- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-1175-492/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Alma Urbanavičienė, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-1175-492/2007
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
SPRENDIMAS
2007 m. gruodžio 12 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2014-614/2007 pagal N. B. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. B. prašė patvirtinti tarp jos ir atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą dėl žemės sklypo 2,50 ha, plane pažymėto (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , ir žemės sklypo 0,50 ha, plane pažymėto (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) .
Nurodė, kad nuo 1967 metų dirbo Trakų rajono „Naujasodžio“, vėliau pavadintas Kosciuškos, kolūkyje, kuris nuo 1993-07-04 buvo reorganizuotas į žemės ūkio bendrovę „Naujasodis“. Turėjo ir turi ūkinį pastatą, augino gyvulius, priduodavo gyvulius valstybei. Vėliau dalis Naujasodžio kaimo dalis buvo prijungta prie Trakų miesto ir „Naujasodžio“ kolūkio gyvenamajam namui, kuriame ji gyveno, buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) , Trakų miestas. 1991 m. lapkričio 11 d. Trakų rajono Trakų apylinkės Tarybos 1 šaukimo 8 sesijos sprendimu ieškovei buvo suteiktas 3 ha žemės sklypas asmeniniam naudojimui Trakų apylinkėje, Kosciuškos kolūkyje, kuriame ji dirbo zootechnike. 1991 m. vasario 6 d. Trakų apylinkės Taryba 9 sesijoje (protokolas Nr. 9) patvirtino 1991 metais suteikto 3 ha asmeninio naudojimo žemės sklypo suteikimą. 1994 m. liepos 20 d. ji prašė Trakų rajono Trakų apylinkės agrarinės reformos tarnybos parduoti lengvatinėmis sąlygomis suteiktą 3 ha žemės sklypą vadovaujantis Vyriausybės 1994-03-16 nutarimu Nr. 183, kaip dirbančiai žemės ūkyje ir turinčiai 27 metų darbo stažą. Buvo susitarta sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį (žemės sandorį). Ieškovė kaip pirkėja ir atsakovas (pardavėjas) atliko visus veiksmus valstybinės žemės sklypui pirkti – parduoti: sudaryti žemės sklypų planai, žemės sklypų ribos pažymėtos natūra, priimtas sprendimas leisti parduoti valstybinės žemės sklypus (Trakų rajono valdybos 1994-10-19 potvarkis Nr. 317v), apmokėta kaina, tačiau Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2006-04-24 raštu Nr. 535 pareiškė, kad remiantis Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr. 816 patvirtintos „Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos“ 1.2.1. punktu, sutinka pasirašyti tik dėl 1 ha žemės pirkimo – pardavimo sutartį, o likusią 1,96 ha atsisako parduoti tais motyvais, kad žemės sklypas paskirtas neteisėtai, nes ji gyvena ne kaime, o Trakų mieste. Atsakovas neteisingai aiškina teisės aktus. 3 ha ploto žemės sklypas ieškovei suteiktas teisėtai. Vadovaujantis galiojusiu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimu „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ sklypas ieškovei suteiktas dar 1991-11-11. Ieškovė dirbo žemės ūkyje iki 1994 m., todėl jos šeima turėjo teisę gauti tokio ploto žemės sklypą. Advokatė prašė remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-245/2005 m., ieškinį patenkinti, kadangi sutartis buvo įvykdyta – žemė ieškovei suteikta, ieškovė nurodytą kainą valstybei sumokėjo (l. 78).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovė teismo posėdžio metu pateikė apžiūrai savo Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kuriame yra spaudas apie tuometinę jos registraciją nuo 1974 m. Trakų mieste, Naujosios sodybos g. 7-5 (l. 78). Taigi, ieškovė pripažįsta atsakovo nurodytą aplinkybę, jog 1991-11-11 Trakų rajono apylinkės Tarybos I šaukimo 8 sesijos sprendimu jai skiriant 3 ha žemės sklypą, jos gyvenama vieta pagal administracinį suskirstymą buvo ne kaimo vietovėje, o Trakų mieste. Spręsdamas šalių ginčą, teismas vertino aplinkybę, ar ieškovės prašomo dydžio žemės ūkio naudmenų sklypas jai buvo skirtas teisėtai. Teismas, išanalizavęs tuo metu galiojusius teisės aktus, padarė išvadą, jog asmenims, gyvenantiems ne kaimo teritorijoje, teisė į asmeninio ūkio žemę atsirado tik 1993-11-05, įsigaliojus Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintai Tvarkai, žemėvaldos plotas konkrečiai reglamentuotas – ieškovės atveju – iki 1 ha. Tvarkos 5 p. nustatė, jog asmenų, kuriems žemės sklypai asmeniniam ūkiui jau suteikti pagal Vyriausybės 1990-10-11 nutarimą Nr. 308, asmeniniam ūkiui naudojamas žemės plotas negali būti mažinamas, tačiau su sąlyga - jeigu šios žemės gavimo sąlygos nėra pakitusios ir jei žemė buvo skirta teisėtai (12 p.). