- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-16
- Bylos Nr.
- 1-6-308/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Ieškovas
- A. S.
- Kaltinamasis
- G. V.
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei ir Živilei Gecevičienei,nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui A. S.,jo atstovui adv.Gintarui Česnulevičiui, gynėjai adv.Sigitai Černienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,kurioje
G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis,Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, , vidurinio išsilavinimo, dirb. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta- (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1)2014-02-21 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 253 str.1d.laisvės apribojimu 1 metams,pritaikius BK 64¹ str.bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė-laisvės apribojimas 8 mėn.,paskiriant įpareigojimus , 2)2015-07-01 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str.1d.laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ str.bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė- laisvės atėmimas 1 metams,pritaikius LR BK 75 str.laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,bausmės neatlikęs,teistumas neišnykęs
kaltinamas pagal LR BK 135 str.1d.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
G. V. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2013 m. liepos 10 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., P. B. sodybos kieme tyčia, kilus konfliktui, rankomis suėmęs už kaklo smaugė A. S., sudavė mažiausiai vieną kartą galva A. S. į kaktą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. S. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, sunkios formos, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje.
Tokiais veiksmais G. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str.1d.
Apklaustas kaltinamuoju G. V. savo kaltės nepripažino ir parodė,kad gal nuo 4 metų gyvenęs (duomenys neskelbtini) kaime,po to 2012-2013 m vėl nuolat gyvenęs Varėnos raj.(duomenys neskelbtini) k , o šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini). A. S. pažinojęs kaip nuolatinį (duomenys neskelbtini) k gyventoją,kuris serga epilepsija, labai geria, dažnai krenta, susižaloja. A. S. dar nuo 2013 m. balandžio mėnesio buvo skolingas jam 140 litų už lakoholinius gėrimus. 2013 m. liepos 10 d., trečiadienį, vakare, ėjęs su turistais (duomenys neskelbtini) kaime Varėnos r.,kur rodes kaimo apylinkes.Einant pamatęs vieno kaimo gyventojo P. sodybos kieme stovintį A. S..Dėl to nuėjęs į kiemą paklausti A. S., kada jis grąžins skolą. Pats buvęs blaivus, o A. S. buvo išgėręs, nes šis beveik nuolat būna neblaivus. Užėjus į sodybos kiemą,šalia namo durų, paklausęs A. S., kada bus pinigai. Šis atsakė,kad šiuo metu neturi,tačiau atiduos vėliau.Kadangi A. S. gavęs pensiją ją iš karto prageria,tai norėjęs A. S. pagąsdinti ir žengtelėjęs arčiau jo.Tačiau tada buvo kaip tik paliję, keliai, kiemai buvo pažliugę, avėdamas vasarinėmis šlepetėmis žengtelėdamas ir slystelėjęs ir tiesiog griuvęs link A. S..Pats stovėjęs tuo metu kiek žemiau įkalnėje,o A. S. kiek aukščiau.Toje vietoje jokios tvoros nebuvo,nes tvora buvo tik jam už nugaros gal 6-7 metrų atstumu.Dėl to slystelėjimo staigiai praradęs lygsvarą ir su galva linktelėjęs link A. S.,bei netyčia savo kaktos dešine puse sudavęs A. S. į veido sritį. Daugiau jokių veiksmų A. S. atžvilgiu neatlikęs, apsisukęs ir išėjęs iš sodybos kiemo, o A. S. liko stovėti kieme.Nuo to gauto smūgio A. S. net nesusvirduliavo,bei liko stovėti savo vietoje.Jei jo suduotas smūgis būtų buvęs stiprus,tai A. S. būtų nukritęs.Gal po dviejų dienų,penktadienį t.y.liepos 12d.,matęs girtą A. S. kaime, gulintį prie močiutės M. V. sodybos tvoros, jis buvo visai atsijungęs, o jau šeštadienį, t.y. 2013 m. liepos 13 d., sužinojęs, kad A. S. šio draugas rado nukritusį ir iškvietė greitąją med. pagalbą. Tyčia jis nesudavęs A. S. nė vieno smūgio. Jeigu A. S. ir kur susitrenkė galvą, tai tik būdamas girtas,kadangi labai gerdavo ir būdamas girtas kur nors kritinėjo,o kai negerdavo,tai ja m užeidavo epilepsijos priepuoliai,kur A. S. irgi virstinėdavo.Kadangi A. S. nesužalojęs,todėl nesutinkantis su ieškiniais.
