- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-25
- Bylos Nr.
- N1-254-749/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00392-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Civilinis ieškovas
- J. M., R. R.
- Kaltinamasis
- P. B., N. P.
- Civilinis atsakovas
- V. B., J. B., V. P., R. J.
- Advokatai
- Gintautas Gaspariūnas
dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei, mažamečių nukentėjusiųjų atstovams ir civiliniams ieškovams J. M. ir R. R., kaltinamiesiems P. B. ir N. P., kaltinamųjų atstovams pagal įstatymą ir civiliniams atsakovams V. B., J. B., V. P., R. J., kaltinamųjų gynėjams advokatams Gintautui Gaspariūnui ir Rimai Keblienei, VTAS atstovei V. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos 8B klasės mokinys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 8B klasės mokinys, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. B. ir N. P. 2011 m. spalio 1 d., apie 13.30 val., Panevėžyje, Skaistakalnio parke, veikdami bendrininkų grupėje, atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai J. M. priklausantį 205 Lt vertės turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Cl-01” su UAB Bitė “Labas” SIM kortele, buvusį pas mažametį N. M., tai yra turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, kartu su N. P. pribėgę prie nukentėjusijo N. M., P. B. staigiu judesiu pastūmus nukentėjusįjį ir iš jo rankos ištraukus mobiliojo ryšio telefoną, jį užvaldė, o N. P. būdamas nusikaltimo vietoje, grąsindamas mažamečiams nukentėjusiesiems N. M. ir M. R. panaudoti ateityje pats ar per savo pažįstamus asmenis smurtą, tokiais veiksmais leido P. B. pabėgti, taip sudarydamas sąlygas baigti nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamas nuosprendis, jų vertinimas, veikos kvalifikavimas.
Teismas patvirtindamas kaltinimą, nurodytą aukščiau, rėmėsi pačių kaltinamųjų parodymais, duotais teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo metu, kur jie kaltę pripažino visiškai, taip pat asmens parodymo atpažinti protokolais, judriojo ryšio IMEI kontrolės pažyma, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2011-10-14 daiktų apžiūros protokolu, nukentėjusiųjų N. M., M. R., jų įstatyminių atstovų J. M., R. R. parodymais, liudytojų G. L., E. Š. parodymais, taip pat kita bylos medžiaga.
Pažymėtina, kad N. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, tai yra tuo, kad P. B. pagrobus ir užvaldžius mobilujį telefoną, buvusį pas N. M., jis nusikaltimo vietoje žodžiais grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš kartu su N. M. buvusį mažametį M. R., ketinusį sutrukdyti neteisėtiems P. B. veiksmams ir sulaikyti jį, tokiais veiksmai palauždamas mažamečių valią priešintis, padėjo P. B. atvirai pagrobti svetimą turtyą, ti yra N. P. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. Teismo posėdyje ištyrus visus įrodymus, nustatyta, kad N. P. būdamas nusikaltimo vietoje, grąsindamas mažamečiams nukentėjusiesiems N. M. ir M. R. panaudoti ateityje pats ar per savo pažįstamus asmenis smurtą, tokiais veiksmais leido P. B. pabėgti, taip sudarydamas sąlygas baigti nusikalstamą veiką, taip pat atsižvelgiant į baigiamosiose kalbose prokurorės Kristinos Ulienės pareikštą poziciją, N. P. veiksmai perkvalifikuotini į Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes nustatytos faktinės aplinkybės atitinka būtent tokį veikos kvalifikavimą.
