- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-22
- Bylos Nr.
- 1-258-914/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56996-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Kaltinamasis
- G. L.
- Nukentėjusysis
- N. L.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis individualioje K. L. įmonėje pardavimo vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L. smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį, o būtent: 2016-12-07 apie 14.10 val. ties „(duomenys neskelbtini)“ autobusų stotele, esančia (duomenys neskelbtini) g., Šiauliuose, pradaręs automobilio „Chrysler Pacifica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekines dureles, ten sėdinčiai sutuoktinei N. L. delnu tyčia trenkė vieną kartą į kairę ranką, tuo padarydamas kraujosruvą kairiame žaste, kas sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis G. L. kaltu neprisipažino, parodė, kad įvykio dieną nuvažiavo iš mokyklos pasiimti vaiko. Tuo pat metu į mokyklą atvažiavo ir jo sutuoktinė N. L.. Mama vaikui pasakė važiuoti su ja, o jis pasakė vaikui važiuoti, su kuo jis nori. Jas paliko, jos pašnekėjo ir vaikas grįžo pas jį. Jie nuvažiavo iki garažo pasiimti įrankių. Važiuojant iš garažo iki namų iš paskos važiavo N. L.. Jis sustojo „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje prie parduotuvės ir priėjo prie jos. Ji pradarė duris. Jis liepė sutuoktinei nesekioti jo, pasakė, kad parveš dukrą iš baseino, kaip ir susitarė. Tai pasakęs jis pastūmė dureles, apsisuko ir nuėjo. Nuvažiavo į namus, su vaiku pasidarė valgyti, pavalgė. Baigus valgyti, atvažiavo policija, nes N. L. pranešė, jog jis jai trenkė. Jis kraujosruvos nematė, nemano, kad daromos automobilio durelės galėjo atsiremti į žastą. Nežino, kaip atsirado mėlynė, mano, kad pati N. L. galėjo ją pasidaryti.
Ikiteisminio tyrimo metu G. L. parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė. N. L. yra jo sutuoktinė, su ja santuokoje išgyveno 9 metus, vedė bendrą ūkį. Turi bendrą dukrą Idiliją, gim. 2008 m. Apie 2 metus su sutuoktine normalių santykių nebepalaiko, N. L. buvo daug kartų jam neištikima. Su sutuoktine ir dukra gyveno (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio kartu nebegyvena. N. L. niekada nėra mušęs. Pati N. L. iš naktinių klubų ne kartą buvo grįžusi sumušta. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. 2016-12-07 apie 13.30 val. jis automobiliu nuvyko į Rėkyvos progimnaziją pasiimti dukros. ten atvažiavo ir N. L.. Jis N. L. pasakė, kad dukrą šiandien pasiims jis, nes dukrai reikia paduoti išgerti vaistus, pavalgyti, vėliau reikia dukrą nuvežti į baseiną. N. L. dar pasakė, kad ji galės pasiimti dukrą po baseino, bet ji nesutiko. Tada jis jai pasakė, kad dukra važiuos su tuo, su kuriuo norės. Abu nuėjo į mokyklą. Mokykloje tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Dukra, prie mokyklos pakalbėjusi su mama, įsėdo į jo automobilį ir jie nuvažiavo. Dukra norėjo su juo važiuoti, o ne su mama. Jis pastebėjo, kad N. L. automobiliu juos seka. Iš po mokyklos nuvažiavo į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, N. L. atsekė iš paskos. Paskui jis važiavo pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve jis sustojo prie „(duomenys neskelbtini)“ autobusų stotelės. Jam iš galo sustojo ir N. L. vairuojamas automobilis. Jis priėjo prie sutuoktinės automobilio, pradarė dureles ir jai pasakė: „baik sekioti, dukrą galėsi pasiimti po baseino“. Ji pasakė, kad dabar jos laikas pasiimti dukrą. Jis uždarė automobilio dureles ir nuėjo. Jis sutuoktinei nesudavė delnu į kairę ranką. Ji meluoja teigdama, kad jai sudavė, taip elgiasi norėdama susigrąžinti dukrą. Jis nuvažiavo pas savo mamą į namo kiemą, uždarė vartus. Iš paskos atvažiavo N. L.. Ji išlipusi iš automobilio kažką jam sakė, bet jis nesiklausė. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė (b. l.102-103).