Nukentėjusysis-civilinis ieškovas A. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) k. Varėnos r. G. V. gerai pažinoję,kadangi G. V. ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) kaime,jam kartais padėdavęs atlikti kokius nors darbus. Už darbą G. nupirkdavo alkoholinių gėrimų. 2013 m liepos mėn.G. V. buvo skolingas 32 litus,22 litus už degtinės butelį ir 10 litų už alų.Tikslios datos neprisimenantis, tai galėjo būti 2013 m. liepos mėn.10 d., buvo užėjęs pas P. B., su kuriuo kalbėjęsis sodybos kieme. Tuo metu į kiemą atėjo G. V..Priėjęs G. V. paklausė,kada atiduosi skolą,jam atsakęs,kad kai gausiu pensiją.Tuokart G. V. priėjęs prie jo ir suėmęs ranka už drabužių krūtinėje prie kaklo savo galva kirto jam ( A. S.) į kaktą. Nuo smūgio nenukritęs, nes ranka sugriebęs už šalia esančios tvoros ir prisilaikęs,bei dėl to nenukritęs.Tik akyse kurį laiką buvo tamsu, viskas sukosi, buvo kaip apsvaigęs,bet sąmonės pilnai nebuvo praradęs, buvo prakirstas dešinės pusės antakis, bėgo kraujas. Ar dar po to kokius veiksmus G. atliko, neprisimena. P. B. šaukė ant G.: „Ką darai?“. G. atsakė: „Ne tavo reikalas“, ir išėjo,bei išeidamas dar pasakė,kad užmuš,jeigu neatiduosi skolos. Kodėl G. V. sudavė tą smūgį, nežino,nes anksčiau jokių pykčių ir konfliktų nebuvę. Nuo suduoto smūgio į kaktą pasijautęs blogai , skaudėjo galvą, pykino, „temo“ akyse.Apie tai pasakęs ir P. B.. Kiek atsigavus išėjęs į namus.Liepos 11-12 dienomis jam buvo nuolat bloga,skaudėjo galvą,bei gėręs vaistus nuo skausmo.Atsimena,kad einant į namus vėl pasidarė bloga,tai nukritęs prie liepto ,kur jį ir suradę gulintį žmonės ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą,bei buvo nuvežtas į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių ,o po to buvo išvežtas į Alytaus ligoninę. Vėliau buvo gydomas Kauno klinikose, kur jam buvo atlikta galvos operacija.Dėl patirto sužalojimodar ir dabar kartais paskauda galvą,kai kada sutrinka ir atmintis.Mano, kad G. V. buvo piktas, nes iš jo buvo pasiskolinęs 0,5 l talpos butelį degtinės, kurio iki įvykio nebuvo grąžinęs.Anksčiau jokių sveikatos sutrikimų dėl galvos sumušimų neturėjęs.Prašo tenkinti jo civilinį ieškinį .
Liudytojas P. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) k. Varėnos r. yra jo mirusios motinos sodyba, kurioje dažnai lankosi. 2013-07-10 apie 20 val. sodybos kieme prie tvoros kalbėjęsis su pažįstamu A. S., kuris tada buvo visiškai blaivus. Tuo metu atėjo G. V., kuris buvo gerokai išgėręs,tai matėsi iš elgsenos. G. V., priėjęs prie A. S., paklausė, kada bus skola. A. jam atsakė, kad dar negavęs invalidumo pašalpos. Po šių žodžių G. abiem rankomis suėmė A. už kaklo ir pradėjo smaugti. Jis žodžiais gynė A., bet G. nekreipė dėmesio ir atsilošęs atgal, savo galva sudavė vieną stiprų smūgį A. į galvą. Nuo smūgio A. buvo prakirstas dešinys antakis, pradėjo bėgti kraujas. A. po smūgio atsirėmė į tvorą, abejomis rankomis laikėsi už galvos. G. šiam pagrasino, sakydamas: „Neatneši pinigų, aš tave užmušiu“, ir nuėjo. A. S. prie šulinio apsiprausė kraują ir išėjo į namus. 2013-07-13 A. S. buvo užėjęs pas jį į kiemą ir skundėsi galvos skausmais.
Liudytoja D. S. parodė,kad ji dirba Varėnos PSPC greitosios medicininės pagalbos skyriaus bendruomenės slaugytoja. 2013 m. liepos 13 d. apie 11 val. vykusi į (duomenys neskelbtini) k. Varėnos r., nes buvo gautas telefoninis pranešimas, kad reikalinga asmeniui pagalba,bet kokios priežastys buvo nurodytos pranešime neatsimenanti.(duomenys neskelbtini) kaimo gale prie Ūlos upės gulėjo vyriškis, kuris prie savęs neturėjo dokumentų. Prie jo buvo keli kaimo gyventojai- moteris ir 2 ar 3 vyrai,o gal ir daugiau. Vyriškis buvo be sąmonės, už drabužių turėjo kelis butelius gėrimų: vyno, degtinės. Kiek prisimenanti, ant vyriškio veido, kūno jokių stiprių sužalojimų nesimatė, tvarstyti nieko nereikėjo. Tas vyriškis buvo nesąmoningas,jo būklė buvo panaši, kaip kad jį būtų ištikusi koma, kuri galėjo būti nuo girtumo arba nuo traumos, nes į amoniako kvapą vyriškis nereagavo, kas rodė gilią komą, kraujospūdis, kvėpavimas buvo normalūs. Gerai neprisimena, gal veide ir buvo smulkių nubrozdinimų, tiksliai pasakyti negali. Vyriškį su buvusių vietoje asmenų pagalba išnešę iš paupio ir paguldę į greitosios pagalbos automobilį ,bei po to jis buvo pristatytas į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių.Nuo to vyriškio jautėsi alkoholio kvapas,tačiau ar tas vyriškis buvo neblaivus ,ar alkoholio kvapas sklido iš jo turėtų butelių netyrusi.
Liudytoja A. T. parodė , 2013 m. liepos 13-14 dienomis dirbusi Varėnos ligoninės priėmimo skyriuje, kai 11.30 val. greitosios med. pagalbos darbuotojai pristatė A. S., gyv. (duomenys neskelbtini) k. Varėnos r.,kurie pasakė, kad A. S. gulintį rado pravažiuojantys žmonės. A. S., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, apžiūrėjo budintis daktaras. Kadangi A. S. niekuo nesiskundė, išorinių traumų nesimatė, jis buvo paguldytas į palatą ir pastatyta lašelinė. Iš priėmimo skyriaus jis buvo išleistas apie 20 val. Sekančią dieną, t.y. 2013 m. liepos 14 d. apie 8.30 val. A. S. radę prie ligoninės valgyklos pastato sėdintį ant laiptų, išoriškai jokių sužalojimų nesimatė. A. S. nieko paaiškinti negalėjo. Šį vėl apžiūrėjo gydytojas ir tolimesniam gydymui A. S. buvo išvežtas į Alytaus ligoninę
Liudytoja J. J. parodė, kad 2013-07-11, ketvirtadienį atvykę į sodybą pas V..Penktadienį, gal 14 val. išgirdę triukšmą, šunų lojimą, šūkaujantį žmogų ,tai nuėjusi pažiūrėti ir išėjus iš kiemo pamačiusi S. su kareiviška uniformą griuvinėjantį. Jis krito ir vėl kėlėsi, bet kraujo nesimatė. Kai griuvinėjo, pas jį jokių sužalojimų nemačiusi. Jos vyras gydytojas, apžiūrėjo jį, nuo jo sklido baisus alkoholio kvapas. Paskui S. atsikėlė ir šaukė „mama, mama, ateik“. Atėjo motina taip pat girta, jie susikabino abudu, nuėjo ir nusivertė abudu nuo stataus šlaito į Ūlos upės pakrantę. Šlaitas prie upės status, apačioje yra pavėsinė. Kai jie nusirito nuo pakrantės, tai mačiusi, kad S. pradėjo sėstis ir baisiai dejavo. Pakrantėje yra daug medžių.Sodybą (duomenys neskelbtini) k nusipirkę 2013 m. ir čia būnantys beveik kiekvieną savaitgalį. Per šiuos dvejus metus pastebėję, kad S. pastoviai girtauja.G. V. anksčiau buvo draugavęs su jos dukra,šiuo metu nedraugauja.
