Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo V. R. individualios įmonės atstovei advokatei Vladai Buivydienei, atsakovei V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. R. individualios įmonės patikslintą ieškinį atsakovams V. K., V. S., UAB „Agvinta“ ir IĮ „Pasvalio auta“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė V. Buivydienė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad į UAB „Nirlita“ keltuvą nugabeno ieškovas, kur buvo atliekamas keltuvo remontas, abipusiu susitarimu ten UAB „Nirlita“ jis buvo sandėliuojamas, apie keltuvo atsiėmimą ieškovas UAB „Nirlita“ neinformavo. Po UAB „Nirlita“ atliktų keltuvo remonto darbų jis buvo tinkamas eksploatuoti ir jo vidutinė rinkos vertė tuo metu buvo apie 12000 Lt. Mano, kad atsakovai UAB „Agvinta“ ir IĮ „Pasvalio auta“ negalėjo nežinoti apie keltuvo įsigijimo aplinkybes, sudarant sandorius buvo nurodyta nepagrįstai didelė keltuvo įsigijimo kaina. Atlikti keltuvo einamojo remonto darbai negalėjo padidinti jo vertės.

Gavęs patikslintą ieškinį (2016-02-10), atsakovas V. K. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį šis atsakovas neatvyko dėl nežinomų priežasčių, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Atsakovas UAB „Agvinta“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko dėl nežinomų priežasčių, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad atsakovai V. K., UAB „Agvinta“ ir IĮ „Pasvalio auta“ apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė, byla išnagrinėta atsakovams (jų atstovams) nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2007-10-15 PVM sąskaitą – faktūrą Serija RAS Nr. 905926 ieškovas V. R. individuali įmonė įsigijo iš UAB „Ramirent“ keltuvą UpRigt, Nr. 1531 už 9440,00 Lt (2734,01 Eur) (9, 10 b.l.). 2007-10-15 įsigytas keltuvas buvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą, 2008-11-30 nurodyta 6271,00 Eur likutinė šio turto vertė (29 b. l.). Pagal 2013-08-08 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį V. R. individuali įmonė perleido V. S. transporto priemonę TL38, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) už 500,00 Lt (144,81 Eur) (11 b. l.). Pagal 2013-08-13 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį V. S. perleido V. K. transporto priemonę TL38, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) už 500,00 Lt (144,81 Eur) (12 b. l.). Pagal 2013-08-13 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį V. K. perleido UAB „Agvinta“ transporto priemonę UPRIGHT TL38, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), už 32800 Lt (9499,54 Eur), pagal 2013-08-13 kasos išlaidų orderį UAB „Agvinta“ sumokėjo V. K. 32800,00 Lt (9499,54 Eur) (13, 15 b. l.). Šios sutartys buvo pateiktos VĮ „Regitra“ Šiaulių filialui ir nuosavybės teisė į transporto priemonę perleista juridiniam asmeniui (82-86 b. l.). Pagal 2013-08-30 IĮ „Pasvalio auta“ įsigijo iš UAB „Agvinta“ transporto priemonę UPRIGHT TL38, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), už 33600,00 Lt (9731,23 Eur) (14 b. l.). Ši sutartis buvo įregistruota VĮ „Regitra“ Panevėžio filiale pagal IĮ „Pasvalio auta“ prašymą, pateikus 2013-08-13 ir 2013-08-30 sutartis, sudarytas tarp A. K. ir UAB „Agvinta“ bei UAB „Agvinta“ ir IĮ „Pasvalio auta“, bei keltuvo registracijos liudijimo originalą, iš kurio matyti, kad 2013-08-13 V. K. buvo išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas, patvirtinantis, kad V. K. yra transporto priemonės UPRIGHT, TL38, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (89-93 b.l.) Iš specialisto išvados baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-00249-14 matyti, kad tikėtina, jog 2013-08-08 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje eilutė „Transporto priemonę pardavė“ rankraštinį įrašą „V. R.“ parašė ir šalia pasirašė ne V. R., o kitas asmuo. Taip pat tikėtina, kad 2013-08-08 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje eilutė „Transporto priemonę pardavė“ rankraštinį įrašą „V. R.“ parašė ir šalia pasirašė ne V. S., o kitas asmuo. Nustatyti, ar minėta įrašą parašė ir šalia pasirašė V. K. ar kitas asmuo nebuvo galima (16-19 b. l.). Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2015-03-19 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-249-14 buvo sustabdytas (26-28 b. l.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir dėl restitucijos taikymo.

Remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas taip pat reiškia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties šalių valią, t. y. negalima versti asmenį sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatyme ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Bet kokie veiksmai, lemiantys sutarties šalių valios trūkumą (suklydimas, apgaulė, spaudimas, grasinimas ir kt.), sukelia sutarties negaliojimą. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad ieškovas V. R. individuali įmonė, kaip juridinis asmuo, nebuvo išreiškęs valios perleisti ginčo keltuvą tretiesiems asmenims, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

2013-08-08 sutartis, kuria ieškovas T. R. įmonė perleido transporto priemonę atsakovei V. S., nelaikytina sutartimi ir negali sukelti teisinių pasekmių, nes pagal ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-9-00249-14 pateiktą specialisto išvadą tikėtina, kad šioje sutartyje pasirašė ne įmonės savininkas V. R., taip pat tikėtina, kad už V. R. pasirašė ir ne V. S., nustatyti, ar pasirašė sutartį V. K., ar kitas asmuo, nebuvo galima, taigi, kas pasirašė šią sutartį nenustatyta. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 40-9-00249-14 (69, 71, 72 b.l.) esančio 2014-08-20 akistatos tarp V. R. ir V. K. protokolo matyti, kad V. R. parodė, jog jis nežino kas pasirašė 2013-08-08 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje. V. K. sutiko su šiais V. R. parodymais, nes V. R. sutarties pasirašymo metu nebuvo, V. K. neneigė, kad keltuvo pirkimo – pardavimo dokumentus pildė jis. Keltuvą iš UAB „Nirlita“ pasiėmė būtent V. K. Nors UAB „Nirlita“ išrašytame kasos pajamų orderyje Nr. NIR000002329 ir PVA sąskaitoje faktūroje serija NIR Nr. 000011988 nurodyta, kad sąskaita buvo išrašyta V. R. ir ji buvo apmokėta 2013-08-13 V. R. (ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos 51-53 b. l.). Šie duomenys neatitinka tikrovės, nes V. R. tuo metu Lietuvoje nebuvo. Sutartyje neteisingai nurodytas tiek įmonės pavadinimas, tiek jos savininko pavardė. Šie duomenys patvirtina prielaidas, kad 2013-08-08 sutartis yra suklastota. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad nebuvo jokios būtinybės iš pradžių V. R. įmonei perleisti turtą V. S., o po kelių dienų V. S. perleisti šį turtą už tą pačią kainą V. K., kad šis galėtų įregistruoti šį turtą savo vardu. Byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovui už parduotą transporto priemonę buvo sumokėta. Tuo tarpu byloje pateikti duomenys patvirtina, kad keltuvas VĮ „Regitra“ buvo įregistruotas iš pradžių V. K. vardu ir perleistas atsakovui UAB „Agvinta“. Būtent V. K. iš UAB „Agvinta“ gavo pinigus už keltuvą. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad V. R. yra ieškovo V. R. individualios įmonės savininkas, turintis teisę atstovauti šios įmonės interesus. Nors atsakovė V. S. ir nurodė, kad sūnus jai buvo parašęs įgaliojimą atstovauti įmonės interesus, tačiau notaro patvirtintas įgaliojimas, suteikiantis teisę atsakovei atstovauti įmonės interesus, byloje nepateiktas.

Sutartis turi būti pasirašyta sandorio šalių. Remiantis CK 1.76 straipsnio 1 dalimi, rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kuri sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Įmonės pavadinimo bei įmonės antspaudo buvimas sutartyje negali pakeisti įmonės atstovo parašo. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad 2013-08-08 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis ieškovo V. R. individualios įmonės atstovo nepasirašyta, joje tinkamai neišreikšta ieškovo V. R. individualios įmonės valia parduoti kilnojamąjį turtą - keltuvą.

Sutarties laisvės principas reiškia šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Pagal ginčo transporto priemonės registravimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 23.5 punktą registruojant fizinių asmenų nuosavybės ar patikėjimo teise valdomas transporto priemones turėjo būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys transporto priemonės įsigijimą arba naujus jos registravimo duomenis, pagal 23.5.1. kai pasikeičia transporto priemonės valdytojas – jos valdymo pagrindą patvirtinantis dokumentas (-ai). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju tam, kad transporto priemonė – keltuvas, galėtų būti įregistruota ne V. R. įmonės vardu, o atsakovo V. K. ar kito asmens nuosavybės teise, buvo būtina sudaryti rašytinę transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį tarp V. R. individualios įmonės ir kitos šalies. Taigi rašytinę sutarties formą šiuo atveju reglamentuoja imperatyviosios teisės normos. Nustačius, kad sudarant rašytinę 2013-08-08 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, joje tinkamai neišreikšta ieškovo V. R. individualios įmonės valia parduoti kilnojamąjį turtą – keltuvą, yra teisinis pagrindas pripažinti tokį sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad visi ieškiniu ginčijami sandoriai buvo sudaryti nurodyto niekinio sandorio pagrindu, yra teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiais ir visus kitus ginčijamus sandorius. Ieškovo reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrįsti ir tenkintini.

