Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4553-736/2018 pagal ieškovų E. P. ir A. P. ieškinį atsakovei I. S. dėl skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.Ieškovas E. P. pareiškė ieškinį atsakovei I. S. prašydamas priteisti iš atsakovės 2 896,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 2 896 Eur reikalavimo sumai atsakovei priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius tiek pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – areštuoti 2 896 Eur reikalavimo sumai atsakovės pinigines lėšas ir/ar vertybinius popierius ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškovu E. P.. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neigia skolos faktą, vengia susitikti su ieškovu, yra skolinga tokio paties dydžio sumą ir ieškovo tėvui A. P., taip pat, yra objektyvių duomenų (buvusio sutuoktinio pareiškimas), kad atsakovė planuoja išvykti gyventi į užsienį. Taigi yra reali grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. sausio 5 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui:Vien tai, jog atsakovė neigia skolos faktą, vengia susitikti su ieškovu, yra skolinga tokio paties dydžio sumą ir ieškovo tėvui A. P., nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė gali slėpti savo turtą, siekdama išvengti galimo teismo sprendimo vykdymo. Ieškovo teiginiai apie tai, kad atsakovė planuoja išvykti į užsienį, nėra pagrindžiami įrodymais.Tai, kad atsakovė su ieškovu nėra atsiskaičiusi ir neigia skolos faktą, yra pagrindas reikšti reikalavimą teisme, tačiau nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą ir tokiu būdu varžyti jos teises.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas E. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Skunde nurodo, kad teismas nevertino ieškinio reikalavimo tikėtino pagrįstumo, tuo trapu ieškovo pateikiami duomenys sudaro preliminarų pagrindą manyti, kad jo reikalavimas galėtų būti tenkinamas. Kartu su ieškiniu pateikiami įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovės I. S. skola realiai egzistuoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia piniginį reikalavimą atsakovei, kuris kildinamasis iš skolos raštelio (skolos suma - 10 000 Lt, šiuo metu atitinka 2 896,20 Eur). Ieškovas savo reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – skolininkės kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis. Teismui netenkinus šio prašymo su tokia nutartimi nesutinka ieškovas, atskirajame skunde nurodydamas, kad teismas nevertino vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų – preliminaraus ieškinio pagrįstumo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad egzistuoja du pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) tikėtinas ieškinio pagrįstumas; 2) realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014, 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017, kt.). Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiems šioms sąlygoms. Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad ieškovas neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – t. y. kad be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliantas, nesutikdamas su nutartimi, skunde išdėstė argumentus tik dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio nepagrįstumo, teigdamas, kad teismas šios sąlygos apskritai nevertino. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nekvestionuoja teismo nutarties dalies dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Nurodytina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas, nors atskirai neaptarė ir nenurodė argumentų dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo, tai nereiškia, kad šio aspekto apskritai nevertino. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas reiškia piniginį reikalavimą atsakovei, pateikia įrodymus, pagrindžiančius savo reikalavimą, iš ko matyti, kad pareikštas ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu ir toks vertinimas atitinka 15-16 nutarties dalyse aptartą vertinimą. Toks materialusis reikalavimas (dėl skolos priteisimo) teisme gali būti reiškiamas, reikalavimų akivaizdaus nepagrįstumo, nevertinant iš esmės įrodymų, šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės identifikuoti. Tačiau vien šios sąlygos egzistavimas neleidžia teismui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. jos negali būti taikomos neįrodžius antrosios sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Aptariamu atveju teismas aiškiai įvardino, kad grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ieškovas nepagrindžia, todėl akivaizdu, kad laikinosios apsaugos priemonių taikymas tokiu atveju nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliantui išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms (atsiradus realiai grėsmei teismo sprendimo įvykdymui) ir pateikus konkrečius įrodymus, ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.