Apklaustas teismo medicinos specialistas L. U. parodė,kad nukentėjusiojo nematęs ir asmeniškai neapžiūrėjęs ,o išvadą davęs iš pateiktų medicininių dokumentų. Nukentėjusiajam nustatyta galvos smegenų trauminė liga ir kraujo išsiliejimas, plyšus galvos smegenų dangalo kraujagyslėms. Tokiam išsiliejimui atsirasti reikia staigaus galvos judesio. Išsiliejimas atsiranda priklausomai nuo to, kokio dydžio plyšo kraujagyslė, jis gali atsirasti po tam tikro laiko, gali praeiti kelios dienos, kai hematoma, krešulys spaudžia smegenis. Anamnezėje duomenų, kada išsiliejo kraujas, nėra, kraujagyslė plyšo traumos pasekoje, o kokia buvo trauma, duomenų nėra. Jei būtų užfiksuotas sužalojimas, žaizdos, galima būtų konkretizuoti.Po tokio sužalojimo neaišku, koks buvo smūgio stiprumas, kokia kraujagyslė trūko, intervalas gali būti toks, kaip ir šiuo konkrečiu atveju. Išoriškai sužalojimo priežastimi gali būti rotacinis judesys, gali atsimušti į žemę. Jei smūgis buvo į dešinį antakį,bet tokių duomenų nėra, kokia didesnė sužalojimo tikimybė, ar nuo smūgio, ar nuo kritimo, negali pasakyti.Išsiliejus būna silpnumas, lygsvaros sutrikimai, skausmo gali ir nejausti, priklausomai nuo to, kokia vieta labiau pažeista. Griuvinėti gali nuo lygsvaros sutrikimų. Kurioje vietoje trūko kraujagyslė, sunku pasakyti, ji trūko kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, kažkur virš kairio pusrutulio. Nuo smūgio vietos priklauso taip: jei smūgis buvo į dešinę pusę, kraujagyslės trūkimas gali būti priešingoje pusėje, kartais būna ir toje pačioje vietoje, smūgio reikia stiproko, įtakos turi individualios žmogaus savybės ir smūgio vieta bei daugybė kitų faktorių. Trauma liepos 10 d., o kodėl tik liepos 13 d. vidurdienį paguldytas į ligoninę, negali pasakyti, buvo reikalingas tomografinis rezonansas pirminėj apžiūroj. Ūmi hematoma, nuo traumos dydžio ir vietos priklauso, per kiek laiko ji atsiranda. Esant alkoholinei epilepsijai, žmogus gali gauti traumą priepuolio metu. S. ambulatorinėje kortelėje duomenų apie piktnaudžiavimą alkoholiu yra, tai keli įrašai,bei kad anksčiau yra buvęs pristatytas dėl apsinuodijimo alkoholiu.
2013-09-10 teismo medicinos specialisto išvada Nr.G 926/13 (06) (b.l.17-18) nurodoma,kad A. S. nustatyta galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, sunki forma, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai 2013-07-10 prie nurodytų aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, sunki forma, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas
Iš 2013-12-10 liudytojo P. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelės (b.l. 31-32)matyti,kad jis parodė vietą savo kieme prie metalinės tvoros,kur nuo gatvės prie stovinčio A. S. priėjo G. V.,sugriebė už krūtinės ir po to sudavė smūgį galva A. S. į kaktą.
