- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-693-510/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01153-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Izolda Nėnienė, Ramūnas Mitkus (pran.)
- Ieškovas
- V. N., D. R.
- Atsakovas
- V. N.
- Kategorijos
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Ramūno Mitkaus (kolegijos pranešėjas) ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1635-179/2012 pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei V. N. dėl kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. R. ieškinyje nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 1,1579 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esantys statiniai. Žemės sklypą ir statinius 2007-04-03 žemės sklypo ir jame esančių pastatų dovanojimo sutartimi, notarinio reg. Nr. 3800, ieškovui padovanojo jo motina D. A. R.. Žemės sklypas ieškovo motinai buvo suformuotas kaip namų valdos žemės sklypas, kurį ji įsigijo iš valstybės pagal 1994-08-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 6971. Pastatai įsigyti 1990-07-16 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2485. Tiek ieškovo motina, tiek ieškovas į namų valdą patekdavo nuo seno esančiu keliu, einančiu per žemės sklypus kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), numeracija (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte atitinkamai Nr. 83 ir 88. Ieškovo tėvams įsigijus namų valdos statinius 1990-08-17, kelias į šią namų valdą per minėtus žemės sklypus jau buvo. Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2006-10-27 priklausė O. K., kuriai nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą atkurtos Alytaus rajono valdybos 1994-06-22 sprendimu. O. K. 2006-10-27 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 11910 perleido žemės sklypą dabartinei savininkei atsakovei V. N.. Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. M.. Kad kelias patekimui į ieškovo žemės sklypą per atsakovės ir R. M. žemės sklypus egzistuoja seniai, patvirtina 1995-1999 metų, 2005-2006 metų ortofotgrafinė medžiaga. Nuo 2010 metų spalio mėn. buvusiu keliu į savo namų valdą ieškovas patekti negali, kadangi atsakovė savo žemės sklype kelią suarė, o kitų kelių patekimui į žemės sklypą nėra. Kreiptis tiesiogiai į atsakovę dėl kelio servituto nustatymo sandoriu ieškovas neturėjo galimybės, kadangi nežinoma jos gyvenamoji vieta. Kito žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 88), savininkė R. M. niekada netrukdė ir nedraudė naudotis per jos žemės sklypą einančiu keliu ir sutiko sudaryti kelio servituto sutartį. Pagal 2012-02-07 servituto sutartį, notarinio reg. Nr. 480, R. M. suteikė ieškovui, jo šeimos nariams, kitiems asmenims teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus 4 m pločio, 0.06 ha ploto keliu, kelio servituto plane pažymėtu taškais 4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16- 17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33. Atsižvelgiant į tai, kad natūroje buvęs kelias dalina atsakovės žemės sklypą į dvi dalis ir šiuo metu yra suartas, pagal teismui teikiamą kelio servituto nustatymo planą 3 m pločio kelio servitutą siūloma nustatyti ne buvusio kelio vietoje, o atsakovės žemės sklypo pakraščiu, kad jis kuo mažiau trukdytų atsakovei. Ieškovas prašė nustatyti atsakovės V. N. žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 83) (duomenys neskelbtini), 0,1378 ha ploto neatlygintinį kelio servitutą (teisė neatlygintinai bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius), kuris UAB „Pasoda“ 2011-10-18 kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 1-2-3-4-33, viešpataujančiam daiktui ieškovo D. R. žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai naudoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-12-18 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti. Teismas nustatytė atsakovės V. N. žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 83) (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, 0,1378 ha plote 3 m pločio neatlygintinį kelio servitutą (teisė neatlygintinai bet kurio paros ir metų laiku važioti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius), pagal UAB „Pasoda“ 2011-10-18 paruoštą projektą kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 1-2-3-4-33, viešpataujančiam daiktui ieškovo D. R. žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, tinkamai naudoti. Teismas priteisė iš V. N. D. R. 139 Lt žyminį mokestį, 2000 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 36 Lt valstybei turėtas pašto išlaidas. Teismas sprendime nurodė, kad buvęs kelias dalina atsakovės sklypą į dvi dalis ir yra suartas. Žemės sklypų savininkai tarpusavyje nesutaria, todėl servitutas nustatomas teismo sprendimu, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pagal ieškovo teikiamą kelio servituto nustatymo planą 3 m pločio kelio servitutą siūloma nustatyti ne buvusio kelio vietoje, o atsakovės žemės sklypo pakraščiu, kad jis kuo mažiau trukdytų atsakovei. Toje žemės sklypo dalyje, kurioje prašoma nustatyti kelio servitutą žemė nėra naudojama, neįdirbta ir neapsodinta medžiais. Atsakovė teismui kito projekto neparengė ir nepasiūlė kito varianto, išskyrus tai kad kelio servitutas galėtų būti nustatytas per kaimynės R. M. žemės sklypą, todėl teismas nustatydamas kelio servitutą pasilieka prie ieškovo pateikto projekto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė V. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-12-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1) 2012-06-29 atsakovė apylinkės teismui pateikė priešieškinį, prašydama nustatyti R. M. žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,2160 ha ploto neatlygintinį kelio servitutą. Atsakovė nurodė, kad priešieškinio ir ieškinio yra tarpusavio ryšys ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti kilusį ginčą. Priešieškinyje pateiktas servitutinio kelio nustatymo variantas yra maksimaliai racionalus tiek naudojimo, tiek sąnaudų atžvilgiu, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-07-02 nutartimi priešieškinį atsisakyta priimti. 2012-09-12 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė pateikė rašytinius įrodymus dėl ginčo esmės, tačiau teismas juos atmetė, kaip nesusijusius su ginčo dalyku. Kadangi Alytaus rajono apylinkės teismas atsisakė priimti priešieškinį, todėl 2012-11-15 Alytaus rajono apylinkės teismui V. N. pateikė ieškinį, prašydama nustatyti R. M. žemės sklype 0,2160 ha ploto neatlygintinį kelio servitutą. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė teismui pateikė prašymą civilines bylas sujungti, tačiau teismas ir šį prašymą atmetė;
2) apklaustas ieškovas patvirtino, kad patekti į jam priklausantį žemės sklypą, jis naudojasi R. M. priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalimi, kuria V. N. priešieškiniu prašė nustatyti servitutą, tačiau ieškovas kaip vienintelį būdą patekti į žemės sklypą įvardijo būtent per atsakovei priklausantį žemės sklypą;