Nukentėjusioji N. L. parodė, kad su G. L. yra susitarę, jog vaikas trečiadienį, penktadienį, šeštadienį bus pas ją. Įvykio dieną, trečiadienį ji važiavo į mokyklą pasiimti vaiko, bet (duomenys neskelbtini) gatvėje ją pralenkė G. L. ir jis pirmas nuvažiavo į mokyklą. Ji atvažiavo iš paskos. Ji klausė G. L., kodėl jis atvažiavo, nes pagal susitarimą tą dieną vaikas turėjo būti su ja. Jis sakė, kad dukrą jai atveš po baseino, ji nesutiko. Jie nuėjo į mokyklą. Kai jie išėjo į lauką, jis pasakė, kad dukra turi važiuoti su juo, o ji pasakė, kad šiandien trečiadienis ir dukra turi važiuoti su ja. Tuo metu vaikas pradėjo verkti, nebežinojo, ką pasirinkti. Ji vaikui pasakė, kad važiuotų su tuo, su kuo nori. Vaikas įsėdo į G. L. mašiną. G. L. nuvažiavo į garažą, specialiai suko visur ratais ir tada sustojo autobusų stotelėje. Ji sustojo taip pat. Jis išlipo iš mašinos, atidarė duris, paklausė, kiek gali sekioti. Tada delnu trenkė jai į kairį žastą. Smūgio tikslas buvo pagąsdinti. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, atsirado mėlynė. Jis uždarė automobilio duris ir nuvažiavo pas savo mamą. Kai uždarinėjo dureles, jos truputį trinktelėjo, ties plastmasine vieta, bet ne ties žastu, nes ties žastu yra stiklas. Dukra buvo pas jį mašinoje, nežino, ką ji galėjo matyti. Ji buvo su žiemine striuke, bet ji nebuvo stora. Kol ji nuvažiavo iki jo, jis darėsi vartus į kiemą. Pagalvojo, kad jis eilinį kartą ją mušė ir vėl išsisuks, todėl paskambino policijai ir pasakė, kad jai neatiduoda vaiko ir jai trenkė. Atvažiavo policija, kuri G. L. apklausė. G. L. ne pirmą kartą ją mušė, bet ji nesikreipė į policiją, nes bijodavo.
Nukentėjusioji N. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. L. yra jos vyras. Kol gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Turi bendrą dukrą I. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. Nuo 2016 m. rugsėjo vidurio jie kartu nebegyvena.. Šiuo metu ruošiami dokumentai skyryboms. Su G. L. buvo geranoriškai sutarę dėl dukros priežiūros, kad ji dukrą iš mokyklos pasiima trečiadieniais po pamokų ir ji pas ją būna iki ketvirtadienio ryto. Po to ji penktadieniais po baseino pasiima dukrą ir dukra pas ją būna iki sekmadienio vakaro. Kitomis dienomis dukra būna pas G. L.. 2016-12-07 apie 13.30 val., kaip visada trečiadieniais ji automobiliu nuvyko pas dukrą į (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Su vyru susitiko prie mokyklos. Jis jai pasakė, kad ji šiandien dukros neimtų. Ji su juo į kalbas nesileido, iškart nuėjo į mokyklos patalpas. Kol išėjo iš mokyklos, su vyru žodiškai konfliktavo. G. L. įsisodino dukrą į savo automobilį. Ji jam pasakė, kad važiuos jam iš paskos iki jo motinos ir ten palauks, kol jis atneš dukros baseino daiktus ir atves dukrą. Vyrui pradėjus važiuoti, ji savo automobiliu jam važiavo iš paskos. G. L. pirmiausia nuvažiavo iki garažo. Paskui jis nuo garažų įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiavo link savo motinos namų. (duomenys neskelbtini) gatvėje jis sustojo prie autobusų stotelės ir ji sustojo už jo automobilio, iš galo. Vyras išlipo iš automobilio ir atėjęs prie jos automobilio atidarė priekines vairuotojo dureles, pasakė: „kiek čia persekiosi mus?“ ir dešinės rankos delnu stipriai trenkė vieną kartą jai į kairę ranką (žastą). Tai galėjo būti apie 14.10 val. Jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Ant kairės rankos atsirado kraujosruva. Po suduoto smūgio vyras sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo (b. l. 40-41, 45-46).