Nežiūrint į tai,kad kaltinamasis nepripažino savo kaltės, iš surinktų įrodymų byloje visumos teismas daro išvadą,kad nukentėjusįjį A. S. sunkiai sužalojo kaltinamasis G. V. suduodamas smūgį su savo galva A. S. į galvos kaktos sritį,dėl ko buvo prakirstas net A. S. antakis,kur tokio smūgio galva pasekoje kilo sunkios pasekmės nukentėjusiojo A. S. sveikatai dėl sužalojimų vidinėje galvos srityje ir tuo kaltinamasis padarė nusikaltimą,numatytą LR BK 135 str.1d.Iš visų nusikaltimo padarymo aplinkybių matyti,kad kūno sužalojimas A. S. buvo padarytas dėl kaltinamajam kilusio nepasitenkinimo nukentėjusiojo elgesiu,kai pastaris jam buvo negrąžinęs skolos.Iš nukentėjusiojo ir liudytojo P. B. parodymų matosi,kad kaltinamasis prie nukentėjusiojo priėjo pradžioje priekaištaudamas nukentėjusiajam žodžiais dėl skolos negrąžinimo,o po to siekdamas patvirtinti savo žodinius grasinimus dėl būtinumo sugrąžinti skolą, suėmė nukentėjusįjį ranka už krūtinės ir po to trenkė smūgį savo galva nukentėjusiajam į galvą.Tokį kaltinamojo bauginantį elgesį patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo P. B. parodymai apie kaltinamojo, išeinant iš kiemo , išreikštus grasinimus A. S. ,kad jis(A. S.) privalo sugrąžinti skolą,nes priešingu atveju jį užmušiantis.Iš to matyti,kad kaltinamasis savo grasinančiais žodžiais dėl skolos sugrąžinimo norėjo paveikti nukentėjusįjį kuo greičiau grąžinti skolą ir kaip savo patvirtinimą dėl tokių grasinimų norėjo paveikti nukentėjusįjį panaudodamas prieš jį fizinį smurtą.Tokiu būdu iš surinktų įrodymų visumos matyti,kad kaltinamasis neturėjo tiesioginės tyčios padaryti tokį kūno sužalojimą nukentėjusiajam,o veikė netiesiogine tyčia siekdamas sukelti nukentėjusiajam skausmą ,kur toks sukeltas skausmas ir reiškiamas grasinimas ateičiai,turėjo paskatinti nukentėjusįjį grąžinti kaltinmaajm skolą.Kaltinamasis prieš suduodant smūgį savo galva nukentėjusiajam į galvos sritį galėjo ir turėjo galimybę numatyti,kad sudavus smūgį nukentėjusysis dėl suduodamo smūgio gali patirti ne tik fizinį skausmą,bet ir didesnio ar mažesnio laipsnio kūno sužalojimą ir kad dėl to gali kilti pavojingos pasekmės nukentėjusiojo sveikatai, ir nors nesiekė tokių pasekmių,tačiau savo veiksmais sudarė sąlygas tokioms pasekmėms kilti,t.y.veikė neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu.
Kaltinamasis neigia stipraus smūgio sudavimą nukentėjusiajam A. S. nurodydamas,kad jis būdamas įkalnėje paslydęs su koja ant šlapios žolės ir tik paslysdamas savo galva atsitrenkęs į nukentėjusiojo veido sritį.Tačiau kaltinamojo toks aiškinimas vertinamas kritiškai, kaip gynybinė pozicija siekiant palengvinti savo padėtį.Iš prie liudytojo P. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo(b.l.34)esančios fotolentelės matyti,kad tiek kaltinamasis,tiek nukentėjusysis stovėjo lygioje kiemo vietoje prie metalinės vielos tvoros,visai netoli įėjimo nuo kaimo gatvės į P. B. kiemą,kas,vertinant kartu nukentėjusiojo ir liudytojo P. B. parodymus, paneigia kaltinamojo nurodomą aplinkybę dėl jo paslydimo ir netyčinio atsitrenkimo į nukentėjsuiojo veido sritį.Kaltinamasis kartu kėlė versiją,kad nukentėjusysis galėjo susižaloti kur nors kitur ir kitu laiku, nei liepos 10d. ir tik po to nukentėjusiajam kilo tokio susižalojimo pasekmės .Iš teismo medicinos specialisto paaiškinimo matyti,kad sužalojimas nukentėjusiojo kairiajame smegenų pusrutulyje galėjo daugiau atsirasti nuo patirto smūgio į dešinę galvos pusę ,kur tokio smūgio