- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-629/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- S. D.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Krepšinio rytas“
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas, Sigitas Židonis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1308-178/2008 pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Krepšinio rytas“ dėl negauto atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo S. D. atstovas 2007 m. spalio 24 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo VšĮ „Krepšinio rytas“ 1 415 648 Lt negauto atlyginimo, 316 845,19 Lt nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio, įpareigojant atsakovą sumokėti šią mokesčio sumą už ieškovą Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), 66 322,14 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 4 d. ieškovas su atsakovu sudarė sutartį (kontraktą), pagal kurią atsakovas dviejų sezonų (2006-2008 m.) laikotarpiui įdarbino ieškovą krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ vyriausiojo trenerio pareigoms. Atsakovas įsipareigojo už pirmąjį sezoną sumokėti ieškovui 240 000 eurų atlyginimą, už antrąjį – 280 000 eurų atlyginimą bei sumokėti už ieškovą visus mokesčius. Sutarties 11 punktas numatė, kad atsakovas garantuoja, jog su ieškovu sudaroma sutartis yra nenutraukiama, tai yra, atsakovas sutartyje numatytą atlyginimą įsipareigojo mokėti ieškovui ir tuo atveju, jei treneris nedalyvaus krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ veikloje dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. 2006 m. lapkričio 16 d. atsakovo direktorius informavo ieškovą, kad šis yra atleidžiamas iš užimamų pareigų dėl neva skirtingo trenerio ir klubo administracijos požiūrio į krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ žaidimo taktiką bei atskirų žaidėjų vaidmenį komandos žaidime. Toks vienašališkas sutarties nutraukimas jos nuostatose nenumatytas. Iki vienašališko sutarties nutraukimo atsakovas už 2006-2007 m. krepšinio sezoną ieškovui buvo sumokėjęs 110 000 eurų, po sutarties nutraukimo atsakovas ieškovui jokio atlyginimo nebemokėjo. Ieškovas visiškai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, sutarties pažeidimų nebuvo padaręs, o atsakovas, pažeisdamas savo sutartines prievoles, vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytą sutartį bei vengia sumokėti ieškovui priklausantį atlyginimą. Sutarties 10 punktas numatė, kad 30 ir daugiau dienų uždelsimas sumokėti ieškovui atlyginimą laikytinas grubiu sutarties sąlygų pažeidimu. Esant tokiam pažeidimui klubas turi pareigą nedelsiant sumokėti ieškovui visus pinigus, priklausančius pagal sutartį. Atsakovas liko skolingas ieškovui 130 000 eurų nesumokėto atlyginimo už 2006-2007 m. krepšinio sezoną bei 280 000 eurų už 2007-2008 m. krepšinio sezoną bei su šiuo atlyginimu susijusius mokesčius (iš viso 410 000 eurų atlyginimą bei su tuo susijusius mokesčius, mokėtinus VMI). Kadangi atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovui 110 000 eurų ir papildomai turi sumokėti 410 000 eurų, už ieškovą mokėtina mokesčių suma sudaro 91 764,71 eurų. Be to, atsakovas nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki ieškinio padavimo dienos privalo ieškovui sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas – 66 322,14 Lt, taip pat sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašė jam priklausantį atlyginimą priteisti Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta - litais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 12 d. sprendimu ieškovo S. D. ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo VšĮ „Krepšinio rytas“ 16 573,44 Lt neišmokėto atlyginimo, 776,45 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2007 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, priteisė ieškovui iš atsakovo 2 924,72 Lt pajamų mokesčio, įpareigodamas atsakovą sumokėti VMI šią sumą už ieškovą. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.
