- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- 2S-2436-657/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., E. M.
- Pareiškėjas
- UAB „General Financing“
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16551-924/2015 pagal pareiškėjos UAB „General Financing“ pareiškimą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo suinteresuoti asmenys – A. M., E. M., antstolė A. A.. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „General Financing“ (išieškotoja) kreipėsi į teismą dėl skolininko E. M. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybės su sutuoktine A. M. nustatymo (b.l. 3-4). Nurodė, kad antstolė A. A. vykdo išieškojimą iš skolininkės A. K. pagal Kauno miesto apylinkės 2009-08-17 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-19152-478/2009, tačiau skolos išieškoti nepavyksta. Antstolė, pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino ir nustatė, jog skolininkui priklauso ½ dalis visų sutuoktinės A. M. gaunamų pajamų, kurias ji gauna ar gaus ateityje (b.l. 42-43). Teismas nurodė, kad skolininko E. M. sutuoktinė A. M. yra dirbanti ir gauna pajamų. Duomenų, kad jų santuoka butų nutraukta ar kad A. M. bent būtų kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo, byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įstatymo leidėjo nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog areštuotas turtas ar jo dalis būtų skolininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotasis asmuo A. M. prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir prijungti bylą prie santuokos nutraukimo bylos (b.l. 51). Nurodo, kad su E. M. jau 4 metus kartu negyvena. Be to, 2015-09-24 Kauno apylinkės teismui pateikė dokumentus dėl santuokos su E. M. nutraukimo. Sutuoktinių skolų dalis turėtų būti nustatyta ištuokos byloje, o ne atskirai, nes skolos turi būti dalinamos lygiai, kadangi jos atsirado santuokos metu.
Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naują rašytinį įrodymą – 2015-09-24 pareiškimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „General Financing“ ir suinteresuotas asmuo antstolė A. A. prašė atskirojo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 54, 56-57). Nurodė, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, kadangi šiai dienai santuoka tarp E. M. ir A. M. nėra nutraukta. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu. Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vien teismui pateiktas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ir pradėta civilinė byla nepaneigia CK 3.88 straipsnyje numatytos sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos. Aplinkybė, kad skolininko sutuoktinė kartu su juo negyvena ir bendro ūkio neveda, nekeičia turimo turto teisinio režimo. A. M. prezumpcijos, jog bendro turto dalys yra lygios, nenuginčijo. Teismas šiuo atveju ne dalino prievoles ar sutuoktinių turtą, o tik nustatė turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurio galima išieškoti. Pareiškėja, be to, nurodė, kad nekėlė skolos pripažinimo solidaria, klausimo. Toks prašymas galėtų būti reiškiamas tik santuokos nutraukimo ar sutuoktinių turto ir prievolių padalinimo byloje, nes vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta santuokos metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, kad antstolė A. A. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0036/09/ 05042 pagal išieškotojos UAB „General Financing“ pateiktą vykdomąjį dokumentą – Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą – teismo įsakymą – civilinėje byloje Nr. L2-19152-478/2009 dėl 773,94 Eur skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko E. M. išieškotojos UAB „General Financing“ naudai. Antstolė A. A. vykdomoje byloje Nr. 0036/09/05042 nustatė, kad skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. gegužės 21 d. patvarkymu areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – A. M. gaunamo darbo užmokesčio dalį viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 946,20 Eur ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko E. M. turto dalies nustatymo.
Išieškotoja 2015-06-08 kreipėsi į apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui E. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. M. priklauso ½ dalis A. M. gaunamo darbo užmokesčio ir visų pajamų, kurias ji gauna arba gaus ateityje.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Apeliantė nesutikdama su teismo išvada, atskirajame skunde nurodė, kad teismas nustatydamas lygias dalis neatsižvelgė į tai, kad ji su skolininku kartu negyvena jau 4 metai, be to yra pateikti dokumentai santuokos nutraukimui, ir skolos turėtų būti padalintos lygiai.
Sprendžiant skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktinio turtu, dalies nustatymo klausimą CPK 667 straipsnio pagrindu, taikytinos CK trečiosios knygos III dalies nuostatos. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, ir preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.). Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp sutuoktinių A. M. ir E. M. nutraukta, kad jie būtų sudarę Vedybų sutartį, kad turėtų kito turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą taip užtikrinant kreditoriaus interesus. Atskirajame skunde apeliantė, neprašė nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, tačiau prašė atsižvelgti į tai, jog yra pateikti dokumentai dėl santuokos nutraukimo ir į tai, jog su E. M. kartu negyvena, skolininkas yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), neteikia išlaikymo vaikams.
CK 3.123 straipsnio 1 dalis nurodo, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Pažymėtina, kad apeliantė neprašė pirmosios instancijos teismo ir nenurodė jokių kitų priežasčių, dėl ko turėtų būti nukrypstama nuo dalintino sutuoktinių turto lygių dalių. Pažymėtina, kad apeliantė nurodė, jog augina nepilnamečius vaikus, tačiau į bylą nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį, turimas ir gaunamas pajamas, turtą bei turtines teises. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas ar skolininko E. M. nelegalus darbas (duomenys neskelbtini) negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus išieškojimo procese. Teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad skolininkas nedirba, o dėl skolos išieškojimo sumažės A. M. gaunamos, tame tarpe ir šeimos nariams būtinos pajamos, nėra pakankama padaryti išvadoms dėl nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nes nepilnamečių vaikų interesai gali būti tik vienu iš kriterijų, į kurį atsižvelgdamas, esant poreikiui, teismas galėtų nustatyti skolininkui mažesnę, dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto. Be to, pareiga nepilnamečius vaikus išlaikyti vaikus tenka abiems tėvams, o byloje nėra pateikta įrodymų, jog skolininkas dėl sveikatos būklės negalėtų susirasti darbo ir gauti papildomų pajamų. Taigi, nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų teigti, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Dėl to, vien apeliantės nurodyti argumentai, kad yra iškelta santuokos nutraukimo byla ir visos skolos turi būti padalintos po lygiai savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, įrodymų, kad toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaikų interesus, apeliantė nepateikė (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas nepažeidė nei apeliantės nei nepilnamečių vaikų interesų, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį, o juo labiau prašymą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atmesti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį naikinti ar ją keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 339 str., teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.