3) teismas padarė klaidingas išvadas, kad kitų kelių patekimui į ieškovo žemės sklypą nėra, jog nenustačius servituto atsakovės žemės sklype, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Atsakovė įregistravusi ekologinį ūkį, kuriam taikomi griežti reikalavimai. Alytaus rajono savivaldybė išdavusi statybos leidimą (galioja iki 2020-04-29) statyti 133,65 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, išsikasti tvenkinį bei plėtoti gyvenamajam namui būtiną infrastruktūrą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tuo tarpu šalia esantis R. M. priklausantis žemės sklypas neužstatytas statiniais, praktiškai dirvonuojamas, žemės sklypas pagal jo paskirtį iš esmės nenaudojamas. Atsakovės vienintelės pajamos tik iš ūkio, todėl nustačius servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype, ji nukentėtų finansiškai. Servituto nustatymas R. M. priklausančiame žemės sklype ar ir galimai kituose sklypuose, būtų mažiau žalingas; 4) teismas nebuvo šioje byloje aktyvus. Teismas nenustatė, ar ieškovas turi galimybę patekti į savo žemės sklypą, kitais būdais ir kokiu būdu ieškovas patenką į žemės sklypą. Daugelį metų R. M. suteikia teisę dalimi žemės sklypo naudotis ieškovui bei kitiems žemės sklypų naudotojams;
5) iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-03-03 rašto matyti, kad ieškovas turi teisę privatizuoti asmeninio ūkio žemės sklypą, į kurį taip pat nėra numatytas privažiavimas ir kuris ribojasi su žemės sklypu, dėl kurio siekia nustatyti servitutą šioje byloje. Rašte taip pat nurodytas įpareigojimas Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus spręsti privažiuojamų kelių prie žemės sklypų suprojektavimo ar kelio servituto nustatymo kelius. Teismas nesigilino į šio dokumento turinį ir jo nevertino;
6) ieškovas, prašydamas nustatyti servitutą, neišnaudojo visų galimų ir objektyvių aplinkybių nuosavybės teisei įgyvendinti, nebendravo su atsakove, ieškinyje melagingai nurodė, kad dėl to su ja derėjosi Nacionalinės žemės tarnybos atstovai;
7) servituto nustatymas atsakovės žemės sklype nėra vienintelis įmanomas būdas patekti ieškovui į savo sklypą. Byloje yra paties ieškovo pateiktas žemės planas, kuriame pažymėtas projektinis servitutinis kelias, tačiau teismo šis dokumentas nebuvo vertintas;
8) teismas pažeidė subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, teisinių santykių apibrėžtumo, stabilumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principus. Žemės sklypą atsakovė įsigijo gerokai ankščiau nei ieškovas. Teismas nustatė kelio servitutą, kuris eina per tą žemės sklypo vietą, kur sustatyti bičių aviliai, dėl to bičių auginimo sąlygos tapo neįmanomos;
9) kasacinis teismas yra pasisakęs, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspęsti nustatant servitutą. Tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo ir tikslingumo, nes atlyginimo dydis ir kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų, kad iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlygimu. Servituto atlygintinumo klausimas nebuvo sprendžiamas;
10) teismas apsiribojo abstrakčiu ieškovo pateiktų įrodymų vertinimu, visiškai neatskleisdamas bylos esmės.
Atsiliepimas
Ieškovas D. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-12-18 sprendimą palikti galioti. Atsiliepime teigiama, kad:
Šalies argumentai
1) apeliantė nurodė, kad teismas, nustatydamas kelio servitutą jos žemės sklype, padarė klaidingas išvadas, kad kitų kelių patekimui į ieškovo žemės sklypą nėra. Tokie atsakovės teiginiai nepagrįsti. Kituose aplinkiniuose žemės sklypuose nėra jokių faktinių kelių, kuriais įmanoma patekti į ieškovo žemės sklypą, kaimyniniai žemės sklypai niekada nebuvo ir nėra naudojami patekimui į ieškovo žemės sklypą, išskyrus senojo kelio atkarpą, kuriai R. M. sutikimu nustatytas sutartinis servitutas ir kuris yra atsakovės suarto kelio tąsa; 2) apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovas į savo žemės sklypą patenka per R. M. žemės sklypą. Savo teiginiams pagrįsti apeliantė nepateikė jokių įrodymų. Aplinkybių, dėl kurių teismas už atsakovę pats turėjo rinkti įrodymus savo iniciatyva, šioje byloje nėra;
