Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1246-553/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-01
Bylos Nr.
2S-1246-553/2011
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02968-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė (pran.), Marijonas Greičius, Neringa Švedienė
Atsakovas
V. K.
Ieškovas
S. K.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas: Civilinė byla Nr. 2S-1246-553/2011
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02968-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,

kolegijos teisėjų Marijono Greičiaus ir Nerigos Švedienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. K. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal S. K. ieškinį V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovės V. K. priešieškinį ieškovui S. K. dėl išlaikymo šalių vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pateikęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo, ieškovas S. K. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką pagal kurią jis dvi dienas per savaitę paimtų vaiką iš darželio ir prižiūrėtų iki 20.30 val., o jeigu vaikas į darželį neina – neporinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais, o porinių savaičių pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 18.00 val. iki 20.30 val. bendrautų su dukra jos gyvenamojoje vietoje. S. K. įspėjęs V. K. prieš vieną dieną, turi teisę kiekvieno mėnesio porinių savaičių penktadienį nuo 17 iki 20 val. išvykti su dukra iš jos gyvenamosios vietos be vaiko motinos, pranešęs motinai, kur vyksta, iki tos pačios savaitės sekmadienio 17 val. Jeigu paimti vaiką savaitgaliui S. K. neturi galimybės, jis paima vaiką sekantį savaitgalį. Ieškovas nurodė, kad atsakovė trukdo jam bendrauti su vaiku, o kadangi santykiai su atsakove įtempti prašo nustatyti laikinąja bendravimo tvarką. Nurodo, kad jis dirba pagal slenkantį grafiką ir iš anksto negali spręsti, kuriomis savaitės dienomis galės bendrauti su vaiku.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi prašymą patenkino ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nustatė tokią laikiną S. K. bendravimo su A. K., gim. 2007-05-05, tvarką: S. K. dvi dienas per savaitę paima vaiką iš darželio, įspėjęs apie tai V. K. ne vėliau kaip prieš vieną dieną, ir prižiūri ją iki 20.00 val., o jeigu vaikas į darželį neina – du kartus per savaitę nuo 18.00 val. iki 20 val. bendrauja su dukra jos gyvenamojoje vietoje. Be to, S. K. du kartus per mėnesį, įspėjęs V. K. ne vėliau kaip prieš vieną dieną, turi teisę paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos savaitgaliui, o išvykimo atveju - pranešęs motinai kur su vaiku vyksta. Savaitgaliui vaikas paimamas penktadienį nuo 17 iki 19 val. ir grąžinamas motinai iki sekmadienio 17 val. Teismas nutarė sergančio vaiko paimti iš jo gyvenamosios vietos, be motinos sutikimo, neleisti. Vaikui sergant V. K. įpareigota sudaryti sąlygas S. K. bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje 3 kartus per savaitę ne trumpiau kaip po 2 valandas šalių suderintu laiku, bet ne vėliau kaip iki 20 val. Teismas nurodė, kad sutuoktinių tarpusavio konfliktas yra įsibėgėjęs, yra manipuliavimo vaiko interesais požymių. Todėl šalims geruoju nesutariant dėl bendravimo su vaiku, ieškovo galimybės matytis su dukra, bendrauti su ja tampa visiškai priklausomos nuo atsakovės, su kuria gyvena vaikas, valios. Pažymėjo, kad šalių vaikas A. K., gim. 2007-05-05, yra dar maža, todėl trukdymai bendrauti su tėvu, kenkia vaiko interesams ir santykiams su tėvu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu V. K. prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį, panaikinant laikinosios S. K. bendravimo su A. K. tvarkos dalį, t.y. du kartus per mėnesį, įspėjus V. K. ne vėliau kaip prieš vieną dieną, paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos savaitgaliui, o išvykimo atveju- pranešus motinai kur su vaiku vyksta. Savaitgaliui paimti vaiką penktadienį nuo 17 iki 19 val. Ir grąžinti motinai iki sekmadienio 17 val. Nurodo, kad su ieškovu negyvena jau nuo 2010 metų vasario mėnesio, tarp jų nuolat kyla ginčai dėl vaiko. Ieškovas elgiasi neadekvačiai, kelia pavojų atsakovei ir dukrai, dėl jo veiksmų jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas matant apeliantei ir vaikui padegė kieme stovėjusį draugų automobilį, nuo to laiko vaikas nenori vienas pasilikti su ieškovu, pasidarė jautri. Laikinoji apsaugos priemonė taikoma, kai neatidėliojant reikia užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą arba užkirsti tam tikrą veiksmą, tačiau nagrinėjamu atveju jokio būtinybės vaiku nakvoti ne namuose po dvi naktis per mėnesį nebuvo. Mano, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės paaiškės, ar ieškovo noras paimti vaiką nakvynėn nepažeis jo interesų.

Atsiliepimas

S. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos vaikams yra lygios. Ieškovo teisės ir pareigos negali būti siaurinamos iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliantė nenurodė, kaip bus pažeistos vaiko teisės ir šalių interesų pusiausvyra, ieškovui bendraujant su vaiku visą savaitgalį. Teigia, kad apeliantė siekia sau patogios bendravimo su vaiku tvarkos, tuo pažeisdama ieškovo interesus. Be to, mano, kad atsakovė nepaiso nepilnamečio vaiko A. K. teisių ir teisėtų interesų, siekia maksimaliai apriboti ieškovo teisę bendrauti su dukra. Nutartimi nustatyta bendravimo tvarka užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, neprieštarauja šalių nepilnamečio vaiko A. K. teisėms ir teisėtiems interesams bei minimaliai užtikrina ieškovo, kaip tėvo, teisę dalyvauti šalių nepilnamečio vaiko A. K. auklėjime ir bendrauti su ja.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines bei materialines teisės normas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tiek tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, tiek nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas ir kt. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 d. nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaiką yra lygios. Vaiko neįmanoma auklėti nebendraujant su juo. Be to, LR Konstitucijos 38 str. 6 d. yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio, reglamentuojančio ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Taigi, taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Kaip minėta, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiems tėvais. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantė tvirtina, kad vaikos bendravimas su tėvu nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio porinių dienų savaitgaliais pažeistų vaiko teises ir teisėtus interesus, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovo susitikimai su dukra A. K. ją traumuotų psichologiškai ar neatitiktų vaiko individualių interesų, ar tėvas piktnaudžiautų tėvų valdžia, netinkamai elgtųsi su dukra, ar darytų jai žalingą įtaką amoraliu elgesiu arba nesirūpintu ja(CK 3.180 str. 1 d., 2 d.). Kaip matyti iš bylos duomenų ieškovas S. K. darbe charakterizuojamas teigiamai (b.l. 90). Todėl teismas pagrįstai nustatė maksimalią ieškovo bendravimo su vaiku tvarka. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų minimalizuoti tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovo prašomą laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, šia nutartimi šalių ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra išspręstas iš esmės, todėl galutinė bendravimo su vaiku tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės galutiniu teismo sprendimu.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2011 m. vasario 21 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Iš apeliantės (atsakovės) V. K. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 8,50 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. K., a.k. 4871000127, 8,50 Lt (aštuonis litus, 50 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą, sumokant banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Teisėjai Aldona TilindienėMarijonas GreičiusNeringa Švedienė