Ieškovas taip pat prašo taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui keltuvą.

Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, padarinys (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Teismas dėl restitucijos turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti; 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais.

Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Taigi teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, privalo nustatyti aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Rameksta“ v. V. J. K. , bylos Nr. 3K-3-573/2005; 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. ir kt. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-619/2006; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B., bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad byloje ginčijami sandoriai buvo sudaryti per labai trumpą laiko tarpą – nuo 2013-08-08 iki 2013-08-30, o sandoriuose nurodyta ginčo keltuvo kaina ženkliai skiriasi, ieškovas atsakovei V. S., o atsakovė V. S. atsakovui V. K. keltuvą tariamai buvo perleidę už 144,81 Eur kainą, tuo tarpu tą pačią dieną (2013-08-13) V. K. šį keltuvą atsakovui UAB „Agvinta“ perleido jau už 9499,54 Eur. Nėra jokio pagrindo manyti, kad per vieną dieną keltuvo vertė galėjo iš tikrųjų iš esmės pasikeisti. Tuo tarpu paskutiniu ginčijamu sandoriu atsakovui IĮ „Pasvalio auta“ keltuvas buvo perleistas už 9731,23 Eur, t.y. už šiek tiek didesnę nei UAB „Agvinta“ įsigijimo kainą. Kaip minėta, UAB „Agvinta“ pagal 2013-08-13 kasos pajamų orderį Nr. 65 sumokėjo V. K. 32800,00 Lt (9499,54 Eur), todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad nurodyta suma buvo reali sandorio kaina. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Agvinta“ per laikotarpį nuo tada, kai sudarė keltuvo įsigijimo sandorį iki jo perleidimo atsakovui IĮ „Pasvalio auta“ būtų investavusi kokias nors pinigines lėšas, siekdama pagerinti keltuvo būklę ir tokiu būdu padidinti jo vertę. Taigi nėra pagrindo manyti, kad UAB „Agvinta“ būtų patyrusi ženklių papildomų išlaidų, susijusių su keltuvo įsigijimu ir jo perleidimu. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė V. S. būtų gavusi pinigus iš atsakovo V. K. už keltuvo pardavimą ir sumokėjusi ieškovui pinigus už keltuvą. Nustatęs, kad atsakovas V. K. yra gavęs už keltuvą 9499,54 Eur sumą, teismas sprendžia, kad restitucijos taikymas sumokant ekvivalentą pinigais ir priteisiant ieškovo nurodytos keltuvo vertės (4344,30 Eur) sumą iš atsakovo V. K. būtų pažeisti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nes tokiu atveju atsakovas V. K. nepagrįstai be jokio teisinio pagrindo įgytų 5155,24 Eur (9499,54 Eur – 4344,30 Eur) sumą.

Dėl atsakovo IĮ „Pasvalio auta“ nurodyto argumento, kad atsakovas apie tai, jog V. K. neturėjo teisės perleisti turtą nežinojo ir šis atsakovas yra sąžiningas įgijėjas ir turi būti apsaugoti jo kaip sąžiningo įgijėjo interesai, teismas pažymi, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo manyti, jog IĮ „Pasvalio auta“ buvo nesąžiningas įgijėjas. Ieškovo atstovė, nors ir teigė teismo posėdžio metu, kad atsakovai negalėjo nežinoti apie keltuvo įsigijimo aplinkybes, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas IĮ „Pasvalio auta“ elgėsi nesąžiningai, nepateikė ir šios aplinkybės neįrodė, atsakovo sąžiningumo prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 str.).

