Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-12 · Civilinė byla Nr. 2A-581-275/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-05-16Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-12
Bylos Nr.
2A-581-275/2015
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02679-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
Vėliučionių vaikų socializacijos centro, A. N., Vėliučionių vaikų
Ieškovas
V. B.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-581-275/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02679-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 121.14., 121.18., 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Henricho Jaglinskio ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vėliučionių vaikų socializacijos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams A. N. ir Vėliučionių vaikų socializacijos centrui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą ir prašė priteisti ieškovei V. B. subsidiariai iš atsakovų A. N. ir Vėliučionių vaikų socializacijos centro 1503,67 litų turtinei ir 10000 litų neturtinei (moralinei) žalai (viso – 11503,67 Lt) atlyginti. Ieškovė nurodė, kad 2012-06-06 įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu A. N. trenkė jai stiklu per galvą, nors ji buvo sakiusi pastabą stiklą padėti. Ieškovei buvo sutrikdyta psichinė sveikata, ji negalėjo miegoti, nuolat kankindavo košmariški sapnai, nerimas, baimė. Mano, kad už žalą atsakingas ir A. N., ir Vėliučionių vaikų socializacijos centras. Atsakovo Vėliučionių vaikų socializacijos centro atstovas nurodė, kad ieškovė neįrodė Vėliučionių vaikų socializacijos centro civilinės atsakomybės sąlygų. Savo pareigų, turėdama visas galimybes, neatliko pati ieškovė, todėl ji pati kalta dėl jai padarytos žalos. Pati ieškovė neužtikrindavo saugių darbo sąlygų, neapžiūrėdama klasės. Prašė ieškinį atmesti. Atsakovas A. N. nurodė, kad mokytojai per galvą su stiklu netrenkė. Pasiėmė stiklą, bandė pavaizduoti bendraklasiams, kad gali prieiti prie mokytojos ir užsimoti stiklu, bet jai netrenkė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo A. N., gim. (duomenys neskelbtini), o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš Vėliučionių vaikų socializacijos centro, ieškovei V. B., 1503,67 Lt turtinei, 10 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo A. N., o jam neturint turto ar uždarbio, iš Vėliučionių vaikų socializacijos centro, 15,25 Lt pašto išlaidų ir 72,00 Lt žyminio mokesčio valstybei. Konstatavo, kad byloje yra visos atsakovo A. N. civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarinių (žalos). Žalą padaręs A. N. yra kaltas dėl jos atsiradimo (CK 6.245 – 6.249 str.). Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į bylos aplinkybes, faktinę situaciją, ieškovė ėmėsi tinkamų priemonių savo ir mokinių saugai ir sveikatai užtikrinti, t. y. pagrindo abejoti ieškovės nurodyta aplinkybe, kad A. N. buvo įspėtas padėti stiklą, jį padėjo, iki to laiko buvo nekonfliktiškas, teismas neturėjo. Teismas laikė, jog ieškovės kaltės dėl atsiradusios žalos nėra. Sprendė, kad įvertinus darbo specifiką, darbo organizavimą ir aplinką, ieškovė situacijos kontekste elgėsi protingai, atidžiai ir rūpestingai, todėl Vėliučionių vaikų socializacijos centrui, neįrodžius, jog žala atsirado ne dėl socializacijos centro kaltės, pagal CK 6.276 str. 2 d. kyla subsidiari pareiga atlyginti A. N. neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Nepaisant to, kad ieškovei nustatytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas padarytas galvos srityje, ji jautė stiprų fizinį skausmą, patyrė didelę psichologinę, dvasinę traumą, itin stiprių neigiamų išgyvenimų, sumažėjo jos bendravimo galimybės, išsivystė įvairios baimės, nepasitikėjimas aplinkiniais, jautėsi pažeminta, dėl šių ir kitų priežasčių gydėsi stacionariai, todėl prašymą priteisti 10 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas Vėliučionių vaikų socializacijos centras su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti dalyje, kuria patenkintas ieškovės V. B. ieškinys atsakovo Veliučionių vaikų socializacijos centro atžvilgiu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: ieškovės V. B. ieškinį atsakovui Veliučionių vaikų socializacijos centrui atmesti bei priteisti atsakovui iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog buvo įrodytos ir atsakovo Veliučionių vaikų socializacijos centro (toliau – Centras), kaip subsidiariai už padarytą žalą atsakingo asmens, civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė turėjo įrodyti būtent šio atsakovo neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą). Tokių įrodymų ar net motyvų, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas Vėliučionių vaikų socializacijos centras, ieškinyje ir su ieškiniu teismui nebuvo pateikta. Teismas, skundžiamame sprendime pasisakė tik dėl pačios ieškovės kaltės nebuvimo.