Sprendime nurodyta, kad 2006 m. rugpjūčio 4 d. ieškovas su atsakovu sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas dviejų krepšinio sezonų (2006-2008 m.) laikotarpiui įdarbino ieškovą krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ vyriausiojo trenerio pareigoms. Atsakovas įsipareigojo už pirmąjį sezoną sumokėti ieškovui 240 000 eurų atlyginimą, už antrąjį - 280 000 eurų atlyginimą bei sumokėti už ieškovą visus mokesčius. Tarp šalių faktiškai nėra ginčo dėl to, kad ieškovas dirbo iki 2006 m. lapkričio 16 d., o jam iki to laiko buvo sumokėta 110 000 eurų, be to, dar 10 000 eurų ieškovui sumokėta šios bylos eigoje. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktas sutarties sąlygų aiškinimas yra grindžiamas vien tik vienašališku ieškovo interesu, susiklosčiusioje faktinėje situacijoje neįvertinant abiejų sutarties šalių tikslų ir sutarties nuostatų prasmės. Ieškovas savo aiškinimu ignoruoja sutarties sąlygą, kad sutartis bus visiškai garantuota abiejų šalių visam jos periodui, tai yra tokias pat garantijas viena kitos atžvilgiu turi abi šalys, o ne viena iš jų. Teismo įsitikinimu, ieškovo sutarties aiškinimas reiškia iš esmės ne ką kita, kaip suteikimą ieškovui tiktai teisių, o atsakovui – tik pareigų. Tokios situacijos ir toks aiškinimas neatitiktų nei sąžiningumo, nei protingumo principų. CK nenumato sutarčių, kurių nutraukimas būtų absoliučiai negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo manymu, pagal į bylą pateiktus įrodymus negalima daryti išvados, kad viena iš šalių sutartį nutraukė vienašališkai. Sutarties 12 punkto A papunktis nustato, kad joks kitas susitarimas, ypač žodinis, kitaip interpretuojantis šios sutarties objektą, neturės jokios juridinės galios, išskyrus abiejų šalių pasirašytą raštišką dokumentą. Iš 12 punkto B ir C papunkčių turinio matyti, kad visi raštiški dokumentai, įspėjimai, pranešimai, būtini šiai sutarčiai, turi būti pristatomi nurodytais adresais, o to nepadarius - toks dokumentas neturės juridinės galios. Taigi apie nesutarimus dėl sutarties sąlygų vykdymo, inter alia ir apie sutarties nutraukimą ar nesutikimą su jos nutraukimu šalys turėjo informuoti viena kitą raštiškai. Šiuo atveju nėra ginčo, kad raštiškų dokumentų atsakovas ieškovui neteikė. Kita vertus, ir ieškovas, teigdamas, jog sutartis buvo vienašališkai neteisėtai atsakovo nutraukta, taip pat raštiškų pranešimų ar prieštaravimų atsakovui neteikė. Net ir paduodamas ieškinį dėl atlyginimo priteisimo ieškovas reikalavimo pripažinti vienašalį (jo teigimu) sutarties nutraukimą neteisėtu nepareiškė. Teismas nurodė, kad atsakovo aiškinimas, jog faktiškai pats ieškovas savo veiksmais – neadekvačiai reagavęs į pastabas ir savavališkai palikęs klubą – nutraukė sutartį net neatsiskaitęs už telefoninio ryšio paslaugas, dėl ko klubas patyrė nuostolių, taip pat nėra pakankamai pagrįstas bylos įrodymais. Atsakovas ieškovui raštiškų pretenzijų dėl neteisėto sutarties nutraukimo nepareiškė. Iš ieškovo pateiktos „Delta“ turizmo centro 2008 m. balandžio 9 d. pažymos matyti, kad dar 2006 m. lapkričio 15 d. buvo atspausdintas bilietas treneriui Z. S. , kas leidžia pakankamai pagrįstai manyti, jog atsakovas, dar tebedirbant ieškovui, vedė derybas su kitu ieškovą pakeitusiu treneriu.
