- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-02
- Bylos Nr.
- 1S-179/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Vainienė
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria įtariamajam A. D. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2009 m. lapkričio 11 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio l dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose, 253 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, o būtent:
jis įtariamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe padarė sunkų sveikatos sutrikdymą bei neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo, laikė, nešiojo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent:
jis, veikdamas organizuotoje grupėje su D. E., Ž. K., T. B. ir A. P., 2009 m. kovo 16 d., apie 18.55 val., (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini), iššovus iš ne mažiau kaip dviejų tyrimo metu nenustatytų ginklų ne mažiau kaip tris kartus į nukentėjusįjį G. Š., padarė sunkų sveikatos sutrikdymą;
be to, jis įtariamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe dėl chuliganiškų paskatų padarė sunkų sveikatos sutrikdymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu bei neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo, laikė, nešiojo tris šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent:
jis, veikdamas organizuotoje grupėje su D. E. ir Ž. K., 2009 m. kovo 19 d., apie 23.55 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) namų (duomenys neskelbtini) kieme bei prie (duomenys neskelbtini) g. namo (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų iššovus iš trijų šaunamųjų ginklų ne mažiau kaip devynis kartus į nukentėjusįjį R. A., kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą;
be to, jis įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, kankinamas ir itin žiauriai, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
jis, veikdamas bendrininkų grupėje su D. E., M. M. ir D. B., 2009 m. balandžio 7 d., apie 23.00 val., picerijoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), suduodami nukentėjusiajam Ž. K. į kojas ne mažiau kaip tris smūgius peiliu ir, tęsdami nusikalstamą veiką miške, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), suduodami ne mažiau kaip šešis kartus lazda nukentėjusiajam Ž. K. per kojas, rankas ir kitas kūno vietas bei padarydami dešinio dilbio ir dešinės čiurnos lūžimus, kankindami ir itin žiauriai, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
A. D. 2009 m. balandžio 9 d. buvo pripažintas įtariamuoju ir buvo paskelbta jo paieška. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi A. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka A. D. buvo sulaikytas 2009 m. gegužės 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-04-10 nutartimi įtariamajam A. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas vėliau buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi įtariamajam A. D. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Nutartyje nurodoma, jog byloje esantys faktiniai duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad A. D. gali būti padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. A. D. įtariamas padaręs labai sunkų, sunkius, apysunkius nusikaltimus, už kuriuos numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės, be to, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, nevedęs, neturi tvirtų socialinių ryšių, ikiteisminio tyrimo metu slapstėsi. Daroma išvada, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat nurodoma, kad A. D. praeityje tris kartus teistas, šiuo metu yra įtariamas labai sunkaus, sunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymu. Byloje yra duomenų, kad A. D. jam inkriminuotas veikas padarė organizuotoje grupėje. Todėl daroma išvada, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali toliau daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, nurodoma, kad A. D. tiek betarpiškai, tiek pasinaudodamas ryšio priemonėmis gali susisiekti ir bandyti paveikti kitus įtariamuosius ar liudytojus, juolab, kad jis jau grasino vienai iš byloje apkaustų liudytojų. Byloje dar nerasti nusikaltimuose panaudoti šaunamieji ginklai. Todėl daroma išvada, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, bandydamas paveikti kitus įtariamuosius, liudytojus, derinti parodymus, sunaikinti ar paslėpti daiktus, turinčius reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visos šios aplinkybės, teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teismas padarė išvadą, kad byloje BPK 127 straipsnio nuostatos nepažeistos. Teismas nustatė, kad baudžiamoji byla yra sudėtinga, nes joje įtarimai pareikšti keliems įtariamiesiems dėl kelių nusikalstamų veikų, byloje atliekama daug procesinių veiksmų bei daug laiko reikalaujančių specialių tyrimų.
Šalies argumentai
Suimtas įtariamais A. D. skundu prašo minėtą teismo nutartį panaikinti ir jį iš suėmimo paleisti. Mano, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga.
