- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-18
- Bylos Nr.
- 2S-978-611/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski (pran.)
- Skolininkas
- UAB „Pabaltija“
- Kreditorius
- UAB „ŽVC“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko UAB „Pabaltija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „ŽVC“ pareiškimą skolininkui UAB „Pabaltija“ dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius UAB „ŽVC“ kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas iš skolininko UAB „Pabaltija“ priteisti 1.764,55 Lt nuompinigių, 46,12 Lt delspinigių ir 13,60 Lt bylinėjimosi išlaidų ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-07-30 teismo įsakymu nutarė išieškoti iš UAB „Pabaltija“ 1.764,55 Lt skolą, 46,12 Lt delspinigių ir 13,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Skolininkas 2008-09-05 pateikė teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo. Nurodė, kad nesutinka su kreditoriaus reikalavimais, nes jie yra nepagrįsti ir pažymėjo, kad iš UAB „ŽVC“ niekada patalpų nenuomavo, nuomos sutartis nebuvo sudaryta, patalpomis nesinaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-09-08 nutartimi atsisakė priimti skolininko UAB „Pabaltija“ prieštaravimus, kaip paduotus praleidus įstatymo nustatytą terminą. Teismas pažymėjo, jog LR CPK 436 str. 7 d. nustato, kad teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per LR CPK 437 str. 2 d. 1 p. nustatytą terminą skolininkas nepateikia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Byloje esanti pažyma apie procesinių dokumentų įteikimą patvirtina, kad teismo įsakymas skolininkui buvo įteiktas 2008-08-07, todėl prieštaravimus skolininkas turėjo teisę pateikti vėliausiai 2008-08-27. Prieštaravimai teisme buvo gauti 2008-09-05, t. y. po to, kai teismo įsakymas įsiteisėjo ir buvo išsiųstas išieškotojams. Teismas taip pat pažymėjo, kad skolininkas neprašė atnaujinti praleisto termino prieštaravimams pateikti (LR CPK 439 str. 2 d. ).
Šalies argumentai
Skolininkas UAB „Pabaltija“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-09-08 nutartį byloje bei išspręsti skolininko prieštaravimų priėmimo klausimą iš esmės. Nurodo, kad įmonės vadovė procesinių dokumentų įteikimo dieną skubiai turėjo išvykti į iš anksto suplanuotą kelionę ryšium su sunkiomis asmeninėmis aplinkybėmis ir nespėjo susipažinti su gautu dokumentu. Vadovė grįžo 2008-09-04 ir sekančią dieną pateikė prieštaravimus teismui. Prašymas atnaujinti praleistą prieštaravimo pateikimo terminą nebuvo pateiktas per neapsižiūrėjimą. Skolininkas mano, kad teismas išdavė įsakymą, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Pateiktas pareiškimas buvo nepagrįstas, todėl vadovaudamasis LR CPK 435 str. 2 d. 4 p. teismas negalėjo jo priimti. Skolininkas nurodo, kad kreditorius nepateikė jokių įrodančių dokumentų teismui, jog tarp jo ir skolininko egzistuoja nuomos santykiai. Nesąžiningai surašytas pareiškimas yra nepagrįstas ir teismas privalėjo tai nustatyti. Teismas, neįsigilinęs į pareiškimo esmę ir paviršutiniškai susipažinęs su dokumentais, jį nepagrįstai priėmė. Remdamasis LR CPK 440 str. teismas privalėjo ne tik atsisakyti priimti pareiškimą, bet ir skirti kreditoriui baudą. Skolininkas mano, kad teismo pozicija prieštarauja proceso normoms.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-09-08 nutartimi atsisakė priimti skolininko UAB „Pabaltija“ prieštaravimus, kadangi skolininkas UBA „Pabaltija“ praleido LR CPK 439 str. 2 d. nustatytą 20 dienų terminą jiems pateikti. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-07-30 priimtas teismo įsakymas skolininkui UAB „Pabaltija“, o konkrečiai imant direktorei, buvo įteiktas 2008-08-07 (b.l.26), todėl LR CPK 439 str. 2 d. nustatytas terminas pateikti prieštaravimus pasibaigė 2008-08-27, skolininkas iki šios dienos (imtinai) turėjo teisę pateikti prieštaravimus (LR CPK 74 str.). Kartu su teismo įsakymu skolininkui įteiktame pranešime (b.l.24) buvo išaiškinta skolininko teisė per 20 dienų teismo įsakymo įteikimo dienos pateikti prieštaravimus. Skolininkas prieštaravimus teismui pateikė 2008-09-05 (b.l.29), tai pripažįsta ir pats skolininkas atskirajame skunde, t.y. praleido įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams pareikšti. Šiuo atveju, nesant skolininko prašymo atnaujinti terminą, termino praleidimo priežastys neturi jokios reikšmės ir įtakos terminų skaičiavimui, todėl turi būti taikomos LR CPK 75 str. 1 d. nustatytos pasekmės, t.y. pasibaigus terminui, prieštaravimai negali būti priimti. Pateikdamas prieštaravimus, skolininkas neprašė atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti skolininko UAB „Pabaltija“ prieštaravimus.
Atmestini skolininko argumentai, kad pirmos instancijos teismas teismo įsakymą išdavė, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal LR CPK 433 str. 1 d. pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodomas tik reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, o įrodymai dėl reikalavimo pagrįstumo net nebūtini pateikti. Tokia įstatymo leidėjo valia paaiškinama tuo, kad pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjami supaprastinta tvarka ir per labai trumpą laiko tarpą, pareiškimo pagrįstumas vertinamas tik formaliai, skolininkas, nesutikdamas su kreditoriaus reikalavimais, turi teisę pateikti nemotyvuotus prieštaravimus. LR CPK 435 str. 2 d. 4 p. yra numatyta išimtis iš minėtos taisyklės, kai jau pareiškimo priėmimo stadijoje akivaizdžiai matyti, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju kreditorius pateikė savo reikalavimui pagrįsti jo išrašytas skolininkui PVM sąskaitas-faktūras, kuriose yra šias sąskaitas priėmimusio asmens parašas ir pavardė. Tai, kad nepateikta nuomos sutartis, dėl aukščiau nurodytų motyvų neturi teisinės reikšmės bylai.
Pagal LR CPK 439 str. 2 d. skolininkui praleidus įstatymo nustatytą 20 dienų terminą, įstatymų leidėjas įtvirtina galimybę jam kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo ar jo dalies pareikšti, jeigu terminas prieštaravimams pareikšti buvo praleisti dėl svarbių priežasčių. Iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkas, pateikdamas prieštaravimus, neprašė atnaujinti praleisto termino, o vėlesnis tokio prašymo pareiškimas, nepateikus pačių prieštaravimų, yra negalimas (LR CPK 78 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teisme negali būti sprendžiamas praleisto termino prieštaravimams pareikšti atnaujinimo klausimas, neišsprendus jo pirmos instancijos teisme, nes toks prašymas turi būti pateikiamas tam teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, nagrinėjamu atveju - pareikšti prieštaravimus (LR CPK 78 str. 2 d.). Šiuo konkrečiu atveju skolininkas turėjo kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu atnaujinti terminą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina pirmos instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nesprendžia naujų šalių prašymų, dėl kurių nebuvo kreiptasi į pirmos instancijos teismą. Kiti skolininko apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Dėl šių priežasčių skolininko atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skolininko UAB „Pabaltija“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.