Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorams Gediminui Vilučiui, Rasai Dabužinskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) vyr. techniku, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. Č. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2025 m. gruodžio 28 d. apie 22.50 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,23 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto su sutuoktine V. L.-Č. metu, sugriebė pastarąją už rankų ir pargriovė ant grindų, sužalodamas jai dešinės rankos alkūnę, tuo sukeldamas nukentėjusiajai V. L.-Č. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo (fizinio skausmo sukėlimas) prisipažino visiškai. Parodė, kad gyvena kartu su žmona V. L.-Č. ir 3 metų amžiaus dukra. 2025 m. gruodžio 28 d. buvo namuose, nuo 21.00 val. gėrė alų, išgėrė 4 skardines, 0,5 litrų talpos. Žmonai apie 20.00 val. grįžus namo, įvyko žodinis konfliktas dėl skyrybų, žmona pradėjo įrašinėti pokalbius, daryti video įrašus. Kai žmona pradėjo skambinti direktoriui, norėdamas atimti jos mobilaus ryšio telefoną, griebė jai už dešinės rankos ir ji svetainėje parkrito ant kilimo. Po įvykio žmona sakė, kad skauda ranką, tačiau sužalojimų nesimatė, tikslo sukelti žmonai skausmą, neturėjo. Pripažįsta ir labai gailisi, kad žmonai sukėlė fizinį skausmą.

3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

4. Be kaltinamojo G. Č. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

4.1. teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji V. L.-Č. parodė, kad 2025 m. gruodžio 28 d. vakare jai grįžus iš Vilniaus, tarp jų su kaltinamuoju įvyko žodinis konfliktas dėl turto pasidalijimo, kuris truko apie valandą. Po pokalbio nuėjo į dušą, kai apie 22.45 val. grįžtant po dušo kaltinamasis ją pasitiko koridoriuje, pradėjo klausinėti dėl mašinos. Ji pasakė, kad mašina turi likti jai, nes turi vežioti mažametį vaiką į darželį, pas gydytojus ir tenkinti kitus vaiko interesus. Jis su tuo nesutiko. Tuomet paėmusi telefoną pasakė, kad automobilio klausimą spręs su įmonės, kuriai automobilis perduotas panaudai, direktoriumi. Pradėjus rinkti numerį, kaltinamasis pradėjo šaukti, kad nepainiotų direktoriaus į šį klausimą, bandė atimti telefoną, bandė užlaužti rankas, pargriovė ant grindų, kilimo, sužalodamas dešinės rankos alkūnę. Nukentėjusiosios teigimu, kaltinamojo fizinė jėga buvo nukreipta atimti telefoną, bet ne ją sužaloti. Nenori, kad sutuoktinis gautų teistumą, todėl nori susitaikyti;

4.2. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenimis, 2025 m. gruodžio 28 d. apie 22.50 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), svetainėje, neblaivus (nustatytas 1,23 promilės girtumas) sutuoktinis G. Č. žodinio konflikto metu smurtavo artimoje aplinkoje – rankomis sugriebė už rankų ir pargriovė ant grindų sutuoktinę V. L.-Č., taip sužalodamas dešinės rankos alkūnę. Dėl šių veiksmų V. L.-Č. buvo sukeltas fizinis skausmas;

4.3. asmens apžiūros 2025 m. gruodžio 28 d. - 2025 m. gruodžio 29 d. protokolo duomenimis, apžiūrėjus V. L.-Č., nustatytas dešinės rankos alkūnės sužalojimas;

4.4. alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510, Nr. ARTB0158, duomenimis 2025 m. gruodžio 28 d. 23.07 val., G. Č. nustatytas 1,23 promilių neblaivumo laipsnis; V. L.-Č. 2025 m. gruodžio 28 d. 23.08 val. - 0,00 promilių blaivumo laipsnis;

4.5. daiktų apžiūros 2025 m. gruodžio 30 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas – skaitmeninė skambučio garso įrašo kopija, pavadinimas ,,BPC skambu io ra as (ID 92447941875, skambu io prad ia_ 2025-12-28 22_54_54)“, kuriame girdimas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir pranešėjos, kuri prašo kviesti policiją, nes vyras yra agresyvus, griebė už rankos, bando atimti telefoną;

4.6. daiktų apžiūros 2025 m. gruodžio 30 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas – pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas, pavadinimu ,,export-wsjed“, kuriame atvykusiems pareigūnams vyras paaiškina, kad įvyko konfliktas dėl skyrybų; moteris paaiškina, kad vyras ją paguldė ant žemės, norėjo atimti telefoną ir jį sudaužyti, nes pas juos dabar vyksta skyrybų procesas. Buvo sukeltas fizinis skausmas.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

5. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

6. Nors kaltinamasis ir prisipažino kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiosios atžvilgiu, nukentėjusiosios parodymų patikimumą neginčijamai patvirtina tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, asmens apžiūros, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuota informacija. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis 2025 m. gruodžio 28 d. apie 22.50 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,23 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto su sutuoktine metu, sugriebė ją už rankų ir pargriovė ant grindų, sužalodamas dešinės rankos alkūnę, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Teismo vertinimu, G. Č. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) požymiai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad atliekama veika, t. y. smurto naudojimas prieš asmenį yra uždraustas / negalimas / neteisėtas), numatė atliekamos veikos pavojingus padarinius (fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai) ir tokių padarinių (fizinio skausmo sukėlimo) norėjo. Analizuojamas nusikaltimas buvo spontaniškas, tačiau baigtas – nukentėjusioji buvo sugriebta už rankų, pargriauta ant grindų, taip sužalojant dešinės rankos alkūnę. Tikslas ir motyvai aptariamu atveju konkretizuoti, santykių aiškinimasis dėl turto pasidalijimo. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalį sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius ir kitų klausimų išsprendimo

7. Teisme gautas kaltinamojo G. Č. ir nukentėjusiosios V. L.-Č. prašymas, kuriame, nurodoma, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, vienas kitam nei materialinių, nei moralinių pretenzijų dėl nagrinėjamo įvykio neturi, todėl prašo kaltinamąjį G. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.

8. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis). BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra nustatytos to paties straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).

9. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, tai patvirtina pateiktas rašytinis prašymas (taikus susitarimas). Pasisakant dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi, neteistas, jo atžvilgiu nėra atliekama kitų ikiteisminių tyrimų, taip pat nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų nesilaikęs jam paskirtos kardomosios priemonės, per paskutinius 5 metus du kartus baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, dirba. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį iki ir po įvykio ir šių aplinkybių visumą, yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

10. Visgi, atsižvelgiant į tiriamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,23 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, siekiant, kad kaltinamasis keistų savo netinkamą elgesį, tikslinga kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jas įvykdant per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis, 72⁵ straipsnis).

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo

11. Nustatyta, kad kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. gruodžio 29 d. nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Prokurorė kardomąją priemonę, skirtą kaltinamajam prašo įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

12. Byloje gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. vasario 11 d. pažyma Nr. APD-2026-01726, kuria prašoma iš G. Č. valstybės naudai priteisti 212,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nagrinėjamu atveju teismas gynėją G. Č. paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo G. Č., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

13. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso įrašu, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. gruodžio 29 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš G. Č. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Išaiškinti G. Č., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso įrašu, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.