3) savo valią, kurioje vietoje ieškovas gali važiuoti jam priklausantį žemės sklypą, R. M. aiškiai išreiškė servituto nustatymo sutartyje. Važiuoti per jos žemės sklypą kitoje vietoje ji ieškovui nėra leidusi. Kol buvo nagrinėjamas ieškinys, ieškovui paprašius, R. M. leisdavo automobilį palikti jos žemės sklypo pakraštyje prie kelio. Toliau savo žemės sklypą ieškovas pasiekdavo pėsčiomis;
4) apeliantė nurodė, kad nustačius servitutą jos žemės sklype ji nukentės finansiškai, nes yra įregistravusi ekologinį ūkį, jai išduotas statybos leidimas statyti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, išsikasti tvenkinį bei plėtoti gyvenamajam namui būtiną struktūrą. Servitutas nustatytas atsakovės žemės sklypo pakraščiu tik 3 metrų pločio toje žemės sklypo dalyje, kurioje žemė nėra naudojama, neįdirbta ir neapsodinta;
5) apeliaciniame skunde teigiama, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-03-10 rašte Nr. lSS-(7.5)-559 nurodytas įpareigojimas Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjai, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus būtų sprendžiami privažiuojamųjų kelių prie žemės sklypų suprojektavimo ar kelio servituto nustatymo klausimai. Apeliantės teigimu, informacijos apie šių įpareigojimų vykdymą Alytaus žemėtvarkos skyrius nepateikė, o jie yra reikšmingi bylos objektyviam išnagrinėjimui. Dėl tokios informacijos pateikimo apeliantė per savo atstovą galėjo tiesiogiai kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrių. Nacionalinės žemės tarnybos atstovas dalyvavo teismo parengiamuosiuose posėdžiuose, tačiau apeliantė neprašė pateikti minėtos informacijos;
6) apeliantė nurodė, kad nagrinėjant bylą, paaiškėjo, jog yra kitų kelio servituto nustatymo variantų. Šiuo atveju teismas kelio servitutą nustatė pagal ieškovo pateiktą variantą, kuris yra racionalesnis, labiau atitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Atsakovė keturis metus nedarė jokių trukdžių važinėti minėtu keliu, per tą laiką atsakovė pažino vietovę ir žinojo, kad kitų kelių patekti į žemės sklypą priklausiusį ieškovo motinai, o vėliau ir ieškovui, nėra. Atsakovė be įspėjimo, sudarydama ieškovo ir jo šeimai su mažamečiais vaikais didelius nepatogumus, panaikino daug metų esantį kelią savo žemės sklype;
7) apeliantė nurodo, kad teismas šioje byloje nesprendė servituto atlygintinumo klausimo, nors privalomai jį turėjo spręsti. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Atsakovė nepateikė teismui priešieškinio dėl nuostolių, patirtų nustačius kelio servitutą kompensavimo, neteikė įrodymų, kad tokie nuostoliai patirti ir nenurodė kokio dydžio kompensacijos ji prašo. Šis reikalavimas yra savarankiškas, todėl turi būti reiškiamas tinkama procesine forma ir įrodinėjamas atskirai. Be to, teisė reikalauti kompensacijos gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu ar apginta teismo sprendimu atskiroje byloje;
8) atsakovės procesinės teisės įrodinėjimo procese nebuvo pažeistos, ji laisvai jomis disponavo. 2012-09-12 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė prašė prijungti dokumentus, kurie nebuvo susiję su nagrinėjama byla, atsakovė nesugebėjo pagrįsti su kuriuo jos žemės sklypu šie dokumentai susiję. Teismas pagrįstai atsisakė prijungti dokumentus, ir savo atsisakymą motyvavo kaip to reikalauja CPK 181 straipsnis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išnagrinėjo ieškovo D. R. ieškinį, kuriuo ieškovas prašė nustatyti atsakovės V. N. žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 83) (duomenys neskelbtini), 0,1378 ha ploto neatlygintinį kelio servitutą (teisė neatlygintinai bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius), kuris UAB „Pasoda“ 2011-10-18 kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 1-2-3-4-33, viešpataujančiam daiktui ieškovo D. R. žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai naudoti.