Sprendime nurodyta, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas savo argumentams pagrįsti pateikė į bylą ištraukas iš įvairių internetinių portalų. Tačiau iš jų negalima daryti vienareikšmiškos išvados nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti. Jokiame interviu nė viena šalis nenurodė, kad sutartis buvo nutraukta prieš jos valią vienašališkai ir neteisėtai. Priešingai, atsakovo internetiniame portale skelbiama, kad sutartis nutraukta abiejų šalių sutarimu, kitame portale pateikiamas ieškovo interviu, kuriame nurodoma, jog su klubo direktoriumi „garbingai pasikalbėjome“, „aš jo sprendimą gerbiu“. Vertindamas pateiktų įrodymų visumą bei šalių elgesį teismas padarė išvadą, kad iš esmės tarp šalių dėl sutarties nutraukimo buvo pasiektas faktinis abipusis kompromisinis susitarimas. Teismo įsitikinimu, šalių kompromisinis susitarimas nebuvo sąlygotas aplinkybe, kad atsakovas turės išmokėti ieškovui dviejų sezonų (ar kokį nors kitokį) atlyginimą, nes įrodymų dėl tokios aplinkybės buvimo nėra pateikta. Ieškovas teikė raštiškus savo agento, asistentų paaiškinimus, tačiau iš jų turinio taip pat negalima daryti išvados apie šalių susitarimą dėl dviejų sezonų dydžio atlyginimo ieškovui išmokėjimo. Be to, tokie paaiškinimai apskritai negali būti tinkamais įrodymais, nes paaiškinimų pateikimas ieškovo atstovui nėra susirašinėjimas kaip rašytinis įrodymas CPK 197 straipsnio 1 dalies prasme. Jie negali būti vertinami ir kaip liudytojų parodymai, nes minėti asmenys nėra pateikę liudytojo priesaikos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nusprendė, kad negali daryti išvados, jog pareiga išmokėti dviejų sezonų dydžio atlyginimą įtvirtinta sutarties 10, 11 punktuose, pagal kuriuos klubas yra įsipareigojęs išmokėti treneriui visas jam priklausančias sumas. Šie sutarties punktai aptaria išmokėtinas treneriui sumas tais atvejais, kai treneris negali dalyvauti klubo veikloje dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Tačiau šie punktai ir kitos sutarties nuostatos nenumato visų dviejų sezonų laikotarpiu sutartyje numatytų sumų išmokėjimo tuo atveju, kai sutartis nutraukiama šalims susitarus. Priešingu atveju tektų pripažinti, kad pasekmių požiūriu šalių susitarimo galimybė faktiškai prarastų savo prasmę, nes tiek šalims susitarus dėl sutarties nutraukimo, tiek vienašališko sutarties nutraukimo atveju atsakovas vis tiek privalėtų sumokėti tas pačias sumas. Ieškovas, prašydamas priteisti atlyginimą, rėmėsi sutarties 11 punkto 2 dalies nuostata, jog sumos turi būti sumokėtos, net jei treneris nedalyvauja klubo veikloje dėl priežasčių, kurias pakeisti ne jo valioje. Vienok, jeigu ieškovas laikėsi nuostatos, kad su juo sudaryta sutartis buvo nenutraukiama, o ją nutraukė atsakovas vienašališkai, jis turėjo teisę ir galimybę pareikšti valią ginant savo teises bei tokiu būdu pašalinti jo nedalyvavimo klubo veikloje priežastis. Teismo manymu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas objektyviai neturėjo jokių galimybių panaikinti (ar bent bandyti panaikinti) nedalyvavimo klubo veikloje priežasčių dėl sutarties nutraukimo. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas netenkino ieškinio dalies dėl atlyginimo priteisimo už laikotarpį po 2006 m. lapkričio 16 d.
Sprendime nurodyta, kad atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 120 000 eurų atlyginimą už laikotarpį iki 2006 m. lapkričio 10 d. Ieškovas faktiškai dirbo iki 2006 m. lapkričio 16 d., todėl jam turi būti priteisiamas neišmokėtas atlyginimas už 6 dienas (4 800 eurų arba 16 573,44 Lt). Tokiu atveju, už laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos (342 dienos) jam priteistina ir 776,45 Lt palūkanų. Pagal sutarties sąlygas už ieškovui priteistą atlyginimą atsakovas privalo sumokėti 2 924,72 Lt pajamų mokesčio valstybei (sutarties 4 p.). Iš šalių pateiktų Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus išduotų pažymų nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nebūtų atsiskaitęs su valstybės biudžetu už ieškovui sumokėtą atlyginimo dalį, todėl ši ieškinio dalis netenkinta.