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Trakų rajono apylinkės taryba ieškovei sklypą leido pirkti, jos naudojamo žemės sklypo teritorijos ribos buvo nustatytos, atlikta jo apskaita, apskaičiuota mokėtina suma, ieškovė ją apmokėjo, tačiau teismas padarė išvadą, kad suteikiant ieškovei asmeniniam ūkiui žemės sklypą buvo pažeista Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308, nes pagal šį nutarimą asmeniniam ūkiui žemė galėjo būti paskirta tik kaimo vietovėje gyvenusiems asmenims. Teismas padarė išvadą, kad 3 ha ploto žemės sklypas ieškovei paskirtas nepagrįstai, nei paskyrimo metu nei vėliau ieškovė negyveno kaimo teritorijoje. Esant teisės pažeidimui teismas negali ginti ieškovės teisės ir sutarties patvirtinti. Įstatymo ignoravimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (ignorantia non est argumentum) (CK 1.6 str.). Šiais argumentais ir motyvais ieškovės reikalavimą atmetė. Teismas pripažino ieškovės teisę pirkti 1 ha ploto žemėvaldą, tačiau tenkinti ieškinį šioje dalyje nėra galimybės, nes žemės sandorio specifika yra ta, kad žemės sklypas sutarčiai sudaryti turi būti suformuotas kaip kadastrinis vienetas. Žemės įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad bet kurio žemės sandorio sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos (žemės sklypo plane nurodomos sklypo ribos (gretimybės), dislokacija, dydis ir kiti duomenys). Iš bylos matyti, kad ieškovė nesikreipė į atsakovo nurodytą projekto autorę dėl žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų ribų ir ploto patikslinimo ir bylos parengimo, plano teismui nepateikė, o plano nesant sandorį pripažinti dalyje nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Ieškovė N. B. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodė, kad teismas neteisingai išaiškino Lietuvos Aukščiausios Tarybos 1990-07-26 nutarimo 1 punktą, nes pagal šį 3 ha asmeninio ūkio žemės vienai šeimai galėjo gauti ir žemės ūkio darbuotojai, nebūtinai gyvenantys kaimo vietovėje. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad 1993-12-15 Trakų apylinkės tarybos 1 šaukimo 15 sesija, jau galiojant Vyriausybės 1993-10-29 nutarimui Nr. 816, patvirtino ieškovei 3 ha žemės sklypą asmeniniam naudojimui. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė visą laiką gyveno Naujasodžio kaime ir tik dalis jo buvo prijungta prie miesto, o būtent į šią aplinkybę buvo atsižvelgta skiriant žemės sklypą. Ieškovė visą laiką gyveno kaime, jos dukra gimė kaime, butą privatizavo iš kolūkio. Nurodė, kad dalį Naujasodžio kaimo prijungus prie Trakų miesto, gyvenimo sąlygos liko tos pačios, niekas nepakito. Teismas turėjo atsižvelgti į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, ieškovės išdirbtą laiką kolūkyje bei žemės skyrimo jai tikslus. Be to, teismas pažeidė CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Šalys įvykdė visus veiksmus, kurie reikalingi norint įvykdyti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė sumokėjo už šią žemę, todėl sandoris turi būti pripažintas galiojančiu, teismas privalėjo jį patvirtinti (CK 6.309 str. 3 d.). Pažymėjo, kad teismas dėl aukščiau išvardintų aplinkybių nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei priklauso tik 1 ha žemės sklypo. Žemės pardavėjas 16 metu nereiškė pretenzijų, ieškovė per tą laiką žeme naudojosi, todėl iki šiol pripažintinas galiojančiu, ieškovei teisėtai priklauso 3 ha žemės sklypo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės N. B. apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ buvo nustatyta, kad kaimo vietovėse gyventojams žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams, jiems pageidaujant, suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai. Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarką nustatė LR Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 308.