Kaltinamasis P. B. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2011 metų spalio 1 dieną, apie 13 val. ėjo kartu su N. P. ir G. L. į Skaistakalnio parką susitikti su kitais draugais. Eidami Skaistakalnio parke pamatė tris vaikus, kurių amžius buvo 12-13 metų. Vienas iš vaikų turėjo telefoną rankose ir klausėsi muzikos. Pamatę telefoną, pagalvojo, kad gal reikėtų atimti telefoną. Iš anksto nebuvo sutarę kas ką darys, bet susitarė, kad atims telefoną iš vaikų. Priėjus prie vaikų, jis prabėgdamas čiupo telefoną iš rankų ir pabėgo nesustojęs, nieko nesakydamas. Nubėgo visi trise, paskui išsiskirstė į skirtingas puses. Nežino ir nematė, ką darė N. P. ir G. L., nes jie pasiliko už jo. Pabėgęs, parašė iš savo mobilaus telefono žinutę, kad susitinka visi prie PC „Maxima“. Paimtą telefoną nešėsi kišenėje, o po to išėmė iš jo SIM kortelę ir nepamena kur ją išmetė. Gal po 10-20 minučių susitikę prie PC „Maxima“ pasitarė, kad pagrobtą telefoną reikia parduoti. N. P. ir G. L. nuėjo ir pardavė pagrobtą telefoną už 45 litus prie turgaus nepažįstamam asmeniui. Gautus pinigus pasidalijo kartu ir išleido. Kiek kitokius parodymus davė kaltinamasis N. P., tačiau ir jis patvirtino esmines telefono atvirosios vagystės faktą. Jis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ėjo su P. B. ir G. L. į Skaistakalnio parką susitikti su draugais. Pamatė parke tris vaikus, kurie sėdėjo ant suoliuko ir klausėsi muzikos iš telefono. G. L. pasiūlė paimti telefoną iš vaikų. Iš anksto nesitarė - kas kokį vaidmenį atliks paimdami telefoną, kuris parduos ir po kiek gaus pinigų. Žinojo, kad paims iš vaikų telefoną, tik nežinojo kuris tai darys. Priėjus prie vaikų, P. B. paėmė iš vaikų telefoną pasižiūrėti. Pasižiūrėjęs, atidavė jį atgal vaikui. Tada išėjo tolyn į parką. Paskui sugrįžo antrą kartą prie vaikų, P. B. paėmė telefoną ir su G. L. nubėgo tolyn. Jis (N. P.) pasiliko prie vaikų ir niekur nebėgo. Vaikai stovėjo šalia jo. Po to ir jis pradėjo bėgti ir staiga sustojęs atsisuko į vaikus. Jie irgi sustojo. Jis nebandė vaikų stabdyti ar trukdyti pasivyti nubėgusius jo draugus. Nieko nesakė vaikams, kad nebandytų jų vytis, be to vaikai patys nebėgo. Vienas iš vaikų pradėjo jį gąsdinti, kad paskambins savo draugams ir tie juos primuš. Išgirdęs iš vaikų grasinimą, kad jį sumuš, vaikams atkirto tuo pačiu atgal, kad jeigu jie pasikvies draugus, tai ir jis pasikvies savo draugus ir juos sumuš. Pabėgęs gavo iš G. L. žinutę, kad ateitų prie PC „Maxima“. Nuėjus matė, kad pagrobtas telefonas yra pas P. B.. P. B. jam padavė telefoną ir jis su G. L. nunešė jį parduoti prie centrinio turgaus. Pardavęs kažkokiam iš vyriškių kartu pasidalino gautus 45 litus. Liudytojas G. L. parodė, kad kartu su P. B. ir N. P. vaikščiojo po Skaistakalnio parką. Pamatę tris vaikus, priėjo prie jų. P. B. paprašė vaikų parodyti telefoną, žadėjo atsiųsti muzikos. P. B. su paimtu telefonu pradėjo eiti tolyn nuo vaikų. Jis su N. P. buvo toliau ir nežinojo, ką P. B. ruošėsi daryti, nes iš anksto nebuvo sutarę ko eina prie vaikų ir ką ruošiasi daryti. Neatkreipė dėmesio, ar vaikai ką nors sakė matydami, jog P. B. nusineša jų telefoną. Matydamas, kad P. B. nusinešė telefoną, jis tada suprato, kad P. B. jo atgal nebegražins vaikams. Nuėjus P. B., tolyn pradėjo eiti ir jis, o N. P. kažko buvo truputį atsilikęs. Ką atsilikęs kalbėjo N. P. su vaikais, jis negirdėjo. Visi vėliau susitiko prie PC „Maxima“ ir nusprendė pagrobtą telefoną parduoti. Su N. P. nuėjęs prie turgaus, pardavė nepažįstamam žmogui. Tiksliai nepamena, bet už telefoną gavo gal apie 40 litų. Iš to jokios naudos neturėjo, tik tiek, kad ėjo kartu. Pinigus padavė N. P. P. B. ir tada jie greitai išsiskirstė, jis už pinigus nieko nepirko. Nukentėjusysis N. M. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2011 m. spalio 1 dieną, kartu su draugais M. R. ir E. Š. ėjo iš Skaistakalnio parko, kai pamatė tris iš paskos einančius jaunuolius. Jaunuoliai jam sukėlė įtarimą, nes kažką tyliai šnekėjosi. Apie šiuos vaikinus jis pasakė M. R., kuris atsisukęs pažiūrėjo ir visi paspartino žingsnį. Jaunuoliai pradėjo juos vytis. Pribėgęs visai arti, vienas jaunuolis, kurį jis atpažino, t.y P. B., jį pastūmė dešine ranka ir ištraukė rankoje laikytą mobilaus ryšio telefoną „Nokia C1-01“, nes nuo smūgio jis susvirduliavo. Ištraukęs telefoną, P. B. kartu su kitu jaunuoliu nesustodami nubėgo, nors jis garsiai šaukdamas prašė jų atiduoti nors telefone buvusią kortelę. Trečiasis jaunuolis nenubėgo kartu su P. B., nes sustabdė M. R., kuris bandė pasivyti nubėgusius. M. R. savuoju telefonu bandė skambinti kažkam ir sakė jį sustabdžiusiam vaikinui, kad pakvies savo sesers draugus ir jam baigsis blogai. Tas jaunuolis pasakė, kad geriau nekviestų nieko, nes bus dar blogiau. Pažadėjo pasikvieti savo draugų, kurie jį „padurs“. Išsigandusi E. Š. prašė M. R. nieko nedaryti, nieko nekviesti, kad šis nenukentėtų (1 tomas, b.l. 25). Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad N. M. atpažino P. B., kuris jį pastūmė ir iš rankos ištraukė mobiliojo ryšio telefoną (1 tomas, b.l. 30-33). Nukentėjusiojo atstovė ir civilinė ieškovė J. M. parodė, kad apie įvykį žino tiek, kiek jai papasakojo sūnus N. M.. Ji tą dieną buvo darbe, palaikė ryšį telefonu su savo sūnumi. Paskambinus po 13 valandos sūnui, jo telefonu atsiliepė kitas nepažįstamas berniukas. Po to paskambino kaimynė R. R. ir pasakė, kad pavogtas jos sūnaus telefonas. Nuvažiavusi su kaimyne prie PC “Maxima”, ji susirinko vaikus ir nuvažiavo į policiją. Pastebėjo, jog visi vaikai buvo išsigandę. Jos sūnus N. M. buvo išsigandęs, verkė, sakė, kad stūmė jį. Nukentėjusysis M. R. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2011 m. spalio 1 d., ryte, kartu su draugais N. M. ir E. Š. apie pusvalandį pasėdėję Skaistakalnio parke, apie 13.30 val. iš parko ėjo link PC „Maxima“ . N. M. pasakė, kad už jų eina trys vaikinai. Atsisukęs ir pamatęs vaikinus, pasiūlė draugams paspartinti žingsnį, nes jie pasirodė apsvaigę, pavojingi, su jais susidurti nenorėjo. Tuomet vaikinai pradėjo bėgti link jų, o vienas iš jų prabėgdamas pastūmė pečiu N. M. ir iš rankų ištraukė telefoną. Vaikinai nesustodami nubėgo. Jis norėjo vytis, tačiau vienas iš tų vaikinų: apie 1.72 cm ūgio, tamsių, trumpų plaukų, sustojo, atsisuko į jį veidu ir atsistojo taip, kad jis negalėtų prabėgti. Jis pasakė vaikinui, kad paskambins savo seseriai. Vaikinas pagrasino, kad tokiu atveju jis pasikvies savo draugą ir jis „papjaus“. Tokie žodžiai jį išgąsdino, todėl vaikinų nebesivijo, o grasinęs jaunuolis taip pat nubėgo (1 tomas, b.l. 40). Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. R. parodė, kad 2011 metų spalio 1 dieną vaikai išėjo į Skaistakalnio parką pasivaikščioti, ruošėsi ateiti į jos darbą – Sporto rūmus. Per varžybų pertrauką paskambino sūnui M. R.. Sūnus buvo išsigandęs ir pasakė, kad iš N. M. paimtas telefonas. Vaikams pasakė eiti link jos ir paskambinus J. M. nuvyko visi kartu į policiją. Vaikai buvo išsigandę, nes vienas iš berniukų pagrobusių telefoną juos gasdino. M. R. bandė vytis ir skambinti pagalbos, bet minėtas asmuo pasakė, kad jei kviesi asmenis tau bus blogai. Liudytoja E. Š. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2011 m. spalio 1 d., apie 13.30 val. kartu su draugais M. R. ir N. M. iš Skaistakalnio parko ėjo link namų. Einant klausėsi muzikos, kuri grojo N. M. telefone. N. M. pasakius, kad už jų eina trys vaikinai, atsisukusi pamatė vaikinus ir visi pradėjo eiti greičiau. Tada vaikinai pradėjo bėgti ir vienas iš jų, blondinas, prabėgdamas pastūmė N. M. ir jam iš rankos ištraukė mobilaus ryšio telefoną. Vaikinai nesustodami nubėgo. M. R. pradėjo juos vytis, tačiau bėgęs paskutinis vaikinas sustojo, atsisuko į M. R., užtvėrė kelią ir pasakė, kad papjaus, jei bandys vytis. Po šių žodžių M. R. sustojo, o vaikinas nubėgo paskui telefoną paėmusius vaikinus (1 tomas, b.l. 54).
Kaltinamojo atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas V. B. pripažino, kad sūnus P. B. yra kaltas, jog padarė nusikaltimą. Turtinės žalos neatlygino, bet patvirtino, kad atlygins, kai tik teismas nuspręs - kiek. Taip pat teigė, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra gerokai per didelis. Įvardijo realią sumą, kuri galėtų butį atlyginta, tai - 1000 litų. Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė J. B. teismo metu parodė, kad ji iš sūnaus tokio nusikaltimo tikrai nesitikėjo. Pripažino turtinę žalą dėl 105 litų, o pareikštą neturtinę žalą (3000 litų) įvardijo kaip per didelę ir nurodė, kad ji turėtų būti iki 1000 litų.
Kaltinamojo atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas V. P. parodė, kad žino apie nusikaltimą ir kalbėjosi apie tai su sūnumi griežtai ne vieną kartą. Sūnus N. P. jam apgailestavo, kad taip padarė. 105 litų ieškinį pripažįsta, o 3000 litų – ne. Nurodė, jog turėtų būti ne daugiau 1000 litų neturtinė žala. Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė R. J. parodė, kad pripažįsta, kad sūnus N. P. padarė nusikaltimą ir yra kaltas dėl to. 105 litų ieškinį pripažįsta, o 3000 litų – ne. Nurodė, jog turėtų būti apie 1000 litų suma dėl neturtinės žalos.
VTAS atstovė V. A. parodė, kad P. B. ir N. P. šeimos nėra įrašytos į socialinių rizikos šeimų įskaitą. Atsižvelgus į nepilnamečių amžių, kitas aplinkybes, mano, kad kaltinamiesiems tikslinga paskirti auklėjamojo poveikio priemones.
Iš 2011-10-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. M. pateiktuose mobiliojo ryšio dokumentuose nurodytas mobiliojo ryšio telefono IMEI 358644043682098 (1 tomas, b.l. 14-15). Iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas informacijos matyti, kad mobiliojo ryšio telefonu IMEI 358644043682098 nuo 2011-10-0, 14:42:00 naudojasi UAB TELE 2 vartotojas, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 75). Iš 2011-10-11 daiktų, dokumentų pateikimo, 2011-10-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas „Nokia Cl-01”, IMEI 358644043682098 paimtas iš S. S., kuris apžiūrėtas ir grąžintas J. M. (1 tomas, b.l. 76-86).