Šalies argumentai
Ieškovo S. D. atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškinio dalį atmesti, bei priimti naują sprendimą – likusią ieškinio dalį patenkinti visiškai – priteisti ieškovui iš atsakovo 1 364 546,56 Lt negauto atlyginimo, 65 545,69 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 313 920,47 Lt nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio, įpareigojant atsakovą sumokėti šią sumą už ieškovą VMI, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo nurodytas sutarties aiškinimas reiškia suteikimą ieškovui tik teisių, o atsakovui - tik pareigų. Nepareiškus reikalavimo dėl nagrinėjamos sutarties ar jos atskirų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, teismas neturėjo pagrindo vertinti, kam – ieškovui ar atsakovui sutartis suteikia daugiau teisių ar pareigų ir dėl to netaikyti sutarties 11 punkto. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas savo pareigas pagal sutartį būtų vykdęs netinkamai arba jų nevykdęs. Atsakovas sutarties 11 punktu buvo prisiėmęs pareigą sumokėti ieškovui visas jam priklausančias sumas laikantis sutartyje numatytų terminų, net jeigu treneris nedalyvauja klubo veikloje dėl priežasčių, kurias pakeisti ne jo valioje.Sportinės veiklos sutartys pasižymi specifika, jos yra sudaromos sezono pradžioje, o siekiant apsaugoti sportininkų interesus - paprastai yra nenutraukiamo ir garantuoto pobūdžio. Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai vertintini kaip specifiniai darbo teisiniai santykiai. Šalių sudaryta sutartis vertintina kaip terminuota darbo sutartis. Ieškovas laikytinas silpnesne sutarties šalimi.Teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal į bylą pateiktus įrodymus negalima daryti išvados, jog viena iš šalių sutartį nutraukė vienašališkai. Teismas netinkamai interpretavo sutarties 12 punktą. Šis sutarties punktas nurodo apie kitaip interpretuojančius sutarties objektą susitarimus, sudarytus iki sutarties pasirašymo. Šiame punkte nėra aptartas sutarties nutraukimo būdas. Dokumentų apie sutarties nutraukimą pateikimas išimtinai priklausė nuo atsakovo valios, o jis sąmoningai vengė pateikti raštišką pranešimą, siekdamas išvengti tokio nutraukimo pasekmių. Atsakovo piktnaudžiavimas savo teise pateikti raštiškai įformintą sutarties nutraukimą, negali būti pagrindas ieškovui prarasti sutartyje numatytą atlyginimą. Pats reikalavimas pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu ieškovui nesukeltų pasekmių. Atsakovas dar tebedirbant ieškovui vedė derybas su kitu ieškovą pakeitusiu treneriu, o tokie atsakovo veiksmai įrodo jo valią nutraukti sutartį su ieškovu. Atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį su ieškovu. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad dėl sutarties nutraukimo tarp šalių buvo pasiektas faktinis abipusis kompromisinis susitarimas. Aplinkybę, kad atsakovas turi išmokėti visą sutartyje numatytą atlyginimą ieškovui, pagrindžia pati sutartis bei byloje esantys rašytiniai įrodymai (agento A. Z. , asistento A. Y. bei asistento D. G. pareiškimai, adresuoti ieškovo atstovui). Teismas nepagrįstai juos vertino kaip netinkamus. Šie įrodymai priskirtini dalykiniam ar asmeniniam susirašinėjimui arba korespondencijai, todėl laikytini tinkamais rašytiniais įrodymais byloje. Ieškovas, atsakovui su juo nutraukus sutartį, vėliau sudarė sutartį su kitu krepšinio klubu, kur numatytas mažesnis atlyginimas, negu ieškovas jį būtų gavęs iš atsakovo. Tai tik patvirtina, jog kompromiso tarp šalių nebuvo, sutarties nutraukimas ieškovui buvo nenaudingas ir jis su juo nesutiko. Teismas nevertino ieškovo sudarytų sutarčių su kitu krepšinio klubu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima pripažinti, jog pareiga išmokėti dviejų sezonų atlyginimą buvo įtvirtinta sutarties 10, 11 punktuose. Treneriui nedalyvaujant klubo veikloje jam nepriklauso garantijos (pvz. automobilis, apgyvendinimas ir kt.), tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, jog jam nepriklauso ir atlyginimas. Teismas nurodė, kad sutarties nuostatos nenumato visų (dviejų sezonų) sutartyje numatytų sumų išmokėjimo tuo atveju, kai sutartis nutraukiama šalims susitarus. Tačiau susitarimo tarp šalių dėl sutarties nutraukimo nebuvo. Ieškovas žodžiu buvo garantuotas, kad jam bus išmokėtas visas sutartyje numatytas dviejų sezonų atlyginimas. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas neturėjo jokių galimybių panaikinti (ar bent bandyti panaikinti) nedalyvavimo klubo veikloje priežasčių dėl sutarties nutraukimo. Po to, kai atsakovo direktorius atleido ieškovą iš pareigų, įteikė lėktuvo bilietą bei nurodė išvykti, o pats pasikvietė naują trenerį, ieškovas nedalyvavo klubo veikloje dėl priežasčių, kurias pakeisti ne jo valioje. Esant tokioms aplinkybėms atsakovas privalo sumokėti ieškovui visas sumas, numatytas sutarties trečiajame punkte (A ir B dalys).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo S. D. apeliacinį skundą atsakovo VšĮ „Krepšinio rytas“ atstovas prašo ieškovo skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovas pažymi, kad ieškovas linkęs savo naudai hiperbolizuoti sutarties 11 punkto teiginį, kad tai yra „nenutraukiama – absoliučiai garantuojama sutartis“. Aiškinant sutartį sąžiningai, nurodyta sąlyga reiškia, kad ieškovas įsipareigoja be pateisinamos priežasties nenutraukti sutarties, o atsakovas įsipareigoja jam sumokėti visas sutartyje numatytas sumas, jeigu ieškovas tinkamai vykdys sutartį. Daryti išvadą, kad klubo veikloje atsakovas nustojo dalyvauti be savo valios, nėra pagrindo. Ieškovas nėra užsiminęs, kad atsakovas jam kokiais nors būdais būtų trukdęs toliau eiti krepšinio trenerio pareigas. Ieškovas, neadekvačiai sureagavęs į pareikštas pastabas, vietoj to, kad į jas atsižvelgtų ar kitokiu būdu stengtųsi pasiekti kompromisinį abiems pusėms priimtiną sprendimą, pasielgė lengvabūdiškai, nepateisinamai ignoruodamas esmines sutarties sąlygas. Ieškovo reikalus, susijusius su sutarties sudarymu, pakeitimu arba nutraukimu turėjo tvarkyti ir kontroliuoti jo agentas. Ieškovo agentas nei jam paliekant klubą, nei vėliau nėra pareiškęs pretenzijų dėl to, kad su jo globojamu treneriu buvo pasielgta neteisėtai. 2006 m. lapkričio 15 d. krepšinio komandai „Lietuvos rytas“ grįžus po pralaimėtų ULEB taurės rungtynių, su ieškovu buvo aptartos komandai nelabai sėkmingos sezono pradžios priežastys, išsakytos pastabos. Ieškovas tą pačią dieną pareiškė, jog jis ir abu jo asistentai palieka komandą, o 2006 m. lapkričio 16 d. išskrido į Izraelį. Esant tokiai situacijai ir žinant, jog yra laisvas treneris Z. S. , su juo buvo susisiekta tą pačią dieną (lapkričio 15 d.) ir susitarta dėl esminių sąlygų, jam buvo užsakytas lėktuvo bilietas, jog jis kiek galima greičiau galėtų atvykti į komandą. Teismas pagrįstai nepripažino įrodymais ieškovo atstovo pateiktų ieškovo agento ir buvusių jo asistentų rašytinių paaiškinimų. Šie paaiškinimai negali būti pripažinti dalykiniu susirašinėjimu, nes buvo parašyti paties ieškovo ir jo atstovo prašymu, be to, šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi. Ieškovas jau 2006 m. lapkričio 28 d. sudarė sutartį su Belgijos krepšinio klubu, kurią po to pratęsė 2007 m. gegužės 10 d. Ieškovas, reikalaudamas iš atsakovo priteisti visą sumą už faktiškai neatliktą darbą ir tuo pačiu gaudamas atlyginimą kitame krepšinio klube, piktnaudžiauja pasirinkdamas sau naudingą sutarties sąlygų interpretavimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo ieškovui priteista tik dalis neišmokėto atlyginimo ir palūkanų, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei patikrinant, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1, 2 d.).