Ieškovė N. B. nuo 1967 m. balandžio mėn. dirbo Trakų rajono „Naujasodžio“ (Kosciuškos) kolūkyje, vėliau, po 1992-06-01 reorganizacijos – Naujasodžio ŽŪB (l. 34-40). 1991-11-11 Trakų apylinkės Tarybos I šaukimo 8 sesijos sprendimu ieškovei buvo suteiktas 3 ha žemės sklypas asmeniniam naudojimui. Dėl žemės sklypo skyrimo buvo pritarta ir 1992-02-06 Trakų apylinkės Tarybos I šaukimo 9 sesijos protokolu Nr. 9 (l. 15-18). Ieškovė nuo to laiko suteiktu žemės sklypu asmeninio ūkio reikmėms naudojasi iki šiol.
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė teisės į 3 ha žemės sklypą jo suteikimo metu neturėjo, nes gyveno ne kaime, o rajono centre – Trakų mieste. Su tokiu ieškovės teisių vertinimu, pagrįstu išimtinai nuo asmens valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija nesutinka. Civilinėje byloje pateikiamas Trakų seniūnijos ūkinės knygos 1971-1972 m. išrašas (l. 41-42) patvirtina, kad ieškovė su šeima nuo 1967 m. dirbo ir gyveno „Naujasodžio“ kolūkyje, jos dukters gimimo liudijime įrašyta gimimo vieta – Naujasodžio kaimas (l. 70). Gi ieškovės pase esantis įrašas patvirtina, kad nuo 1974 m. ji gyvena Trakų mieste. Konkrečių duomenų, kada administraciniu sprendimu dalis Naujasodžio kaimo dalis buvo prijungta prie Trakų miesto, byloje nėra, todėl apie šį faktą galima spręsti tik iš įrašo ieškovės asmens pase (1974 m.). Tačiau faktiškai jos gyvenimo sąlygos niekuo nepasikeitė, ji toliau dirbo kolūkyje, gyveno toje pačioje vietoje, bute, kurį pagal Butų privatizavimo įstatymą 1992-06-23 nupirko iš „Naujasodžio“ (Kosciuškos) ūkio (l. 53, 66-69). Gautą žemės sklypą naudoja asmeniniams ūkiui, turi reikalingus ūkio pastatus, augino ir parduodavo gyvulius (tai patvirtina gyvulių priėmimo kvitas, įrašas taupomojoje knygelėje apie pervestus už gyvulius pinigus l. 72, 75). Nurodytų aplinkybių byloje niekas neginčija. Todėl formalus administracinis sprendimas dėl dalies Naujasodžio kaimo teritorijos priskyrimo Trakų miesto teritorijai ginčo atveju neturėtų būti vertinamas kaip lemiantis ieškovės teisių apimtį, bloginantis jos padėtį lyginant su asmenimis, gyvenančiais šalia Naujasodžio kaime, bet dėl minėto administracinio sprendimo nepatekusiems į Trakų miesto teritoriją. Toks vertinimas yra ydingas, nes prieštarauja asmenų (ieškovės) teisėtų lūkesčių principui, asmenų, kurių faktinė situacija tapati, lygybės prieš įstatymą principui, nes jie tampa vertinami skirtingai, jiems suteikiamų teisių apimtis be pakankamo objektyvaus pagrindo tampa skirtinga. Žemės sklypai, kurie buvo ieškovei suteikti, yra Trakų rajone, Žaizdrių kadastrinėje vietovėje, Naujasodžio kaime – 2,5 ha ir Maušiškių kaime – 0,5 ha, nepatenka į Trakų miesto ribas, priklauso laisvam valstybinės žemės fondui. Taigi objektyvių kliūčių įgyvendinti ieškovės teisėms ir teisėtiems lūkesčiams nėra.
