Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-13 · Civilinė byla Nr. e2A-268-794/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-02-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-13
Bylos Nr.
e2A-268-794/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19751-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-268-794/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19751-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.3.6.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. G. 125,12 Eur skolos, 45,48 Eur palūkanų, paskaičiuotų pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį už laikotarpį nuo 2009-03-31 iki 2016-05-30, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2002-10-08 d. pradinis kreditorius UAB „Tele2“ ir atsakovas A. G. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas pagal pradinio pateiktas apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. 2009-03-31 d. UAB „Tele2“ ir UAB „Gelvora“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią pradinis kreditorius atlygintinai perleido ieškovui visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu. Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą bei pareikalavo įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas iki šiol prievolės neįvykdė.

Atsakovui apie ieškinio priėmimą teisme pranešta viešo paskelbimo būdu. Pranešime išaiškinta atsakovo pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį bei atsiliepimo nepateikimo pasekmės, nustatytas keturiolikos dienų terminas šiam procesiniam veiksmui atlikti. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-29 sprendimu už akių tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. G. ieškovui UAB „Gelvora“ 125,12 Eur skolos, 3,09 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 11,27 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas darė išvadą, kad ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 45,48 Eur palūkanų, paskaičiuotų pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį už 2485 dienų, t. y. už laikotarpį nuo 2009-03-31 iki 2016-05-30, atsižvelgiant į skolos sumą (125,12 Eur) ir palūkanų skaičiavimo laikotarpį (už 2617 dienų), yra nepagrįstai didelis. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to teismas nusprendė, kad prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl turi būti skaičiuotinos tik už šešis mėnesius, t. y. už 180 dienų (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 3,09 Eur palūkanų, o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo atmesta.Teismas konstatavo, jog šiuo atveju palūkanos paskaičiuotos už sutarties pažeidimą ir atlieka kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra netesybos. Remiantis teismų praktika, palūkanoms mutatis mutandis taikytinos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, kur teismui leidžiama mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, todėl teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas UAB „Gelvora“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2016 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių panaikinti toje dalyje, kurioje atmestas ieškovo prašymas priteisti 42,39 Eur kompensacinių palūkanų ir iš atsakovo priteisti 42,39 Eur kompensacinių palūkanų, taip pat priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: pažymi, kad Lietuvos teismų jurisprudencijoje pripažįstama dvejopa palūkanų prigimtis: pirma, palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, antra, palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 str., t.y. kompensuojamosios arba procesines palūkanos). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai, tuo tarpu kompensuojamosios palūkanos laikytinas minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės. Skolininkui laiku negrąžinus paskolos sumos ar nesumokėjus sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos gražinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 str. 1 d. ir 6.213 str. 1 d. nuostatomis.

Atsakovas A. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje nagrinėjama klausimas dėl palūkanų priteisimo LRCK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl skolininko delsimo įvykdyti prievolę kreditoriui.

Ieškovas byloje pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo 125,12 Eur skolos, 45,48 Eur palūkanų, paskaičiuotų pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį už laikotarpį nuo 2009-03-31 iki 2016-05-30, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-10-08 d. pradinis kreditorius UAB „Tele2“ ir atsakovas A. G. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas pagal pradinio pateiktas apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. 2009-03-31 UAB „Tele2“ ir UAB „Gelvora“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią pradinis kreditorius atlygintinai perleido ieškovui visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu. Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą bei pareikalavo įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas iki šiol prievolės neįvykdė.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies - priteisė skolą ir procesines palūkanas.

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo priteisti palūkanas už netinkamą sutarties vykdymą, t.y. ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad šios palūkanos yra preziumuojamos, kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai už netinkamai vykdomus skolininko sutartinius įsipareigojimus. Nurodo, kad 5 procentų palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo, sąžiningumo principams. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl be pagrindo nepriteisė 5 procentų palūkanų.

Sutiktina su tokia apelianto pozicija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 str. 1 d., 6.872 str. reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 str. nustatytos palūkanos).

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 45,48 Eur palūkanų už pavėluotą atsiskaitymą už laikotarpį nuo 2009-03-31 iki 2016-05-30, taip pat yra tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas, ieškovo uždelstą kreipimąsi į teismą daugiau nei vienerių metų laiko tarpą (po kredito grąžinimo termino pasibaigimo) pripažinęs nepagrįstai ilgu ir neprotingu, bei įvertinęs ieškovo veiklos specifiką ir patirtį, sumažino ieškovo prašomų priteisti palūkanų sumą. Tokio mažinimo teisiniu pagrindu skundžiamame teismo sprendime nurodyta CK 6.73 straipsnio 2 dalis, reglametuojanti teismo teisę mažinti netesybas, kai jos yra aiškiai per didelės. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad šalių sutartas pelno palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (CK 6.233, 6.228 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apelianto pozicija. Taip pat pažymėtina, kad tokioms palūkanoms mažinti pirmiausia yra reikalingas šalies, kuriai kyla pareiga mokėti palūkanas, reikalavimas, kuris gali būti išreikštas tiek ieškinio/priešieškinio forma, tiek atsikirtimo į reikalavimą priteisti pelno palūkanas forma. Šiuo atveju, atsakovas jokių prieštaravimų nepateikė, o teismas byloje aplinkybių, leidžiančių sutarties sąlygas pripažinti nesąžiningomis, nenustatė. Tuo tarpu aplinkybė, kad kreditorius nepakankamai greitai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, negali būti pripažinta kriterijumi, dėl kurio galėtų būti mažinamas priteistinų palūkanų dydis. Nagrinėjamu atveju GSM paslaugų teikimo sutartyje nenumatyta vartotojo atsakomybė mokėti palūkanas, todėl kreditorius, pasinaudodamas įstatymo numatyta teise reikalauti palūkanų priteisimo už laiku neįvykdytą prievolę įstatymo nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad minėtoje Tele 2 paslaugų teikimo sutartyje, sudarytoje su skolininku, nurodyta, jog jei klientas laiku neapmoka sąskaitos, klientas Tele 2 pareikalavus, privalo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos. Tai patvirtina ir 2009-05-04 pranešimas dėl reikalavimo perleidimo, juo ieškovas nurodė atsakovui sumokėti atsakovui skolą, delspinigius, skolos išieškojimo išlaidas. Tačiau šioje byloje matyti, jog iš esmės kreditorius reikalauja sumokėti tik skolą ir įstatymo numatytas palūkanas, o ne delspinigius ir skolos išieškojimo išlaidas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad įstatymo numatytų palūkanų priteisimas galėtų pažeisti skolininko kaip vartotojo teises nei įvertinus įstatyminį reglamentavimą, nei sutartinius šalių įsipareigojimus, o palūkanų dydis taip pat nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti 45,48 Eur palūkanų ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai (LRCPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straispnis). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus visiškai, yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė priteisti 15,00 Eur žyminio mokesčio, taigi ieškovo ieškinį tenkinus visiškai yra pagrindas priteisti ieškovui 15,00 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovas prašo priteisti 15,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėti už apeliacinio skundo pateikimą teismui. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus apeliacinį skundą visiškai, yra pagrindas priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi ieškovui iš atsakovo priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo už akių dalį dėl palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, viso sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį tenkinti visiškai.

„Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 125,12 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 12 ct) skolos, 45,48 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 48 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovui UAB „Gelvora“ 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Vaclovas Paulikas