Analizuojant teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus matyti, kad kaltinamųjų P. B. ir N. P. kaltė grupėje susitarusių asmenų padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., įrodyta.
Bausmių skyrimas ir kit.
Sprendžiant, kokias bausmes skirti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamųjų asmenybes. P. B. atsakomybę lengvina, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino kaltę, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų bei savo noru jo įstatyminiai atstovai atlygino padarytą žalą. N. P. atsakomybę lengvina, kad jis teismo posėdžio metu pripažino kaltę, gailėjosi bei savo noru jo įstatyminiai atstovai atlygino padarytą žalą.
Prokuroras prašė pripažinti kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką kaltinamieji padarė prieš mažamečius ir grupėje susitarusių asmenų. Teismas pripažįsta atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jie veikė prieš mažamečius asmenis (LR BK 60 str. 1 d. 5 p.), tačiau vadovaujantis LR BK 60 str. 1 d. 1 p., teismas nepripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog veiką kaltinamieji padarė bendrininkų grupėje, nes iš bylos įrodymų matyti, kad kaltinamieji nebuvo susitarę, kas ką darys, N. P. sutiko su pasiūlymu atimti telefoną, tačiau atvirai pagrobiant turtą, nenaudojo jokių aktyvių veiksmų, o tik visiems bėgant, jis sustojo ir ėmė grasinti nukentėjusiesiems. Šioje situacijoje net valstybės kaltintojas pripažįsta, kad buvo bendrininkaujama iš dalies, todėl atsižvelgiant į kiekvieno iš kaltinamųjų atliktus veiksmus, jų pobūdį ir veiksmų pavojingumo visuomenei laipsnį, veika laikoma padaryta bendrininkų grupėje, tačiau tai nelaikoma atsakomybe sunkinančia aplinkybe.
Sprendžiant dėl bausmės skyrimo P. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą – jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiam nusikaltimui (LR BK 11 str. 4 d.), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – nusikalstama veika padaryta nuosavybei, į kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į kaltinamojo asmenybę – P. B. nusikalto būdamas nepilnametis ir vos sulaukęs 14 metų, nuo kurio atsiranda atsakomybė už baudžiamojo įstatymo nesilaikymą, psichikos sveikatos centro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (2 tomas, b.l. 45). Iš J. P. šeimos klinikos pažymos matyti, pradėjus lankyti mokyklą, išryškėjo mokymosi problemos. Berniukas buvo hiperaktyvus, nekoncentruodavo dėmesio, sunkiai sekėsi tiek humanitariniai, tiek tikslieji mokslai. 2006 m. konsultuotas pakartotinai neurologo, atlikti testai, diagnozuotas nepatikslintas protinis atsilikimas ir nukreiptas į PPT dėl intelekto galimybių (2 tomas, b.l. 58). Iš Pedagoginės psichologinės tarnybos informacijos matyti, jog P. B. nustatytas raidos sutrikimas – ribotas intelektas (2 tomas, b.l. 60-61). Nepilnamečių profilaktinėje įskaitoje, policiją dominančių vaikų kartotekoje registruotas nebuvo (2 tomas, b.l. 48). Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje apie nepilnamečio gyvenimo sąlygas matyti, jog šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimos apskaitą, šeimai nebuvo taikytos prevencinės poveikio priemonės (2 tomas, b.l. 51-52). Mokyklos charakterizuojamas kaip atviras, nuoširdus, tačiau lengvai pasiduodantis neigiamų draugų įtakai. Daugiausiai bendrauja su N. P. ir kitais linkusiais į nusižengimus vaikais. Dažnai elgiasi įžūliai, vartoja necenzūrinius žodžius, grubus su mokytojais, atsikalbinėja, nedirba (2 tomas, b.l. 63).