Kaip minėta, pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai natūra negalima grąžinti to, ką yra gavusi, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos. CK 6.145 straipsnio 1 dalies norma nustato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą; dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Tačiau įstatyme nustatyta teismo teisė išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad, vykdant restituciją tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių, netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi pripažinus pirkimo – pardavimo sandorius niekiniais ir negaliojančiu ab initio, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių (CK 6.145 straipsnis) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal jas. Taikant restituciją, sąžiningumo bendrąja prasme principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma. Sprendžiant pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį įgijėjo sąžiningumas yra vienas aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restituciją iš viso ir ar vykdyti ją natūra (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr.3K-3-470/2014; 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublik?s generalinis prokuroras v. UAB ,,Pelėda“ ir kt., bylos Nr.3K-3-424/2013).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčo transporto priemonė – keltuvas buvo perleista aiškiai neišreiškus ieškovo valios šį kilnojamąjį daiktą perleisti, ieškovo tikslas šį daiktą susigrąžinti natūra vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas. Kaip jau minėta aukščiau, piniginės sumos priteisimas ieškovui iš atsakovo V. K. nepagrįstai sudarytų sąlygas praturtėti atsakovui V. K. kitų bylos šalių sąskaita. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs tai, kad atsakovas IĮ „Pasvalio auta“ nurodė, jog keltuvą atsakovas turi, duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas remontavo keltuvą ir padidino jo vertę, nepateikė, o pripažinus tarp atsakovų UAB „Agvinta“ ir IĮ „Pasvalio auta“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia ir taikant restituciją natūra atsakovui IĮ „Pasvalio auta“ iš UAB „Agvinta“ priteisiama 9731,23 eurų suma, teismas sprendžia, kad restitucijos taikymas natūra nagrinėjamu atveju iš esmės nepažeis šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Dėl to ieškovo reikalavimai dėl restitucijos taikymo tenkinti visiškai.

Patenkinus ieškinį, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, pateikė duomenis, patvirtinančius, kad sumokėjo 130,00 Eur žyminį mokestį, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jokių kitų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl iš atsakovų ieškovui priteistinas 130,00 Eur žyminis mokestis – po 32,50 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 18,78 Eur pašto išlaidos – po 4,70 Eur iš kiekvieno (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

2015 m. liepos 28 d. nutartimi, kurioje padarytos rašymo apsirikimo klaidos ištaisytos 2015 m. liepos 30 d. nutartimi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, patenkinus ieškinį paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2013-08-08 transporto priemonės – keltuvo UpRight TL38, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. R. individualios įmonės, į. k. 300568707, ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2013-08-13 transporto priemonės - keltuvo UpRight TL38, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2013-08-13 transporto priemonės - keltuvo UpRight TL38, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Agvinta“, į. k. 169207924.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2013-08-30 transporto priemonės - keltuvo UpRight TL38, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Agvinta“, į. k. 169207924, ir individualios įmonės „Pasvalio Auta“, į.k. 302311362.

Taikyti restituciją ir grąžinti keltuvą UpRight TL38, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), V. R. individualios įmonės, į. k. 300568707, nuosavybėn.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Agvinta, į. k. 169207924, 9499,54 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus penkiasdešimt keturis centus).

Priteisti iš atsakovo UAB „Agvinta“, įmonės kodas 169207924, atsakovui individualiai įmonei „Pasvalio auta“, į.k. 302311362, 9731,23 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt vieną eurą dvidešimt tris centus).

Priteisti iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 32,50 Eur (trisdešimt du eurus penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio ieškovui V. R. individualiai įmonei, į. k. 300568707, ir 4,70 Eur (keturis eurus septyniasdešimt centų) pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 32,50 Eur (trisdešimt du eurus penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio ieškovui V. R. individualiai įmonei, į. k. 300568707, ir 4,70 Eur (keturis eurus septyniasdešimt centų) pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo UAB „Agvinta“, į. k. 169207924, 32,50 Eur (trisdešimt du eurus penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio ieškovui V. R. individualiai įmonei, į. k. 300568707, ir 4,70 Eur (keturis eurus septyniasdešimt centų) pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo individualios įmonės „Pasvalio Auta“, į. k. 302311362, 32,50 Eur (trisdešimt du eurus penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio ieškovui V. R. individualiai įmonei, į. k. 300568707, ir 4,70 Eur (keturis eurus septyniasdešimt centų) pašto išlaidų valstybei.

2015 m. liepos 28 d. nutartimi, kurioje padarytos rašymo apsirikimo klaidos ištaisytos 2015 m. liepos 30 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Įsiteisėjusio sprendimo kopijas išsiųsti VĮ „Regitra“ Šiaulių filialui ir Panevėžio filialo Pasvalio grupei.

Įsiteisėjus sprendimui, grąžinti VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo Pasvalio grupei kartu su 2015-12-18 raštu pateiktus dokumentų originalus, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui baudžiamosios bylos Nr. 40-9-00249-14 medžiagą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rima Gudienė