Trakų apylinkės Tarybos I šaukimo 15 sesijos 1993-12-15 sprendimu (l. 19-23) ieškovė N. B. taip pat buvo pripažinta tinkamu subjektu įgyti 3 ha žemės ūkio naudmenų sklypą asmeniniam ūkiui. Ji 1994-07-20 pateikė Trakų rajono agrarinės reformos tarnybai prašymą leisti ne aukciono tvarka nusipirkti 3 ha žemės ūkio naudmenų asmeniniam ūkiui (l. 29), 1994-09-07 buvo parengtas sklypo abrisas, sudaryti suvestiniai asmeninio ūkio žemės planai (l. 31-33), o 1994-10-19 Trakų rajono valdybos potvarkiu Nr. 317v „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ (l. 24-27), remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-03-16 nutarimu Nr. 183, ieškovei žemę leista pirkti (2,96 ha). Buvo apskaičiuota žemės kaina, 1995-09-22 ieškovei pateiktas mokėjimo pranešimas, kurį jį apmokėjo šeimos narių investiciniais čekiais, sumokėjo nustatyto dydžio valstybinį mokestį (l. 28, 29). Trakų apylinkės Tarybos sprendimai nėra panaikinti nei pakeisti. Tai patvirtina, kad realiai žemės klypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo įvykdyta – žemės sklypas perduotas naudoti, už jį sumokėta nustatyta kaina, tačiau sandoris liko neįformintas daugiau negu 10 metų. Po tokio ilgo laiko tarpo, kai sutartis buvo faktiškai įvykdyta, atsakovui nesutinkant sandorio įforminti, lieka ne tik ignoruojami teisėti ieškovės lūkesčiai, bet ji atsiduria neproporcingai blogesnėje padėtyje – šiuo metu pirkdama žemės sklypą aukcione, ji turėtų sumokėti žymiai didesnę kainą, negu tai būtų prieš dešimt metų, o panaudoti šeimos investicinių čekių ji negalėtų, nes pastarųjų apyvarta nutraukta.
Remiantis išdėstytų aplinkybių visuma, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei negali būti, remiantis LR Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr. 816 patvirtinta Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo tvarka, Žemės reformos įstatymo 16 str., Žemės įstatymo 2 str., lengvatine tvarka parduotas 3 ha žemės sklypas, nes buvo suteiktas asmeniniam naudojimui neteisėtai, yra nepagrįsta. Ji remiasi tik labai formaliu, nuo ieškovės valios (apsisprendimo gyventi kaimo vietovėje ar mieste) nepriklausančiu kriterijumi – kad jos gyvenamoji vieta administraciniu aktu buvo prisikirta Trakų miesto, rajono centro teritorijai, kai faktiškai ieškovės gyvenamoji vieta prilygintina kaimo vietovei pagal objektyvius kriterijus, tai patvirtinta aukščiau išdėstyti argumentai, Trakų miesto plano ištrauka, kurioje matyti N. S. gatvės dislokacija (l. 71). Tokia pirmosios instancijos teismo išvada reikštų tik itin formalų teisingumą ieškovės atžvilgiu, bet prieštarautų patiems teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines ieškovės gyvenimo sąlygas, jos ilgą darbo stažą žemės ūkio įmonėje – 27 m., suteikto žemės sklypo kaimo vietovėje ilgą naudojimąsi – 16 metų, daro išvadą, kad ieškovė yra tinkamas subjektas lengvatine tvarka įsigyti ginčo žemės sklypą, kad šis sklypas ieškovei buvo suteiktas 1991 m. teisėtai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, itin formaliai vertindamas įrodymus byloje, neteisingai nustatė reikšmingus byloje faktus, netinkamai pritaikė įstatymus, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, kurį teisėjų kolegija naikina ir priima naują – ieškinį, remiantis CK 1.138 str. 1 p., tenkina (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Tenkinant ieškinį, ieškovės pažeistos teisės ginamos jas pripažįstant ir įpareigojant atsakovą – Vilniaus apskrities viršininko administraciją įforminti 2,50 ha žemės sklypo, esančio Naujasodžio kaime, Žaizdrių kadastrinėje vietovėje, Trakų rajono savivaldybėje, suvestiniame plane pažymėto Nr. 36-1, ir 0,50 ha žemės sklypo, esančio Maušiškių kaime, Žaizdrių kadastrinėje vietovėje, Trakų rajono savivaldybėje, suvestiniame plane pažymėto 36-2 pirkimo – pardavimo sutartis su ieškove N. B. . Žemės įstatymo 30 str. numato, kad bet kurio žemės sandorio sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas žemėtvarkos tarnybos (žemės sklypo plane nurodomos sklypo ribos, gretimybės, dislokacija, dydis ir kiti duomenys). Kadangi nėra teismui pateikti tinkamai parengti žemės sklypų planai, įpareigojimui įvykdyti nustatytinas 6 mėnesių terminas.
Remiantis Civilinio proceso kodekso 93 str., ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos žyminio mokesčio išlaidos – 212 Lt (l. 1, 88), patirtos pateikiant ieškinį ir apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendė:
Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti:
Įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per 6 mėnesių terminą sudaryti su N. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2,50 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) suvestiniame plane pažymėto (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suvestiniame plane pažymėto (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 212 (du šimtus dvylika) litų bylinėjimosi išlaidų N. B. naudai.