- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- e2-570-840/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Pareiškėjas
- M. D. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities VMI
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. D. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities VMI dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
P. M. D. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs jos brolis J. P. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės E. P. palikimą po jos mirties.
Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime, bei patvirtintais pareiškėjos M. D. Š. atstovo advokato D. A. teismo posėdžio metu: 2015-02-08 mirė pareiškėjos brolis J. P.. Po brolio J. P. mirties liko turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į notarą ir priėmė mirusio brolio palikimą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjos broliui ir (duomenys neskelbtini) mirusiai jo sutuoktinei E. P. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kadangi buvo įgytas santuokos metu. Į notarą dėl E. P. palikimo priėmimo – niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Po E. P. mirties jos turtą galėjo paveldėti tik jos sutuoktinis J. P.. Po E. P. mirties jos turtą (buto dalį) faktiškai pradėjo valdyti jos sutuoktinis J. P., kadangi jis valdė ir naudojosi butu, mokėjo mokesčius, jam liko mirusios sutuoktinės daiktai, piniginės lėšos ir kt. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jeigu bus pateikti rašytiniai įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš gimimo liudijimų matyti, kad J. P. yra M. D. Š. (buvusi P.) brolis. Iš santuokos liudijimo matyti, kad J. P. ir E. P. (buvusi Z.) susituokė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono CMB (akto įrašo Nr. 245). E. P. mirė (duomenys neskelbtini), J. P. – (duomenys neskelbtini).
Iš Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro notarės V. B. liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla po E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
Iš Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro notarės V. B. liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. P., jo palikimą priėmė jo sesuo M. D. Š..
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad J. P. vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje yra registruotas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 1999-09-21 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-5967.
P. M. D. Š. pareiškime bei teismo posėdžio metu jos atstovo patvirtintas aplinkybes, kad J. P. po sutuoktinės E. P. mirties priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, rūpinosi bei tvarkė sutuoktinės paliktą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, patvirtina ir pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą bei mokėjimo sąskaitos už nurodytą turtą.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. E. P. sutuoktinis J. P. iš karto po palikėjos mirties, priėmė palikimą savo vardu, nes visu turtu (t.y. likusiais jos asmeniniais ir namų apyvokos daiktais, butu ir k.t.) naudojosi ir jį prižiūrėjo, t.y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. E. P. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, pareiškėjos M. D. Š. pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. , 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.