Atsakovė 2012-06-29 apylinkės teismui pateikė priešieškinį (3 t., b. l. 10), kuriuo prašė nustatyti R. M. žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,2160 ha ploto neatlygintinį kelio servitutą, kuris UAB „Valavičius ir CO“ 2012 m. birželio 15 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 1-2-3-4, viešpataujančiam daiktui ieškovo D. R. žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tinkamai naudoti. Atsakovė priešieškinyje teigė, kad kelio servituto nustatymas tiesiogiai susijęs su ieškovo D. R. interesais. Ieškovė priešieškinyje nurodė, kad nustačius servitutą per R. M. žemės sklypą, į savininkams priklausančius žemės sklypus pateks ne tik ieškovas D. R., R. M., bet ir atsakovė, priešieškinyje siūlomas kelio servitutas užtikrins optimalų susisiekimą ir privažiavimą prie naudojamų žemės sklypų maksimaliam žemės naudotojų skaičiui.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-07-02 nutartimi (3 t., b. l. 14–15) priešieškinį atsisakė priimti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti priešieškinį, netinkamai taikė priešieškinio priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.
CPK 143 straipsnio 1 dalis numato, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas priima priešieškinį, jeigu: 1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-07-02 nutartimi (3 t., b. l. 14–15) priešieškinį atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad atsakovės priešieškinio priėmimas tik užvilkintų pagrindinio ieškinio išnagrinėjimą, nes ji į priešieškinį atsakove įtraukė R. M., kuri pradiniame ieškinyje nėra bylos šalis ir apie ieškovo D. R. ieškinį jai nėra žinoma. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo manyti, kad patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio, kadangi kelio servituto nustatymas iš principo įmanomas tiek viename, tiek kitame žemės sklype, be to, ieškovas ir atsakovė reiškia du atskirus reikalavimus, kurie adresuoti net ne tam pačiam asmeniui. Šie apylinkės teismo motyvai nusidarė pagrindo prieškieškinį atsisakyti priimti. Kaip minėta, ieškovas ieškiniu prašė nustatyti servitutą, kuris užtikrintų jam galimybę patekti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti servitutą kitoje vietoje, kuris, atsakovės teigimu, taip pat turėjo užtikrinti galimybę patekti į ieškovui į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Tai reiškia, kad atsakovė priešieškiniu siekė gintis nuo pareikšto ieškinio, tai yra siekė, kad servitutas būtų nustatytas ne per jos, bet ne R. M. žemės sklypą. Teisėjų kolegijos vertinimu, buvo CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytos priešieškinio priėmimo sąlygos: patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Tai, jog priešieškinio reikalavimas buvo pareikštas ne tik ieškovui, bet ir R. M., nesudarė pagrindo priešieškinį atsisakyti priimti, nes priešieškiniu į bylą gali būtį įtraukiami ir kiti asmenys, kurie pagal ieškinį nėra dalyvaujančiais byloje asmenimis. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad priešieškinis buvo pareikštas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo (nutartis skirti bylą nagrinėti teisme priimta 2012-09-12, 3 t., b. l. 36), todėl apylinkės teismo 2012-07-02 nutarties išvada, kad priešieškinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, prieštarauja CPK 143 straipsnio 1 daliai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsisakydamas priimti priešieškinį, teismas pažeidė CPK 143 straipsnio 1 ir 2 dalis. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme įvertinti atsakovės pasiūlymų dėl servituto nustatymo nėra galimybės, nes R. M., per kurios sklypą atsakovė siūlo nustatyti servitutą, nėra įtraukta į bylos nagrinėjimą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-12-18 sprendimas panaikinamas, perduodant bylą Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi dėl CPK 143 straipsnio pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
Atsakovė į bylą pateikė duomenis, kad teismui atsisakius priimti jos priešieškinį, ji dėl servituto nustatymo Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė naują ieškinį (3 t., b. l. 77–78). Atsakovė buvo pateikusi prašymą dėl bylų sujungimo, tačiau 2012-12-12 protokoline nutartimi teismas šį prašymą atmetė (3 t., b. l. 85). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis V. N. ieškinys (senas bylos Nr. 2-4839-470/2012, naujas bylos Nr. 2-449-470/2013) dėl servituto nustatymo dar neišnagrinėtas, todėl nagrinėjant bylą iš naujo svarstytinas klausimas dėl abiejų bylų sujungimo (CPK 136 straipsnio 4 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.