Ieškovas S. D. ir atsakovas VšĮ „Krepšinio rytas“ 2006 m. rugpjūčio 4 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu ieškovas ėmė eiti atsakovo krepšinio komandos vyriausiojo trenerio pareigas 2006-2007 ir 2007-2008 metų krepšinio sezonams. Sutarties 11 punkte įrašyta, kad tai yra „nenutraukiama – absoliučiai garantuojama sutartis“. Sutartyje nurodyta, jog ši sutartis bus visiškai (100 %) garantuota abiejų šalių visam sutarties periodui. Pagal susitarimą tarp trenerio ir klubo, pastarasis įsipareigojo sumokėti treneriui visas jam priklausančias sumas, paminėtas sutarties trečiajame punkte (A ir B dalys). Visos sumos turi būti sumokėtos laikantis sutartyje numatytų terminų, net jeigu treneris klubo veikloje nedalyvauja dėl priežasčių, kurias pakeisti ne jo valioje, įskaitant ligos atvejus, susižalojimus ar nelaimingus atsitikimus (sutarties 11 p.). Sutartis apima visą susitarimą tarp šalių ir joks kitas susitarimas, ypač žodinis, kitaip interpretuojantis šios sutarties objektą, neturės jokios juridinės galios, išskyrus abiejų šalių pasirašytą raštišką dokumentą. Jeigu sutartyje nurodytais adresais raštiškas dokumentas nepristatomas, bus laikoma, kad tas dokumentas niekada nebuvo pristatytas kitai sutarties šaliai ir dėl to neturės jokios juridinės galios (sutarties 12 p.).
Sutartis ją sudariusioms šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Šalių sutarties sudarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 30 straipsnis numatė, kad sporto veiklos sutartis (kontraktas) yra profesionaliojo sportininko ar trenerio ir sporto organizacijos susitarimas, kuriuo sportininkas įsipareigoja ruoštis sporto varžyboms ir dalyvauti jose paklusdamas nustatytai sporto organizacijos vidaus tvarkai, o sporto organizacija įsipareigoja mokėti sportininkui darbo užmokestį, užtikrina sąlygas pasiruošti ir dalyvauti varžybose, taip pat vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. Sporto veiklos sutartyje šalys už sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą nustato tarpusavio atsakomybę vadovaudamosi įstatymų nuostatomis. Sporto veiklos sutartys sudaromos raštu. Sporto veiklos sutartys gali būti sudaromos taip pat su sporto treneriais. Tokioms sutartims taikomos įstatymo 30 straipsnyje nustatytos sutarčių sudarymo sąlygos, išskyrus numatytas šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog sportinės veiklos sutartys pasižymi tam tikra specifika, tačiau bet kuriuo atveju šios sutarties nuostatas būtina aiškinti pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 5 d.).
Teisėjų kolegija, vertindama įrodymus byloje, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sutartis buvo nutraukta šalių abipusiu kompromisiniu susitarimu. Šiame teisminiame ginče kiekviena iš sutarties šalių sutarties nutraukimą kategoriškai ir nuosekliai grindė priešingos šalies vienašaliais veiksmais. Tačiau bylos įrodymų pagrindu taip pat negalima sutikti su apelianto nuostata, kad sutartis su ieškovu S. D. buvo nutraukta atsakovo VšĮ „Krepšinio rytas“ neteisėtais vienašaliais veiksmais. Kaip jau minėta, sutarties 12 punktas numatė, kad iš esmės tam tikras sutarties objekto interpretavimas galėjo būti panaudotas (realizuotas) abiems šalims tai padarius rašytine tvarka. Byloje nėra rašytinių įrodymų, objektyviai patvirtinančių faktą, kad atsakovas VšĮ „Krepšinio rytas“ su ieškovu S. D. vienašališkai nutraukė sudarytą sutartį, taip atimdamas ieškovui galimybę veikti pagal sutartyje numatytas vyriausiojo trenerio pareigas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pagal byloje pateiktas ištraukas iš žinučių įvairiuose internetiniuose portaluose negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie tai, kuri iš šalių nutraukė sudarytą sutartį, kadangi interviu metu pateikti atsakymai, susiję su sutarties nutraukimu, iš esmės priklausė nuo to, kaip žurnalistas ar kitas klausiantysis asmuo formulavo klausimą pašnekovui.