- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-09
- Bylos Nr.
- 2-1274/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Virginija Čekanauskaitė, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rymanto medis“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rymanto medis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1751-173/2010, kuria iškelta bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rymanto medis“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vildega“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Rymanto medis“ (b. l. 5). Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. sprendimu (b. l. 6-7) ieškovui priteista 67 000 litų skolos, 1 206,8 litų netesybų, 6 % metinių palūkanų, 3 209, 44 litų žyminio mokesčio ir 3 350 litų advokato pagalbai apmokėti. Ši skola nepadengta.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi (b. l. 96) atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą (b. l. 96). Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė pakankamų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas neturi turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškomos skolos pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. vykdomąjį raštą, t. y., išieškojimo negalimumo akto. Be to, teismo teigimu, civilinės bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimo metu didžioji dalis įsiskolinimo kreditoriui buvo padengta, o įsipareigojimus kitiems kreditoriams prašoma išdėstyti. Teismo nuomone, šios aplinkybės pagrindžia atsakovo siekį toliau vykdyti verslą bei paneigia, jog UAB „Rymanto medis“ negalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Teismas konstatavo, kad nėra įstatyminio pagrindo bankroto bylai iškelti (ĮBĮ 4 str. 5 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 4 d. nutartimi (b. l. 111-113) šią nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apygardos teismui nenustačius ir neištyrus aplinkybių, susijusių su įmonės mokumu (nemokumu), liko neatskleista bylos esmė, todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai, todėl apygardos teismo nutartis panaikintina, o bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 8 d.).
2010 m. kovo 18 d. nutartimi (b. l. 143-144) atsakovui buvo iškelta bankroto byla, tačiau dėl šios nutarties gavęs atsakovo skundą, apygardos teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi skundžiamą nutartį panaikino ir paskyrė teismo posėdžio datą – gegužės 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi (b.l. 169-170) nutarė atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rymanto medis“ iškelti bankroto bylą ir įmonės administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Audersima“.
Atsakovas dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą (b. l. 174-176), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
1. Apygardos teismas atskirojo skundo nagrinėjimui buvo paskyręs žodinį nagrinėjimą ir posėdį 2010 m. gegužės 3 d. Atsakovas šiame posėdyje dalyvauti negalėjo, todėl 2010 m. balandžio 30 d. faksu informavo teismą apie negalėjimą dalyvauti posėdyje (b. l. 156), pateikė tai pagrindžiančius dokumentus ir nurodė, kad dėl sunkios finansinės įmonės padėties įmonė negalėjo pasisamdyti advokato. Atsakovas prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą. Apygardos teismas į šį prašymą neatsižvelgė ir bylą išnagrinėjo. Be to, 2010 m. gegužės 6 d. nutartyje apie atsakovo nedalyvavimą neužsimenama, nevertinamos atsakovo nedalyvavimo priežastys.
2. Teismas tinkamai nenustatė visų bylos aplinkybių, reikšmingų tinkamam jos išnagrinėjimui. Ieškovas reikalavimą iškelti atsakovui bankroto bylą grindė ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalimi, tačiau pasikeitus aplinkybėms, t.y. Kauno apygardos teismui 2009 m. rugsėjo 18 d. priėmus nutartį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis, ieškovas neturėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi nebuvo suėję pinigų mokėjimo terminai, nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Tačiau teismas nesiaiškino su Kauno apygardos teismui 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi susijusių aplinkybių.
3. Pirmoji įmoka pagal Kauno apygardos teismui 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį nebuvo sumokėta visų atsakovo kreditorių interesais todėl, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas siekia ir toliau vykdyti veiklą, išsaugoti darbo vietas.
4. Skundžiama nutartis naikintina ir dalyje dėl administratoriaus paskyrimo, kadangi paskirtas administratorius buvo pasiūlytas ieškovo ir tai kelia prielaidas abejoti jo nešališkumu. Be to, paskyrus administratoriumi fizinį asmenį, būtų mažesni administravimo kaštai. Teismas, skirdamas administratorių, neišklausė ir atsakovo nuomonės, kadangi šalys į bylos nagrinėjimą nebuvo kviečiamos.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą (b. l. 181-182) į atskirąjį skundą ir prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Į teismo posėdį apeliantas buvo kviečiamas, tačiau pats nepasirūpino atstovavimu.
2. Tie mokėjimai, kuriems terminas yra pasibaigęs, taip pat neatlikti, todėl ieškovas turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo.