pasekoje galėjo plyšti kraujagyslė,kur pamažu palaipsniui išsiliejant kraujui iš plyšusios kraujagyslės susidarė hematoma,bei hematomai spaudžiant galvos smegenis galėjo atsirasti nukentėjusiajam lygsvaros sutrikimai.Iš nukentėjusiojo parodymų matyti,kad tik po kaltinamojo suduoto smūgio jam liepos 11-12 d.laikotarpiu skaudėjo galvą,bei po šio smūgio sudavimo pradėjęs jausti lygsvaros sutrikimus,kas patvirtina,kad būtent tik dėl kaltinamojo suduoto staigaus smūgio į galvą nukentėjusiajam, nukentėjusiajam buvo padarytas nustatytas sužalojimas galvoje.Kaltinamojo poziciją,kad nukentėjusysis galėjo susižaloti kur nors kitur iš dalies palaikė savo parodymais liudytoja J. J..Tačiau teismas šios liudytojos parodymus vertina kritiškai,kadangi šiais parodymais nebuvo nurodyta jokių objektyvių aplinkybių,kad nukentėjusysis A. S. liudytojos nurodomu laiku iš tikrųjų būtų susitrenkęs į kokį tai kietą buką daiktą.Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai byloje duoda pagrindą padaryti išvadą,kad nukentėjusiajam A. S. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl kaltinamojo suduoto smūgio į nukentėjusiojo galvos sritį,kur tokio smūgio pasekoje atsirado pakenkimai nukentėjusiojo galvoje ,kairio smegenų pusrutulio pusėje ir tokie kaltinamojo veiksmai sudaro nusikaltimo,numatyto LR BK 135 str.1d.,sudėtį.
Kaltinamasis G. V. iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo teisiamas,o vėliau buvo teisiamas tik už veikas padarytas 2013m birželio 7d.(šaudmenų laikymą) ir 2013 m gruodžio mėnesį už svetimo turto vagystę.2015-03-19-04-14 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr.83TPK-121/2015 (b.l.134-137)patvirtinama,kad veikos padarymo metu G. V. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti,bei kad jam veikos padarymo metu buvo konstatuota –psichikos ir elgesio sutrikimai ,vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas,žalingas vartojimas(F19.1).
Kaltinamasis administracine tvarka nuo 2004 m iki 2013-08-02 buvo baustas 3 kartus,iš jų 2 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir 1 nuobaudą už pasirodymą viešoje vietoje neblaiviam stovyje(b.l.54-55). Kaltinamajam atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta,kadangi apart nukentėjusiojo ir liudytojo P. B. nurodymų apie galimą kaltinamojo neblaivumą įvykio metu nėra jokių objektyvių duomenų,kad kaltinamasis įvykio metu būtų buvęs neblaivus(girtas).
LR BK 135 str.1d. sankcijoje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimas. Teismas atsižvelgęs į tą aplinkybę,kad sužalojant nukentėjusįjį nebuvo tiesioginės kaltinamojo tyčios padaryti tokio sunkumo kūno sužalojimą laiko,kad skiriant kaltinamajam bausmę yra pagrindas jam skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę,nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.Kartu teismas atsižvelgia,kad kaltinamasis iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo teistas, šiuo metu jis dirba,po paskutinių nuosprendžių priėmimo daugiau nusikaltimų nėra padaręs,tai laiko,kad yra pakankamas pagrindas manyti,kad paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo,o jos vykdymą atidedant (LR BK 75 str.).
Valstybinė ligonių kasa prie SAM dėl nukentėjusiojo A. S. gydymo pareiškė civilinį ieškinį 5303,36 Eur (18 312,33 Lt) sumai turėtoms gydymo išlaidoms atlyginti(b.l. 44-45).Ieškinys tenkintinas,kadangi nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje ir jo gydymui buvo išleista ši suma(LR CK 6.283, 6.280 str.).