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aplinkybę, jog sudaryta sutartis nutrūko dėl ieškovo S. D. vienašalių veiksmų patvirtina akivaizdus faktas - ieškovo išvykimas iš Lietuvos (t. 1, b. l. 116), tuo iš esmės pašalinant bet kokią galimybę dalyvauti krepšinio klubo veikloje ir vykdyti sutartyje nustatytas bei prisiimtas prievoles. Šiuo atveju ieškovas S. D. , būdamas pakankamai rūpestingas ir apdairus, vadovaudamasis sutarties 12 punktu bei ypač kategoriška sutarties nuostata, jog sutartis „yra nenutraukiama – absoliučiai garantuojama sutartis“, turėjo tarp šalių iškilusius nesutarimus dėl tolesnio sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo spręsti tik griežtai laikantis sutartyje nustatytos tvarkos. Nesant sutarties šalių aiškaus rašytinio pareiškimo ar susitarimo ieškovas toliau galėjo ir turėjo eiti vyriausiojo trenerio pareigas bei vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Vertinant griežtas pagal turinį sutarties nuostatas darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovas S. D. ne tik neprivalėjo, bet ir negalėjo tol, kol rašytine tvarka neišspręstos tolesnių jo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo galimybės, išvykti iš Lietuvos. Toks ieškovo išvykimas neišsprendus sutartyje nustatyta tvarka tolesnio šalių tarpusavio įsipareigojimų vykdymo perspektyvų, neatitinka rūpestingo ir apdairaus asmens, atliekančio valinius veiksmus, turinčius esminę reikšmę jo teisėms ir pareigoms pagal sutartį, elgesio kriterijų. Protingumo principas suponuoja tai, kad asmuo, būdamas apdairus ir rūpestingas, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su atitinkamu šioje srityje veikiančiu asmeniu arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Šiuo atveju ieškovas S. D. turėjo konsultuotis bent jau su savo agentu, kuriam pagal sutarties sąlygas taip pat buvo numatytas atitinkamas atlygis (sutarties 13 p.), ir tik rašytine tvarka išsprendus tolesnio sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo galimybes ar apskritai modifikavus šalis siejančius teisinius santykius, po to veikti jam priimtinu būdu. Iš šalių sudarytos sutarties turinio matyti, kad ji numatė tam tikras teises tiek vienai, tiek kitai sutarties šaliai, todėl ieškovo atstovo pateikiamas sudarytos sutarties sąlygų aiškinimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą faktiškai susidariusią situaciją, neatitinka civilinių teisinių santykių dalyviams taikytinų protingo, teisingo ir sąžiningo veikimo sąlygų bei pačios sutarties nuostatų.
Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto motyvais, kad teismas netinkamai aiškino sutarties 12 punktą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šio punkto nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog abiejų šalių arba vienos iš jų raštiško dokumento forma taikytina visiems su šia sutartimi susijusiems ir ją tam tikra apimtimi modifikuojantiems šalių tarpusavio santykiams, tarp jų ir veiksmams, nukreiptiems į sutarties nutraukimą. Tokią išvadą patvirtina pats 12 punkto pavadinimas (angl. Miscellaneous, liet. Įvairiapusiškas, įvairus, įvairiarūšis; įvairialypis), kuris leidžia teigti, jog ši sutartinė nuostata taikytina apskritai visai sutarčiai. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas S. D. būtų pateikęs atsakovui VšĮ „Krepšinio rytas“ raštišką pareiškimą ar kitokio pavadinimo dokumentą, kuriame būtų išdėstyta jo pozicija dėl galimo sutarties nutraukimo ar šalis siejusių teisinių santykių pakeitimo, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad dokumentų apie sutarties nutraukimą pateikimas išimtinai priklausė tik nuo valios atsakovo, sąmoningai vengusio pateikti raštišką pranešimą siekiant išvengti sutarties nutraukimo pasekmių. Šiuo atveju griežtų sutarties nuostatų laikymosi atžvilgiu nepateisinamas ieškovo elgesys ir jo išvykimas iš Lietuvos, kaip teisiškai reikšmingas faktas sprendžiant šalių ginčą šioje byloje, nulėmė tai, kad pagal sutarties sąlygas ieškovas neteko teisės reikalauti viso sutartyje numatyto atlyginimo, kurį pagal sutartį ieškovas būtų galėjęs gauti po 2006 m. lapkričio 16 d., kada jis išvyko iš Lietuvos.
