- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-11
- Bylos Nr.
- N-756-300-07
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Edvardas Sinkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Sinkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarimo K. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2005 m. gruodžio 23 d. K. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R1-272(6-05) dėl to, kad 2005 m. gegužės 11 d. apie 10 val. buvo nustatyta, jog K. V. nuosavybės teise priklausančiame miške, esančios Panevėžio rajone, Linkaučių kaime, Krekenavos girininkijos 58 kvartale, sklype 9a neteisėtai, neturint leidimo miškui kirsti, iškirsta 91 vnt. medžių, kas sudaro 25,292 ktm. medienos. Protokole konstatuota, kad neteisėtą kirtimą atliko UAB „Bauvudis“, o K. V., kaip miško savininkas, pasirūpino leidimų miškui kirsti gavimu, atliko kitus organizacinius darbus – miško kirtimo sutarties sudarymą, leidimų miškui kirsti perdavimą, iškirstos medienos pirkėjo suradimą, sėklinių medžių atrinkimą ir nevykdė kontrolės savo miško valdoje kertant mišką. Sklypuose 10b ir 17a nepaliktas reikiamas kiekis sėklinių medžių miško atžėlimui.
2005 m. gruodžio 23 d. nutarimu K. V. buvo nubaustas 3000 litų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 61 straipsnio 4 dalį ir 62¹ straipsnio 2 dalį.
II.
K. V. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2005 m. gruodžio 23 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodė, kad jis pats miško kirtimo darbų neatliko, po minėtos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo jis nesilankė miško valdoje, nurodymų kirtėjams nedavė ir miške dirbusių asmenų darbo nekontroliavo. Pareiškėjo nuomone, už padarytus administracinius teisės pažeidimus turi atsakyti UAB „Bauvudis“ darbuotojai, atlikę neteisėtą miško kirtimą.
Institucija, paskyrusi nuobaudą, prašė skundą atmesti
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 30 d. nutarimu pareiškėjo skundą patenkino – Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2005 m. gruodžio 23 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakomybė už ATPK 62¹ straipsnyje numatytą veiką gali būti taikoma ne tik asmenims, kurie tiesiogiai atliko dispozicijoje numatytus veiksmus, bet ir tiems, kurie organizavo tokių veiksmų atlikimą. Remdamasis ATPK 61 straipsnio 4 dalimi, teismas nurodė, kad medžių atrinkimo ir ženklinimo tvarką numato Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577, Pagrindinės miško kirtimo taisyklės bei Privačių miškų tvarkymo nuostatai. Šios teisės normos minėtus veiksmus įpareigoja atlikti miškotvarkos specialistus, eigulius ir panašiai. Remdamasis bylos duomenimis bei liudytojo V. P. parodymais, teismas konstatavo, kad leidimai miškui kirsti buvo išduoti teisėtai, K. V. ir UAB „Bauvudis“ turėjo teisę sudaryti nenukirsto miško pardavimo sandorius, tačiau dėl miško kirtimo darbus atlikusių darbininkų kaltės buvo palikta per mažai sėklinių medžių, o vienas sklypas iškirstas neteisėtai. Objektyvių duomenų, kad K. V. organizavo neteisėtą kirtimą arba davė nurodymą netinkamai atrinkti ir iškirsti sėklinius medžius, nesurinkta. Pats K. V. tai neigia, jo paaiškinimus patvirtino ir V. P. Pats pareiškėjas, teismo nuomone, atsakingas tik už savo veiksmus, t. y. nepakankamą kontrolę, leidimų miškui kirsti antrų pusių neužpildymą po sutarties sudarymo, tačiau už tai administracinė atsakomybė nenumatyta.
III.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūra (toliau – ir Institucija) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Institucijos 2005 m. gruodžio 23 d. nutarimu K. V. paskirtą 3000 Lt baudą.
Apeliantas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 11 d. konsultacija dėl ATPK 62¹ straipsnio taikymo, nurodo, kad atsakomybė už ATPK 62¹ straipsnyje numatytos veikos padarymą kyla ir tiems asmenims, kurie organizavo tokių veiksmų atlikimą, nors patys ir neatliko miško kirtimo darbų. K. V., būdamas miško savininku, atsako už miško valdoje vykdomus darbus, privalo vykdyti miško kirtimo darbų kontrolę, užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir kad būtų nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisės ir interesai. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad K. V. atliko organizacinius darbus. Be to, tą yra konstatavęs ir pats Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. liepos 11 d. nutartyje. Taip pat, Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nutartyje nurodyta, jog šios aplinkybės atitinka kai kuriuos objektyviuosius K. V. inkriminuoto ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymius. Apelianto nuomone, teismas neįvertino K. V. parodymų, jog jis buvo sutaręs su UAB „Bauvudis“, kad kai jie važiuos kirsti miško, jam paskambintų. Tačiau iš A. P. parodymų paaiškėjo, kad tokio susitarimo nebuvo, be to, miško kirtimo sutartis buvo neteisėtai perparduota kitiems asmenims.
Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesilaikė atsakomybės neišvengiamumo įgyvendinimo principo. K. V. veika buvo pažeisti ne tik įstatymai, bet ir viešasis interesas. Pažeidėjo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, 2005 m. gegužės 11 d. privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apskaitos patikrinimo aktu Nr. 65, savavališkai nukirstų medžių apmatavimo ir būriavimo duomenimis, išduotais leidimais kirsti mišką. K. V. su atlikto patikrinimo išvadomis ir nukirstų medžių kiekiais sutiko ir jų neginčijo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą K. V. prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Be pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytų motyvų, atsiliepime į apeliacinį skundą K. V. nurodo, kad Institucija nepagrįstai neapklausė UAB „Bauvudis“ atsakingų asmenų, nurodydama, kad ši bendrovė 2005 m. rugpjūčio 24 d. likviduota, tačiau tą dieną yra priimtas tik nutarimas likviduoti bendrovę, tačiau ji ligi šiol nėra likviduota, ką patvirtina VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro centrinio duomenų banko išrašas. Be to, nepagrįsti apelianto kaltinimai pareiškėjui dėl nepadėjimo išaiškinti pažeidimą, t. y. informacijos apie UAB „Bauvudis“ nepateikimas. Apeliantas yra viešojo administravimo subjektas, turintis teisę kreiptis į visas teisėsaugos institucijas ir gauti reikalingą informaciją, be to, visa reikalinga informacija yra prieinama internetiniuose tinklalapiuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymu vertinimu ir jų pagrindu padaryta išvada, kad K. V. veikoje nėra jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nutarime nurodė, kad atsakomybė pagal ATPK 62¹ straipsnį už savavališką medžių kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose gali būti taikoma asmenims, kurie tiesiogiai atliko dispozicijoje numatytus veiksmus, taip pat ir asmenims, kurie organizavo tokių veiksmų atlikimą. Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad neteisėtas miško kirtimas buvo vykdomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. V. nurodymu. Priešingai, iš bylos medžiagos seka, kad teisė pagal gautą leidimą vykdyti miško kirtimo darbus ir savo nuožiūra realizuoti iškirstą medieną pagal sutartį buvo suteikta UAB ,,Bauvudis“, kurios darbuotojai šiuos darbus ir atliko. Šių aplinkybių neginčija ir apeliantas. Atsakomybė už kitų asmenų, su kuriais pareiškėjas net nėra susijęs darbo ar kitokiais pavaldumo santykiais, atliekamų darbų nekontroliavimą šiame įstatyme nenumatyta. Nustačius, kad K. V. nėra tinkamas šio teisės pažeidimo subjektas, nėra pagrindo vertinti, ar yra kiti jam inkriminuoto ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties elementai.
ATPK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už biržių atrėžimą ir medžių atrinkimą bei ženklinimą kirtimui pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinių, ugdymo ir sanitarinių kirtimų, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nustatytą tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole K. V. inkriminuotas kaltinimas organizavus sėklinių medžių atrinkimą. Nors ATPK 61 straipsnio dispozicija yra blanketinė, tačiau protokole nėra nurodytas atsakomybę už šį pažeidimą numatantis teisės aktas. Institucijos nutarime K. V. inkriminuotas kaltinimas pažeidus Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 ir 31.1 punktų pažeidimas. Nuostatų 20 punkte nustatyti privalomi leidimai kirsti mišką, o 31.1 punkte įtvirtinta privataus miško savininko pareiga saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui ir aplinkui. Taigi, šios nuostatos nereglamentuoja privataus miško savininko atsakomybės už medžių atrinkimo ir ženklinimo kirtimui organizavimą. Kita vertus, byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog K. V. organizavo neteisėtai iškirstų sėklinių medžių atrinkimą ar pats juos atrinko. Byloje tik nustatytos faktinės aplinkybės, kad buvo savavališkai nukirsti medžiai, tačiau K. V. kaltę patvirtinančių įrodymų dėl tų medžių nukirtimo ar jų atrinkimo bei ženklinimo, byloje nėra. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2005 m. lapkričio 24 d. nutartimi grąžinus administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai iš naujo tirti, praktiškai jokių papildomų įrodymų surinkta nebuvo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu administracinę bylą K. V. nutraukė pagrįstai.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl atsakomybės neišvengiamumo įgyvendinimo principo nesilaikymo bei atsakomybės už viešojo intereso pažeidimą. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinį teisės pažeidimą surašiusi institucija. Administracinių teisės pažeidimų kodekse nenumatyta atsakomybė už abstraktų viešojo intereso pažeidimą, kaip bando teigti apeliantas. Beje, toks pažeidimas K. V. nebuvo ir inkriminuotas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti apelianto nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros apeliacinio skundo nepatenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.