L. S. P. parodė, kad kaltinamąjį prisimena iš iškvietimo dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į (duomenys neskelbtini) g. rado nukentėjusiąją ir kaltinamąjį. Kolega apklausinėjo nukentėjusiąją, jis apklausė kaltinamąjį. Akivaizdžių smurto požymių, sužalojimų ant moters nebuvo. Kiek prisimena, moteris nurodė, kad jai trenkė ranka. Nukentėjusioji laukė automobilyje. Gali būti, kad įvykis buvo 2016-12-07. Komisariate nukentėjusioji parašė pareiškimą, jis nuėjo įtariamąjį sulaikyti. Jis su nukentėjusiąja nebendravo. Kaltinamasis sakė, kad netrenkė. Abu nurodė, kad konfliktas įvyko dėl vaiko. Jam atrodė, kad nukentėjusiosios būsena buvo normali.
Ikiteisminio tyrimo metu S. P. parodė, kad 2016-12-07 dirbo su Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios Kinologų būrio vyriausiuoju patruliu A. B.. Iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) pranešėja konfliktuoja su vyru dėl vaiko, vyras trenkė jai į petį, stumdė. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prie namo vartų automobilyje „Chrysler Pacifica“ sėdėjo moteris. Moteris išlipo iš automobilio, prisistatė kaip N. L.. Ji buvo blaivi, sutrikusi bei susijaudinusi. N. L. teigė, kad tarp jos ir vyro G. L. šiuo metu vyksta skyrybų procesas, su vyru kartu nebegyvena, nes jis anksčiau ją mušė. Ji paaiškino, kad 2016-12-07 automobiliu nuvažiavo iš mokyklos pasiimti dukros, nes jai tą dieną, kaip visada, priklausė ją pasiimti, tačiau dukrą pasiėmė G. L.. Ji G. L. vairuojamą automobilį sekiojo po Šiaulius. „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje G. L. automobilis sustojo, ji irgi sustojo. Tada G. L. priėjo prie jos automobilio, atidarė dureles ir jai tyčia iš rankos trenkė į ranką, jai skaudėjo. Kolega daugiau bendravo su moterimi, todėl jis ne viską prisimena, ką apie įvykio aplinkybes pasakojo moteris. Po to moteris savo vyrą nusekė iki jo motinos namų. Su kolega nuėjo į namą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pabendravo su N. L. vyru. Jis buvo namuose su savo dukra. G. L. buvo blaivus, elgėsi ramiai, jis nepripažino, kad sudavė N. L. (b. l. 77-78).
Liudytojas A. B. parodė, kad patruliuojant iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje lauks moteris, prieš kurią buvo panaudotas smurtas. Nuvykus minėtu adresu, laukė moteris, kuri paaiškino, kad jos buvo eilė pasiimti vaiką iš mokyklos, vyksta skyrybų procesas su vyru. Nuvykus į mokyklą vaiką pasiėmė vyras, o ji važiavo iš paskos. Abiems sustojus autobusų sustojime, vyras priėjo prie moters mašinos, pradarė duris ir sudavė ranka. Jis pats bendravo su nukentėjusiąja, o kolega bendravo su kaltinamuoju. Jis kažkiek bendravo ir su kaltinamuoju, nepamena, ar pasakojo apie įvykio aplinkybes. Jis pasakojo, kad buvo sustojęs, priėjo paklausti, kodėl jį persekioja. Neatsimena, ar vyras pripažino sudavęs smūgį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, tada įvykio aplinkybes atsiminė geriau. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi. Nepamena, ar jis matė sužalojimus.