3. Atsakovas nepateikė įrodymų, rodančių paskirto administratoriaus šališkumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Atsakovo argumentai, kad ieškovas neturėjo įstatyminio pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo nepagrįsti.
Į bylą pateikti duomenys, kad į atsakovo balansą įrašyto turto vertė sudaro 1 729 459 litų (b. l. 124-125). Pradelstos skolos pagalo bylos duomenis (b. l. 130 - 136) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl akivaizdu, jog įmonė yra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad skundžiama nutartis gali būti neteisėta todėl, kad apygardos teismas neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, kuria Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. sprendimo vykdymas buvo išdėstytas dalimis iki 2010 m. kovo 31 d. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad pirmoji įmoka nebuvo sumokėta visų atsakovo kreditorių interesais. Šis motyvas, kolegijos vertinimu, šioje byloje taip pat nepaneigia ieškovo teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Be to, į bylą pateiktas ieškovo 2010 m. gegužės 3 d. raštas, kuriame nurodoma, kad skolos, kurios mokėjimas buvo išdėstytas Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi iki 2010 m. kovo 31 d., mokėjimas dar nėra pradėtas (b.l. 164). Taigi, tiek ieškinio pateikimo metu, tiek skundžiamos nutarties priėmimo metu, tiek ir atskirojo skundo nagrinėjimo metu priteistų sumų mokėjimo terminai buvo suėję, o byloje nėra duomenų apie tai, kad šios sumos būtų sumokėtos.
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nevertino atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių ir apie jo nedalyvavimą neužsiminė, neišklausė atsakovo nuomonės ir nekvietė į bylos nagrinėjimą šalių. 2010 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio protokole yra nurodyta, kad atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta, taip pat, kad yra gautas atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas nusprendė nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant. Kartu pastebėtina, kad apygardos teismas pranešimą apie 2010 m. gegužės 3 d. posėdį atsakovui išsiuntė 2010 m. balandžio 9 d., o atsakovas gerokai vėliau, t.y. balandžio 29 d. įsakymu (b. l. 159) komandiravo atsakovo direktorių į komandiruotę gegužės 3 d. vykusio teismo posėdžio metu ir nepasirūpinęs įmonės atstovavimu teismo posėdyje paprašė teismo bylos nagrinėjimą atidėti dėl atsakovo negalėjimo dalyvauti posėdyje (b. l. 156). Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad, vadovaujantis CPK 156 straipsniu, komandiruotė paprastai nelaikoma svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi ir teismas neturi pareigos atidėti bylos nagrinėjimą, kai to prašo išvykstanti į komandiruotę bylos šalis. Be to, galiojantis ĮBĮ numato galimybę bankroto bylos iškėlimo klausimą išnagrinėti ir rašytinio proceso tvarka, kuomet šalys į teismo posėdį nekviečiamos.
Įvertinus atsakovo argumentus dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, kolegija pažymi, kad galiojantys teisės aktai nepateikia baigtinio kriterijų sąrašo, kuriais turi vadovautis teismas, pasirinkdamas konkrečią bankroto administratoriaus kandidatūrą. Kaip dažniausiai teismų praktikoje vertinami bankroto administratoriaus parinkimo kriterijai paminėtini šie: potencialaus bankroto administratoriaus patirtis, užimtumas, kreditorių, ypač reiškiančių didžiausius kreditorinius reikalavimus, taip pat juridinio asmens dalyvių nuomonė dėl pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros. Nei vienas iš šių kriterijų nėra absoliutus. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, rodančias, kurio konkretaus bankroto administratoriaus paskyrimas sudarytų maksimalias prielaidas pasiekti tikslą kuo sklandžiau ir operatyviau vykdyti bankroto procedūras. Pagal formuojamą teismų praktiką pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2- 1012/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2- 992/2010). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Be to, įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo, jeigu iškiltų pagrįstos abejonės dėl administratoriaus veiklos tinkamumo (ĮBĮ 23 str. 13 p.). Jeigu bus nustatyta, kad paskirtas administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, jis įstatymo nustatyta tvarka galės būti atstatydintas ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p.). Todėl šiuo bylos nagrinėjimo etapu nėra pagrindo naikinti motyvuotą ir teisėtą apygardos teismo nutartį dalyje, kurioje atsakovo administratoriumi paskirtas ieškovo pasiūlytas kandidatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.