Nukentėjusysis A. S. pateiktu civiliniu ieškiniu (b.l.110) prašė priteisti 5792,40 Eur (20 000 Lt)neturtinės žalos atlyginimo. Iš medicininių dokumentų matyti,kad nukentėjusysis ligoninės stacionare buvo gydomas 2013 m liepos 14d.-liepos 30 d.laikotarpiu,po to buvo nukreiptas slaugai pagal gyvenamąją vietą.Nukentėjusysis nenurodė,kad po jo sužalojimo ir atlikto gydymo jam būtų išlikę kokie tai ryškesni liekamieji reiškiniai,kurie būtų labai apsunkinę jo sveikatą,būtų apriboję jo galimybes gyventi normalų kasdienį gyvenimą.Dėl to teismas laiko,kad nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas tik iš dalies.Iš surinktų įrodymų byloje teismas laiko,kad nukentėjusysis –civilinis ieškovas A. S. patyrė fizinį skausmą,turėjo dėl to nepatogumų,bendravimo galimybių sumažėjimą, dvasinių išgyvenimų, kitokių nepatogumų,kas sudaro teisinį pagrindą tenkinti ieškinį(LR CK 6.250 str.).Kartu teismas priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgia į pačio nukentėjusiojo netinkamą gyvenimo būdą(girtavimą),nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamojo turtinę padėtį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m lapkričio 11d.nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.2K-599/2010 nurodė ,kad „Teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Nustatytas neturtinės žalos dydis (25 000 Lt kiekvienam nukentėjusiajam) atitinka šiuos kriterijus ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Darydama tokią išvadą, kasacinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, nesiekiant nukentėjusiajam sąmoningai sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių. Tokiais atvejais yra pagrindas priteisti mažesnę neturtinę žalą nei tyčinės veikos atveju (kasacinės nutartys Nr. 2K-470/2006, 2K-228/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 10.2 punktas). Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžiui nustatyti labai svarbu įvertinti ir nukentėjusiojo kaltės (jei tokia buvo) įtaką žalai atsirasti arba jai padidėti. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas“. Tai duoda pagrindą ženkliai mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir teismas laiko,kad neturtinė žala priteistina 2000 Eur dydžio.
Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas,pagrindo keisti šią kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo nėra.Daiktinių įrodymų nėra.Išreikalauta nukentėjusiojo A. S. ambulatorinio ligonio kortelė grąžintina Varėnos pirminiam sveikatos priežiūros centrui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297-299,301-308 str.,115 str.2d.,105-106 str.
nusprendė:
G. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 str.1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2(dvejiems)metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str.1 , 4 ir 9 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2015 m liepos 1d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems)metams ir 6(šešiems)mėnesiams,
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 d., 2 dalies 5 p., 67 str. 2 d. 4 p., 69 str.1,2, 3 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems 2(dvejiems) metams ir 6(šešiems)mėnesiams, paskiriant įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimą dirbti arba registruotis darbo biržos įskaitoje ir nevartoti psichiką veikainčių medžiagų,o taip pat įpareigojimus pagal 2015 m liepos 1d.nuosprendžiu numatytas sąlygas :
pareigą - neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kurią vykdyti dvejus (2) metus ir baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą, tokia tvarka ir sąlygomis :
įpareigoti G. V. civiliniam ieškovui UAB “EUROFOREST2” atlyginti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį - du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus aštuoniasdešimt du centus ( 2147.82 eurus) per vienerius (1) metus šešis (6) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad turtinės žalos atlyginimas susijęs solidaria prievole pagal civilinį ieškinį su kitu bendraatsakovu, todėl pilnai atlyginus vienam iš bendraatsakovų ieškinį, įpareigojimas atlyginti turtinę žalą laikomas įvykdytu;
įpareigoti G. V. civilinei ieškovei O. S. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų (3150 eur) per vienerius (1) metus aštuonis (8) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
įpareigoti G. V. civilinei ieškovei A. K. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus dvidešimt keturis centus (579.24 eur) per vienerius (1) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą,o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš G. V. a.k(duomenys neskelbtini) 5303,36 Eur(penkis tūkstančius tris šimtus tris eurus trisdešimt šešis centus)civilinio ieškinio Valstybinei ligonių kasai prie SAM turėtų nukentėjusiojo A. S. gydymo išlaidų atlyginimui.
Priteisti iš G. V. a.k(duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. S. 2000(du tūkstančius)eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.