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad 2016-12-07 dirbo su Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu S. P.. Apie 14.18 val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėja sukonfliktavo su vyru dėl vaiko, kad ją stumdė, trenkė į petį. Nuvykus adresu, prie namo vartų automobilyje „Chrysler Pacifica“ sėdėjo moteris. Ji išlipo iš automobilio ir priėjusi prisistatė kaip N. L., kuri kvietė policiją. Moteris buvo blaivi. Ji buvo susijaudinusi. Moteris nurodė, kad 2016-12-07 nuvažiavo iš mokyklos pasiimti dukros, tačiau dukrą pasiėmė jos sutuoktinis. Sutuoktiniui įsėdus į automobilį ir važiuojant nuo mokyklos, ji automobiliu jam važiavo iš paskos. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje sutuoktinio automobilis sustojo, ji irgi sustabdė automobilį. Tada sutuoktinis priėjo prie jos automobilio, atidarė dureles ir paklausęs, kiek ji gali sekti, tyčia iš rankos trenkė į kairį petį. Moteris teigė, kad jai skaudėjo. Su kolega nuėjo į namą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. G. L. teigė, kad savo žmonai nei vieno smūgio nesudavė. G. L. buvo sulaikytas (b. l. 72-73).
VTMT Šiaulių skyriaus specialistas J. S. parodė, kad šioje byloje teikė specialisto išvadą. Apžiūrėjęs rado vieną sužalojimą, kairio žasto išorinėje pusėje kraujosruvą, 2,5 cm ir 2 cm. dydžio. Rastas sužalojimas atitinka įvykio aplinkybes nurodytam laikui. Sužalojimas buvo padarytas buku, kietu daiktu, konkrečiai kokiu daiktu buvo mušama, nėra galimybės nustatyti. Pagal savo lokalizaciją šis sužalojimas nėra būdingas griuvimų traumai. Nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kokio stiprumo buvo smūgis. Delnas priskiriamas prie bukų, kietų daiktų, todėl sužalojimas galėjo būti padarytas delnu. Pagal kraujosruvos susiformavimą atitinka, kada buvo įvykis. Atsakyti, ar nukentėjusioji pati pasidarė sužalojimą, nėra teismo eksperto kompetencija. Paprastai atsiremiant, sveikam žmogui kraujosruvos neatsiranda, reikalingas smūginis poveikis. Negali spręsti, ar sužalojimas padarytas ant nuogo kūno, ar būnant apsirengus. Abiem atvejais gali būti padarytas sužalojimas. Uždarant mašinos duris, imama už durų rankenos ir su žasto sritimi nekontaktuojama.
Iš specialisto išvados matyti, kad N. L. padaryta kraujosruva kairiame žaste; rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu; rastas sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai; N. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 37).
Iš specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad nustatytas N. L. sužalojimas kraujosruva kairio žasto išoriniame paviršiuje padarytas tik tiesioginiu smūgiu. Sužalojimas padarytas suduodant smūgį tiek į apnuogintą žastą, tiek per drabužius (striukę) (b. l. 67-68).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos įvykio vietos Šiauliuose, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), bei autobusų sustojimo „(duomenys neskelbtini)“ aikštelė (b. l.13-17).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2016-12-07 apie 14.18 val. adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, policiją kvietė N. L., kuri paaiškino, kad autobusų stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, jai sėdint automobilyje, tarp jos ir sutuoktinio G. L. įvyko konfliktas, kurio metu vyras sudavė į petį, taip sukėlė fizinį skausmą (b. l.23-26).