Sprendžiant dėl bausmės skyrimo N. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą – jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiam nusikaltimui (LR BK 11 str. 4 d.), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – nusikalstama veika padaryta nuosavybei, į kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į kaltinamojo asmenybę – N. P. nusikalto būdamas nepilnametis, psichikos sveikatos centro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (2 tomas, b.l. 14). Iš Aukštaičių šeimos klinikos pažymos matyti, kad N. P. dėl socialinės brandos pas šeimos gydytoją nesikreipė, ligų, dėl kurių minėto asmens socialinė branda neatitiktų jo amžiaus, nėra (2 tomas, b.l. 12). Iš Pedagoginės psichologinės tarnybos informacijos matyti, kad N. P. nustatytas specifinis pažinimo sutrikimas: kompleksinė mokymosi negalė dėl optinių ir motorinių, regimojo suvokimo/ analizės ir sintezės visumos, lingvistinių sutrikimų: optinė-motorinė, semantinė -gramatinė disgrafija, disleksija (2 tomas, b.l. 23-24). N. P. neregistruotas nepilnamečių profilaktinėje įskaitoje, jis įrašytas į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. PK dominančių vaikų elgesio kartoteką (2 tomas, b.l. 10). Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje apie nepilnamečio gyvenimo sąlygas matyti, kad šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimos apskaitą, šeimai nebuvo taikytos prevencinės poveikio priemonės (2 tomas, b.l.19-20). N. P. pedagogų charakterizuojamas neigiamai (2 tomas, b.l. 16).
Yra įstatyminiai ir faktiniai pagrindai kaltinamuosius P. B. ir N. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant auklėjamojo poveikio priemones, nes jie nusikalto būdami nepilnamečiai pirmą kartą, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat iš jų asmenybių, tėvų pasisakymų teisme, teismas daro išvadą, kad jie ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos.
Dėl civilinių ieškinių bei proceso išlaidų
Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą J. M. buvo pareiškusi 105 Lt ieškinį turtinei žalai atlyginti, bet teismo posėdžio metu ieškinys buvo atlygintas, todėl ieškinio turtinei žalai atlyginti J. M. atsisakė.
J. M. pareiškė civilinį ieškinį ir neturtinės žalos atlyginimui, ją sumažindama iki civilinių atsakovų sutinkamos 1000 Lt sumos. Nurodo, jog prarado telefono duomenis, bijo eiti į mokyklą, treniruotes, sumažėjo socialinė vertė. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo sukeltas dvasinis išgyvenimas, jog jam padaryta neturtinė žala. Nors visa tai pagrįsta bylos įrodymais, nustatydamas žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamieji nedirba, yra anksčiau neteisti, prisipažįsta ir gailisi padarę nusikaltimą. Teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nurodytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y., nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į proceso šalių sutartos žalos dydį, todėl visiškai patvirtinamas 1000 Lt neturtinės žalos dydis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis ir iš kaltinamųjų priteistinos valstybei pašto išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 308 str., teismas
nusprendžia:
P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti. Vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p., 83 str., 86 str., 87 str., jam paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą, 12 mėnesių laikotarpiui atiduoti tėvams V. B. ir J. B. ugdyti ir prižiūrėti, taip pat taikyti elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (išskyrus savaitgalius ir oficialias švenčių dienas), taip pat uždrausti be institucijos, prižiūrinčios skirtas auklėjimo priemones, žinios keisti gyvenamąją vietą.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti. Vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p., 83 str., 86 str., 87 str., jam paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą, elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (išskyrus savaitgalius ir oficialias švenčių dienas), taip pat uždrausti be institucijos, prižiūrinčios skirtas auklėjimo priemones, žinios keisti gyvenamąją vietą.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Priteisti iš P. B. ir N. P. solidariai 1000 Lt neturtinės žalos J. M. naudai. Iki nuteistųjų pilnametystės, jiems neturint savarankiškų lėšų ar pajamų, išieškojimą įvykdyti iš jų įstatyminių atstovų V. B. ir J. B. bei V. P. ir R. J..
Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš P. B. ir N. P. – po 13 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.