2. Teismas, patenkindamas ieškovės ieškinį ir pripažindamas, jog dėl žalos atsiradimo ieškovės kaltės nėra, padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė ėmėsi tinkamų priemonių savo ir mokinių saugai ir sveikatai užtikrinti. Ieškovė, davusi pastabą A. N. padėti stiklą į vietą, nesiėmė jokių veiksmų, kad šiam padėjus stiklą, jis (stiklas) būtų pašalintas iš klasės ar būtų kitaip apribota galimybė mokiniams jį paimti. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) ieškovė pati šiurkščiai pažeidė savo, kaip specialiosios pedagogės pareigas užtikrinti vaikų saugumą užsiėmimų metu ir kitas pareigas, numatytas Vidaus taisyklėse, pareigybės aprašyme, saugos darbe instrukcijose. Tiek sudarydama darbo sutartį, tiek ir vėliau dirbdama Centre ieškovė žinojo, kad ši įstaiga yra specifinė, nes joje mokosi ir gyvena vaikai su elgesio problemomis, didele negatyvia gyvenimiška, kriminaline patirtimi, neturintys elementarių socialinių įgūdžių. Ieškovė, kaip ir kiti Centro darbuotojai, buvo nuolat instruktuojama dėl saugos darbe.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neabejotinai turėjo kelionės išlaidų, privalėjo keisti drabužius, todėl prašomas priteisti turtinės žalos dydis, t. y. 1503,67 Lt, laikytinas pagrįstu. Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė tik dalį reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo, t.y., ji pateikė kvitų už medikamentus kopijas tik 438,67 Lt dydžio sumai. Kita dalis reikalavimų yra niekuo nepagrįsta, nes ieškovė nepateikė jokių 500 Lt išlaidas kelionėms į gydymo įstaigas patvirtinančių dokumentų bei to, kad 500 Lt sumą ji išleido krauju suteptų drabužių pakeitimui kitais.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys, todėl atmestini apelianto argumentai apie darbuotojo pareigą užtikrinti savo saugumą pačiam.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Pagal CK 6.276 str. 1 d. nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas (CK 6.276 str. 2 d.). Taigi, apelianto atsakomybė byloje nustatyta ne dėl jo paties, o dėl nepilnamečio atsakovo A. N. neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu.

Pagal CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Tai, kad už asmens, atsakingo už padarytą žalą veiksmus atsakinga jo mokymo ir auklėjimo įstaiga, o ne pats žalą padaręs asmuo, negali būti pagrindu mažinti asmeniui padarytos neturtinės žalos dydį. Atsakovas neteikia skundo dalyje, kurioje kaltu už padarytą žalą pripažintas atsakovas A. N., todėl, esant kaltam dėl tyčinio asmens sužalojimo šiam atsakovui, negali būti mažinama atsakomybė ar atleidžiamas nuo atsakomybės asmuo, kuris tiek pat yra atsakingas už kaltojo veiksmus. Tik tuo atveju, jei būtų pagrindas pripažinti, kad žalą padariusio asmens kaltės laipsnis yra mažesnis, atsižvelgiant į nukentėjusios veiksmus ar kitas aplinkybes, būtų pagrindas mažinti priteistą žalos atlyginimą. Tai, kad Vėliučionių vaikų socializacijos centras netinkamai auklėjo nepilnametį atsakovą, jis yra atsakingas už nepilnamečio veiksmus ta apimtimi, koks atsakomybės laipsnis nustatytas nepilnamečiui. Nepilnamečio netinkamas elgesys buvo jo auklėjimo iki įvykio pasekmė, todėl, esant įstatymo nuostatai, kad žalos dalį, kurios neatlygina nepilnametis, atlygina jo auklėjimo įstaiga, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės ( CK 6.276 straipsnio 2 dalis), pareiga ją atlyginti tenka auklėjimo įstaigai.