Iš akistatos protokolo matyti, kad suvesti į akistatą nukentėjusioji N. L. ir G. L. pasiliko prie duotų parodymų (b. l. 109-112).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nors kaltinamasis G. L. savo kaltės nepripažino, teigė, kad fizinio smurto prieš sutuoktinę nenaudojo, tačiau kaltinamojo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir yra vertintini kritiškai kaip jo pasirinktas gynybos būdas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji išsamiai nurodė aplinkybes, kaip jai buvo suduotas smūgis. Tokius jos parodymus patvirtina ir byloje apklausti policijos pareigūnai. Nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina byloje pateikta specialisto išvada, specialisto paaiškinimo protokolas bei specialisto duoti parodymai teisme, taip pat pareigūnų parodymai bei kita byloje surinkta medžiaga. Todėl netikėti jos parodymais ar abejoti nėra pagrindo. Tiek nukentėjusioji N. L., tiek kaltinamasis G. L. viso baudžiamojo proceso metu iš esmės nuosekliai teigė, jog jų tarpusavio santykiai yra įtempti, šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad sutuoktinių konfliktui įtakos turėjo nesutarimas dėl dukters paėmimo. G. L. susinervino, nes N. L. važiavo iš paskos. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog G. L., pradaręs automobilio kairės pusės priekines dureles, ten sėdinčiai sutuoktinei N. L. tyčia trenkė vieną kartą į kairę ranką, tuo padarydamas kraujosruvą kairiame žaste, kas sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000-12-21 nutarimo Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis“ 5 punkto pirma dalimi teismai orientuojami į tai, kad esant formaliajai nusikaltimų sudėčiai veikos pavojingumą, visų pirma, lemia nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat ir nusikaltimo dalykas.
Šiuo atveju matyti, kad kaltinamojo veika buvo vienkartinio pobūdžio. Juos iššaukė ilgalaikiai tarpusavio nesutarimai, neteisėti veiksmai pasireiškė minėto konflikto metu. Nors byloje yra objektyvūs duomenys, kad nukentėjusiajai G. L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio, tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad šis nusikaltimas sukėlė nukentėjusiajai kokius nors liekamuosius reiškinius - buvo padaryta viena kraujosruva, nereikėjo specialios medikų pagalbos, specialaus gydymo. Turtinė žala nepadaryta. Nors G. L. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas. Kaip minėta, tarp kaltinamojo ir jo sutuoktinės N. L. egzistuoja tarpusavio nesutarimai, vyksta skyrybų procesas, todėl tarp jų dažni tarpusavio konfliktai, barniai, įtampa. Vis dėlto, nors nuolatinė įtampa tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepaneigia ir nepateisina tokio kaltinamojo elgesio, tačiau tokios byloje nustatytos aplinkybės rodo jo atliktų veiksmų ženkliai mažesnį pavojingumą. Todėl teismas vertina padarytos realios kaltinamojo G. L. veikos pavojingumą.
Esant aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad G. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir nors jo veiksmai ir elgesys netinkamas, tačiau padaryta veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektui ir jo padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas šią veiką padariusiam G. L..
Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad nors G. L. veiksmai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikalstama, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutrauktina (BK 37 str.).
BK 67 straipsnio 2 dalis nenumato imperatyvo skirti baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau baustumai susiję išimtinai tik su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, byloje daugiau neigiamai charakterizuojamos medžiagos nėra (kitų byloje neaptartų specialisto išvadų teismas nevertina), taip pat atsižvelgiant ir į anksčiau paminėtas veikos padarymo aplinkybes, motyvus bei taip pat į tai, kad kaltinamasis kartu su nukentėjusiąja nebegyvena, baudžiamojo poveikio priemonės jam neskirtinos.
Kaltinamajam G. L. paskirta kardomoji priemonė panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.