Suimtojo manymu, objektyvių priežasčių ir pagrįstų motyvų, dėl kurių būtų galima jam tęsti suėmimo terminą, nėra. Byloje nėra objektyvių ir pagrįstų duomenų, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, kad trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus ir t. t. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad jis darys ar ruošiasi daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenurodė ir neargumentavo kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, ir tuo, suimtojo manymu, pažeidė jo teisę į gynybą bei teisę į teisingą procesą. Kardomosios priemonės paskyrimas, pratęsimas visais atvejais reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju itin kruopščiai turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, siekdamas užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo dalyvavimą procese, suėmimo terminą gali skirti, pratęsti tik įvertinęs BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visetą, o ne kurią nors aplinkybę atskirai. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje numatyta asmens teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką reiškia ne tik tai, jog visais atvejais ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme trukmė, suimtojo asmens laikymo kardomajame kalinime laikotarpis negali viršyti baudžiamojo proceso įstatymuose nustatytų terminų, bet ir faktinė procesinių veiksmų atlikimo trukmė, laikotarpiai tarp atskirų procesinių veiksmų turi būti pateisinantys būtinumą laikyti asmenį suimtą. Šiuo atveju teismas neatsižvelgė į žmogaus teises, kurios yra pažeidžiamos, bei į galimas itin neigiamas pasekmes.
Suimtasis mano, kad teismas nesilaikė BPK 121 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog jis iki suėmimo turėjo darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą - gyveno kartu su tėvais, paskutiniu metu gyveno pas savo draugę (duomenys neskelbtini). Jis pats yra suinteresuotas, kad ikiteisminis tyrimas kuo greičiau pasibaigtų bei būtų priimtas galutinis procesinis sprendimas. Visos faktinės bylos aplinkybės, suimtojo manymu, rodo, kad suėmimo pratęsimas jam yra akivaizdžiai neprotingas bei pažeidžiantis BPK 11 straipsnyje numatytą proporcingumo principą, numatantį, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas be kitų aspektų reikalauja įvertinti asmeniui taikomos procesinės prievartos adekvatumą, t. y. prievartos priemonės ir siekiamo rezultato atitikimą. Kardomąją priemonę tikslinga taikyti tik tuomet, kai pasiektas rezultatas bus pakankamai reikšmingas lyginant jį su žmogaus patiriamais jo teisių suvaržymais. Suimtojo manymu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę su tam tikrais ikiteisminiam tyrimui reikalingais (būtinais) apribojimais.
Be to, suimtasis pažymi, kad pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 122 straipsnio 3 dalį asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas nelaikytini aplinkybėmis, trukdančiomis procesui. Prie šių aplinkybių taip pat negali būti priskiriamas ir kitų bendrininkų nenustatymas, atitinkamų veiksmų savalaikis neatlikimas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje suimto įtariamojo A. D. gynėjas prašė įtariamojo skundą patenkinti, prokuroras siūlė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Suimto įtariamojo A. D. skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsdamas įtariamajam A. D. kardomąją priemonę suėmimą trims mėnesiams, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. D. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai yra įtariamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų, kratų protokolai, specialistų išvados ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas yra skiriama esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Pratęsdamas A. D. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), 2 punkte (trukdys procesui) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. A. D. įtariamas 5 nusikalstamų veikų padarymu, tarp jų vieno labai sunkaus ir dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, už ką baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Priešingai nei skunde teigia įtariamasis, teismas, pratęsdamas jam suėmimo terminą, atsižvelgė į aplinkybę, kad jis turėjo darbą, tačiau teismas taip pat atsižvelgė ir įvertino ir kitas aplinkybes, kad įtariamasis A. D. neturi pastovios gyvenamosios vietos (jis ir pats skunde nurodo, jog gyveno su tėvais, paskui pas draugę), yra nevedęs, anksčiau teistas, ikiteisminio tyrimo metu slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo, jam buvo paskelbta paieška. Šios aplinkybės apygardos teismui pagrįstai leido manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Todėl teismas teisingai įtariamajam nustatė BPK 122 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą suėmimo pagrindą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu įtariamas A. D., yra numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kaip jau buvo minėta A. D. įtariamas padaręs penkias nusikalstamas veikas: labai sunkų, du sunkius ir apysunkius nusikaltimus. Jis anksčiau teistas 3 kartus, taip pat ir už smurtinio pobūdžio apysunkio nusikaltimo (BK 180 straipsnio 1 dalis) padarymą. A. D. įtariamas padaręs jam inkriminuotas veikas organizuotoje grupėje. Taigi, nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas A. D., sunkumas ir pobūdis duoda pagrindą manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Todėl apygardos teismo išvada apie nurodyto suėmimo taikymo pagrindo buvimą taip pat yra teisinga.
Kaip jau buvo minėta, A. D. įtariamas padaręs nusikaltimus organizuotoje grupėje, taip pat yra duomenų, kad įtariamasis bandė paveikti liudytojus, be to, byloje dar nesurasti visi tyrimui reikšmingi daiktai (nerasti nusikaltimuose naudoti ginklai). Todėl yra pagrindas manyti, kad A. D., būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, bandydamas paveikti kitus įtariamuosius, liudytojus, derinti parodymus, sunaikinti ar paslėpti daiktus, turinčius reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl ir šis suėmimo pagrindas, Apeliacinio teismo nuomone, yra nustatytas teisingai. Suimtasis savo skunde teigia, kad pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 122 straipsnio 3 dalį asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas nelaikytini aplinkybėmis, trukdančiomis procesui, taip pat, kad prie šių aplinkybių negali būti priskiriamas ir kitų bendrininkų nenustatymas, atitinkamų veiksmų savalaikis neatlikimas. Tačiau tokiais argumentais apygardos teismas savo sprendimo ir nemotyvavo, tokių motyvų skundžiamoje nutartyje nėra.
Apeliacinio teismo nuomone, apygardos teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir nustatęs aptartus suėmimo pagrindus, pagrįstai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Todėl A. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai.
Teismo nuomone, apygardos teismas, pratęsdamas A. D. suėmimo terminą ilgiau kaip šešis mėnesius, BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Teismas nustatė aplinkybes patvirtinančias ypatingą bylos sudėtingumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, joje yra tiriamos kelios nusikalstamos veikos, padarytos organizuota grupe, dėl nusikalstamų veikų padarymo įtarimai pareikšti 7 asmenims. Byloje atliekami įvairūs, daug laiko reikalaujantys ikiteisminio tyrimo veiksmai - apklausos, kratos, specialistų tyrimai – cheminiai, balistiniai, biologiniai, medicininiai tyrimai. Todėl atliekamas ikiteisminis tyrimas laikytinas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei. Dėl to, teismo nuomone, A. D. skundžiama nutartimi suėmimo terminas pagrįstai pratęstas virš šešių mėnesių. Pažymėtina, jog minėtas įstatymas numato, kad esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminas gali būti tęsiamas iki aštuoniolikos mėnesių. A. D. suėmimo terminas tęsiasi žymiai trumpiau ir maksimalios minėtame straipsnyje numatytos suėmimo taikymo trukmės neviršija.
Byloje po paskutinio A. D. suėmimo termino pratęsimo atlikti įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai: papildomai apklausti įtariamieji, liudytojai, atlikti asmens parodymo atpažinimai, pateiktos specialistų išvados. Ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktų nenustatyta.
Suimtasis savo skunde teigia, kad buvo pažeistas BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Teismo nuomone, toks skundo teiginys yra deklaratyvus ir nepagrįstas. BPK 11 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kaip jau buvo minėta, apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam A. D. suėmimo terminą, nustatė visus tris BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytus suėmimo pagrindus, jų buvimą skundžiamoje nutartyje išsamiai motyvavo, ir pagrįstai konstatavo, kad esant nustatytiems pagrindams yra pagrindas manyti, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Todėl BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas pažeistas nebuvo.
Dėl to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad įtariamajam A. D. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai. Byloje nėra duomenų, kad apygardos teismas būtų neteisingai vertinęs bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos, nustatant būtinumą pratęsti suėmimo terminą, ar būtų pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos reikalavimai bei BPK numatytos griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo taisyklės. Todėl apygardos teismo nutartis nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimto įtariamojo A. D. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.