- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- e2YT-10716-907/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04985-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- L. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino ir kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą, atsiradusį po G. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo motina G. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo giminaitis (pusbrolis) G. J., kuris gyveno kartu su motina, jo teta G. J., adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Teta sūnaus mirties dieną buvo garbingo amžiaus, dėl ko nepasirūpino reikalingais dokumentais palikimui priimti. G. J. mirties dieną buvo išsituokęs, vaikų neturėjo. Kadangi po sūnaus mirties teta buvo silpnos sveikatos, jis ėmėsi rūpintis teta bei ją prižiūrėti. G. J. asmeniniai daiktai po mirties atiteko tetai, kuriais ji naudojosi. Po tetos G. J. mirties jis priėmė palikimą pagal testamentą, jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Teta G. J. kitų įpėdinių neturėjo. Po tetos mirties iš rastų dokumentų sužinojo, jog G. J. buvo išduotas įgaliojimas tvarkyti tetos dokumentus ir buvo parduotas tetai priklausantis turtas Vilniuje, o gautos piniginės lėšos pervestos į G. J. asmeninę sąskaitą, esančią SEB banke. Todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po pusbrolio G. J. mirties visus jo paliktus daiktus priėmė jo motina G. J., faktiškai pradėdama juos valdyti. Pareiškėjui juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukeltų teisines pasekmes – jis galėtų realizuoti savo paveldėjimo teisę (b. l. 28-31).
2. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimo, bei
prašymo apie teismo posėdžio atidėjimą negauta.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad, jeigu teismas įsitikintų, kad yra visos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti sąlygos, neprieštarauja pareiškėjo pareiškimo patenkinimui (b. l. 58-60).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
4. Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad pareiškėjas L. J. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai Z. J. ir E. J. (b. l. 8). Iš pateiktų gimimo bei mirties įrašų matyti, kad G. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ištuokoje, duomenų apie vaikus nėra (b. l. 5, 6, 32), testamento nepaliko (b. l. 14). Iš medicininio mirties liudijimo kopijos matyti, kad G. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), t. y., po sūnaus G. J. mirties, jo tėvas nežinomas (b. l. 5). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad G. J. vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas – 5/8 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris vėliau 2012 m. rugsėjo 14 d. pirkimo pardavimo sutartimi buvo parduotas kitam asmeniui, G. J. sudarant pirkimo – pardavimo sutartį pagal įgaliojimą atstovavo sūnus G. J. (b. l. 15, 43-49). Iš 2012 m. rugpjūčio 10 d. Visa Electron kortelės sutarties matyti, kad G. J. turėjo asmeninę sąskaitą SEB banke (b. l. 17-20). (duomenys neskelbtini) testamentu G. J. paliko L. J. visą turtą (b. l. 33-42).
5. Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalį paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas); antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CK 5.11 straipsnio 2 dalis numato, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad jo pusbrolis testamento nebuvo sudaręs, buvo išsituokęs, vaikų neturėjo, jo tėvas nežinomas, todėl paveldėti pagal įstatymą po jo mirties turėjo teisę jo motina G. J., kuri priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusioji G. J. buvo G. J., mirusio (duomenys neskelbtini), motina (b. l. 5). G. J. turėjo banko sąskaitą SEB banke (sąskaitos lėšų likutis 2014 m. sausio 4 d. – 0,87 LTL) (b. l. 67). G. J. buvo antrosios eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir paveldi tuo atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. G. J. buvo išsituokęs, gyveno su mama jai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), duomenų apie jo vaikus nėra (b. l. 32). Po G. J. mirties dėl turto paveldėjimo į notarą niekas nesikreipė (b. l. 14). Taigi, pirmesnės eilės įpėdinių, turinčių paveldėjimo teisę į G. J. palikimą, nėra. Pareiškėjas nurodė, kad jo teta G. J. gyveno su sūnumi G. J. iki jo mirties. Po sūnaus mirties ji priėmė jo palikimą, t. y. paėmė visus jo daiktus, kurie buvo name, naudojosi visu po sūnaus mirties name likusiu jam priklausančiu turtu, jį valdė. Nurodo, kad tai buvo jo asmeniniai daiktai. Po sūnaus mirties G. J. nesikreipė į notaro kontorą dėl turto paveldėjimo (b. l. 14), tačiau ji faktiškai priėmė ir valdė mirusio sūnaus turtą, kas pagal CK 5.51 straipsnį laikytina, kad pareiškėja priėmė sūnaus G. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai jį valdydama.
8. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad mirusioji G. J. mirusiojo sūnaus G. J. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sūnaus G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.