Atsakovas VšĮ „Krepšinio rytas“ sutartimi buvo įsipareigojęs mokėti ieškovui S. D. visas jam priklausančias sumas, laikantis sutartyje numatytų terminų, net jeigu treneris nedalyvauja dėl priežasčių, kurias pakeisti ne jo valioje (sutarties 11 p.). Teisėjų kolegijai bylos įrodymų pagrindu nusprendus, jog sutarties pasibaigimą prieš terminą lėmė paties ieškovo valiniai veiksmai (išvykimas iš Lietuvos), nėra teisinio pagrindo pagal sutarties sąlygas priteisti ieškovo reikalaujamų pinigų sumų iš atsakovo. Pagal sutarties sąlygas raštiškas susitarimas ar kitoks dokumentas, kurio pagrindu ieškovas S. D. galėjo palikti komandą ir išvykti, nebuvo priimtas. Nesant dokumento, kurio pagrindu būtų galima daryti išvadą apie atsakovo įvykdytą vienašalį sutarties nutraukimą arba šalių abipusį susitarimą dėl sutarties pakeitimo ar jos nutraukimo prieš terminą, ieškovas ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo vykdyti sutarties nuostatas (2006 m. lapkričio 17 d. vykti su komanda į LKL čempionato rungtynes Marijampolėje bei toliau treniruoti klubo krepšinio komandą). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovo argumentais, kad dėl paties ieškovo veiksmų (išvykimo iš Lietuvos, o tuo pačiu komandos palikimo) ir neveikimo (nesikreipimo į klubą su raštišku pranešimu dėl ketinimų nutraukti arba pakeisti sutartį), kilusių pasekmių – faktiško sutarties nutraukimo rizika tenka pačiam ieškovui S. D. .
Ieškovas S. D. 2006 m. lapkričio 28 d. sudarė sutartį su kitu krepšinio klubu Belgijoje (t. 1, b. l. 165-174). Aplinkybė, kad pagal šią sutartį ieškovas gavo mažesnį atlyginimą, negu būtų gavęs iš atsakovo VšĮ „Krepšinio rytas“, atsižvelgiant į tai, kad dėl savo veiksmų pats ieškovas laikytinas nutraukusiu sutartį su atsakovu, nesudaro pagrindo jam priteisti ieškinyje nurodytą atlyginimą. Tai, kad atsakovas VšĮ „Krepšinio rytas“ dar prieš išvykstant ieškovui ėmė derėtis su kitu (ieškovą pakeitusiu) treneriu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog sutartis su ieškovu buvo nutraukta vienašaliu atsakovo sprendimu. Šiuo atveju sutarties nutrūkimą lėmė ieškovo S. D. išvykimas iš Lietuvos. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog atsakovo veiksmai dėl derybų vedimo su kitu treneriu įrodo jo valią nutraukti sutartį su ieškovu, tokiu atveju tampa nereikšmingi ir nepatvirtinta atsakovo vienašališko sutarties nutraukimo su ieškovu S. D. . Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo pateikti jo agento A. Z. , asistento A. Y. bei asistento D. G. pareiškimai, adresuoti ieškovo atstovui dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių (t. 1, b. l. 130-141), vertintini kritiškai, kadangi šie asmenys iš esmės yra suinteresuoti bylos baigtimi (CPK 185 str.). Be to, vadovaujantis šalių sudarytos sutarties 12 punktu taip pat darytina išvada, jog jie nepatvirtina atsakovo įvykdyto vienašališko sutarties nutraukimo fakto.
Apelianto atstovo teiginiai, kad ieškovui žodžiu buvo garantuota, jog bus išmokėtas visas sutartyje numatytas dviejų sezonų atlyginimas, yra neįrodyti ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą su prašymu įforminti šalių nesutarimų vykdant sutartį teisines pasekmes. Šiuo atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas S. D. neadekvačiai reagavo į jam pareikštas pastabas bei ignoravo pasirašytos sutarties sąlygas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas neturėjo jokių galimybių panaikinti (ar bent bandyti panaikinti) nedalyvavimo klubo veikloje priežasčių, kadangi teisėjų kolegija bylos įrodymų pagrindu padarė išvadą, jog ieškovas S. D. pats nutraukė sudarytą sutartį išvykdamas iš Lietuvos.
Nors pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai nustatė tam tikras bylos aplinkybes (be pagrindo sprendė, kad šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta abipusiu šalių susitarimu), tačiau priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio ieškovo atstovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti arba naikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).
Netenkinant ieškovo apeliacinio skundo, iš jo atsakovui priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliaciniame teisme (CPK 93, 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. D. 1 239 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų viešajai įstaigai „Krepšinio rytas“.