Tai, kad atsakovo pedagogė-ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas, t.y. įrodyti, jog ieškovė savo veiksmais (neveikimu) pati šiurkščiai pažeidė savo, kaip specialiosios pedagogės pareigas, užtikrinti vaikų saugumą užsiėmimų metu ir kitas pareigas, numatytas Vidaus taisyklėse, pareigybės aprašyme, saugos darbe instrukcijose, buvo atsakovo pareiga. Teismo sprendime nurodyta, kad atsakovo nurodytose instrukcijose ir taisyklėse numatyta daugybė pareigų darbuotojui prieš darbo pradžią, kurių atlikti prieš darbo pradžią praktiškai nėra galimybių. Atsakovo pareiga buvo pateikti darbo saugą kontroliuojančių institucijų išvadą apie tai, kad darbuotoja pažeidė darbo saugos taisykles ir tai buvo priežastimi jos sužalojimui. Tokių išvadų byloje nepateikta, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės netinkamas pareigų atlikimas betarpiškai prieš įvykį nebuvo įrodytas.

Apeliaciniame skunde Veliučionių vaikų socializacijos centras paaiškina, kad ieškovė savo veiksmais (neveikimu) pati šiurkščiai pažeidė savo, kaip specialiosios pedagogės pareigas, užtikrinti vaikų saugumą užsiėmimų metu ir kitas pareigas, numatytas Vidaus taisyklėse, pareigybės aprašyme, saugos darbe instrukcijose. Vaikų saugumo užtikrinimo reikalavimas nebuvo pažeistas, vaikai klasėje nebuvo sužaloti. Atsakovo Vidaus darbo tvarkos taisyklių 28.11 p. nurodyta, kad mokyklos pedagogai tiesiogiai atsako už mokinių saugumą, psichinę būklę ir gyvybę savo darbo su ugdytiniais metu. Kadangi šioje byloje daryti išvadą, jog atsakovo A. N. psichinė būklė pasikeitė ieškovės darbo su juo metu nėra pagrindo, t.y. daryti išvadą, kad nepilnamečio veiksmus sąlygojo tam tikras ieškovės elgesys, ji nėra atsakinga už atsakovo A. N. kaltus veiksmus. Be to, vidaus darbo tvarkos taisyklėse nėra numatyta mokyklos pedagogės atsakomybės už auklėtinio veiksmus, kadangi nepilnamečio elgesiui turi įtakos ne vieno pedagogo, o viso socializacijos centro veikla. Byloje nustatyta, kad ieškovė kelis kartus įspėjo A. N. padėti stiklą ir jis šių nurodytų klausė, todėl pagrindo daryti išvadai, jog ieškovė nesiėmė tinkamų priemonių savo ir mokinių saugai ir sveikatai užtikrinti, nėra.

Nėra pagrindo daryti išvados, kad netinkami ieškovės veiksmai sąlygojo nepilnamečio padarytą nusižengimą, todėl, nustatant neturtinės žalos dydį, ieškovės veiksmai prieš įvykį negali turėti įtakos.

Nustatant žalos tiek turtinės, tiek neturtinės dydį pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas. Nustatant turtinės žalos dydį teismas rėmėsi ieškovės paaiškinimu, kuris pagal CPK 177 str. 2 d. yra vienu iš įrodymų, bei ieškovės pateiktais įrodymais apie išlaidas medicininei apžiūrai ir medikamentams. Pati A. N. veiksmų pasekmė – pjautinė žaizda, leidžia daryti išvadą, kad dėl jos gydymo ieškovė galėjo turėti papildomų išlaidų. Medicininė apžiūra, medikamentai, kelionės išlaidos ir drabužių pakeitimas, kurios įvertintos bendra 1503,67 Lt suma, nėra didelės, atsižvelgiant į CK 6.249 str. 1 d. nustatytą taisyklę, kad jeigu šalis nuostolių negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Todėl nustatytasis turtinės žalos atlyginimo dydis yra ne per didelis, adekvatus nukentėjusiajai reikalingai priežiūrai ir su tuo susijusiomis išlaidomis.

Pagal CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Tai, kad už asmens, atsakingo už padarytą žalą veiksmus galimai bus atsakinga jo mokymo ir auklėjimo įstaiga, negali mažinti asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio. Kaltė dėl tyčinio asmens sužalojimo atsakovo A. N. byloje įrodyta, todėl Vėliučionių vaikų socializacijos centras kaip netinkamai auklėjęs nepilnametį atsakovą, yra atsakingas už nepilnamečio veiksmus.

Ieškiniu buvo prašoma atlyginti 10000 Lt neturtinės žalos, kurią pirmosios instancijos teismas priteisė. Nustatydamas žalos dydį atsižvelgė į nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, todėl būtų neprotinga šią sumą mažinti, nes tai iškreiptų patį neturtinės žalos atlyginimo principą. Apeliacinis skundas nėra grindžiamas tuo, kad neturtinės žalos dydis byloje buvo nustatytas nepagrįstai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisVirginijus KairevičiusDanutė Kutrienė