Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-2336-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-21
Bylos Nr.
T-2336-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19597-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
T. Š.
Byla Nr. T-2336-946/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19597-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2018 m. lapkričio 21 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. Š. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. spalio 8 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 91-265 nutarta taikyti nuteistajam T. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 4 mėnesių 27 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. spalio 4 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 63 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

T. Š. nuteistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 2 m. 2 mėn. 10 d. laisvės atėmimo.

Teistas: Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 9 mėn. laisvės atėmimo.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, skirta 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, paskirta 5 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvė atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėn. laisvės apribojimo.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 4 mėnesiai 27 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. spalio 4 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. Š. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra vidutinė ir jis daro pažangą ją mažinant, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad T. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 63 balai, t. y. vidutinė, dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – bausmės atlikimo metu nuteistasis už dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse buvo paskatintas, dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas neabejotinai rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei norą pasitaisyti, tačiau teismo vertinimu, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau buvo ne kartą teistas, jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau tai, kad T. Š. ir vėl buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, taip pat ir analogiškų, padarymą, suponuoja pagrįstą išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Šių duomenų visuma, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors ši aplinkybė (nuteistojo nusikalstamas elgesys) ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą T. Š., nes ji iš tiesų jau buvo įvertinta skiriant jam bausmę už padarytus neteisėtus veiksmus, tačiau, tiek kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir tai, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesielgė nepriekaištingai – priešingai, jau po Komisijos priimto nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, 2018 m. spalio 27 d. vartotojo psichiką veikiančias medžiagas už ką jam buvo skirta drausminė nuobauda, kas neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į pareigūnų priežiūrą, kuri, taikant asmeniui lygtinį paleidimą, yra itin aktuali, ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Taip pat, kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis nusikaltimą analizuoja iš subjektyvių pusių, minimizuoja smurtinį elgesį, teigia, kad savitvarda yra gera, pykčio priepuolių nebūna, tačiau akivaizdu, kad nusikaltimo metu ją prarado ir išlieką tikimybė, kad pavartojęs alkoholio išreikš savo pyktį, mano, kad neturi jokio pobūdžio problemų, ypač tokių, kurios būtų susijusio su jo nusikalstamu elgesiu, didžiausia problema yra, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, savo nusikalstamą elgesį linkęs aiškinti provokuojančiu žmonos elgesiu, ir toks nuteistojo požiūris į savo neteisėtus veiksmus, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Taip pat išliekantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – teisės pažeidimų modelis; emocinė gerovė (neturi draugų); mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu: impulsyvumas, agresyvumas, savitvardos praradimas, problemų sprendimų įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas); nuostatos (anksčiau buvo prižiūrimas ir nesilaikė jam skirtų įpareigojimų) sustiprina teismo įsitikinimą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis T. Š. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 92-265 taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 91-265 taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis