d. nebeužtraukia administracinės atsakomybės (kai tai padaro ne asmuo, neturintis teisės vairuoti, arba ne asmuo, kuris būtų apsvaigęs nuo alkoholio ir pan.), tačiau pažymėtina, kad tiek ATPK 1241 straipsnio 8 dalis, tiek ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 417 straipsnio 8 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius atitinkamame kodekse. Atsižvelgiant į tai, kad R. R. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) nebeužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK, tačiau įrodyta jos kaltė padarius kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vadovaujantis ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, R. R. veika, kuri protokole buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, sudėtis, kadangi R. R. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje vairuodama jai priklausantį automobilį Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį manevruodama atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė dešiniau stovėjusį automobilį Audi A4, valst. Nt. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. D., jį apgadindama.

R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog dėl padaryto nusižengimo gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, tai, kad R. R. neturi galiojančių nuobaudų už administracinių teisės pažeidimų padarymą, yra neteista, jos atžvilgiu yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl už padarytą nusižengimą jai skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos A. T. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

Kaip matyti iš R. R. paaiškinimų, ji savo kaltės neneigė dėl paties eismo įvykio, tačiau nurodė, jog susidūrimo ji nepajuto ir jokio garso neišgirdo, nurodė, jog iš eismo įvykio vietos nebėgo, nes tam nebuvo jokių priežasčių: seniai vairuoja, žino, ką reikia daryti, nes priežasčių pabėgti neturėjo, buvo blaivi, automobilis draustas, teisę vairuoti turėjo, automobilis techniškai tvarkingas. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylą paaiškėjo, kad protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, R. R. buvo vairavo automobilį Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal aplinkybes, kurios buvo nustatytos, matyti kad R. R. darė sudėtingus manevrus tarp automobilių, kad pastatytų savo automobilį, jai buvo sunku, iš galo buvo automobilis, kuris trukdė. Akivaizdu ir teismui nekelia jokių abejonių, kad, jei ji ir būtų kliudžiusi, nėra pagrindo netikėti, kad ji tuo metu nepajuto kontakto su kitu automobiliu, nejuto, kad jos automobilis braukė per Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šoną ir jokių ženklų, kurie tai galėtų paneigti, ar rodytų, kad vyksta kažkoks įvykis-nebuvo, juo labiau, kad ir nukentėjusysis, ir liudytojas patvirtino, kad signalizacijos negirdėjo. Taip pat nustatyta, kad R. R. automobilis turėjo nubrėžimus, padarytus ankščiau, automobilis pirktas ne naujas, brėžimų buvo ne vienas, ji tikrai galėjo neatkreipti dėmesio į naujus nežymius įbrėžimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apdailos juostelė priekiniame šone buvo seniai dingusi, galbūt buvo pavogta, tą patvirtina ir nukentėjusysis, ir liudytojas, kad jokių nuolaužų, detalių nerado, todėl akivaizdu, kad ji nenukrito ir nebuvo pažeista minėto įvykio metu.

Įvertinęs R. R. parodymus, nukentėjusiojo J. D., liudytojo D. D. parodymus, jog nei vienas nematė kaip moteris važiavo, liudytojas matė tik stovinčią, jei kliudė, tai galėjo nejusti kaip apgadino svetimą automobilį ar apgadinimų asmuo galėjo ir nepastebėti, teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog R. R. suvokė padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir, suvokdama savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, sąmoningai, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad R. R. vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nesant byloje duomenų, jog ji galėjo vairuoti automobilį neblaivi, taip pat įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. R. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta, nesant jos veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas J. D. teismui nurodė, kad draudimo kompanija išmokėjo žalą ir pretenzijų R. R. neturi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ANK 417 straipsnio 8 dalimi, ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktas 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti administracinę nuobaudą - 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

R. R. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo klausimą palikti spręsti civilinio proceso tvarka.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo pavedime privalomai nurodant ROIK: 16062538661.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.