Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audrius Grauželis, Dainos Kukalienės,

atsakovo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Mindaugui Kulakauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti 2016-04-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus sprendimą Nr. 4SD-31-(14.4.3);įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teisių atkūrimo klausimą į A. B. priklausiusį 0,0744 ha žemės plotą išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėja taip pat pabrėžė, kad ji nebuvo tinkamai (registruotu laišku) informuota apie 2016-04-05 posėdį, kuriame buvo svarstomas ginčijamo sprendimo priėmimas. Tai padaryti atsakovą įpareigoja Atkūrimo įstatymo 18 str. 2 d. ir Tvarkos, patvirtintos LRV nutarimu Nr. 1057, 112 p. nuostatos. Pareiškė taip pat pabrėžė, kad ji nepageidavo ir, tuo pačiu, nepareiškė valios, jog už likusią negrąžintą žemę jai būtų atlyginta mišku. Taip pat ji neginčijo 2010-03-29 sprendimo Nr. 59-401 6 p., kuriuo į neatkurtą žemės dalį nuosavybės teisės nuspręsta atkurti vėliau pasirinkus kompensavimo būdą. Pareiškėja taip pat mano, kad jos registruotu laišku neinformavus apie 2016-04-05 posėdį, atsakovas padarė esminį pažeidimą.

Pareiškėjos skundas patenkintinas iš dalies.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į savo tėvo iki nacionalizacijos valdytą 0,227 ha žemės plotą Veisiejų mieste (b.l. 13, 14). Administracinėje byloje nėra ginčo, kad 1991-12-21 pateiktame prašyme (b.l. 13) pareiškėja pageidavo, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos ekvivalentine natūra – t.y. suteikiant žemę kitoje vietoje. 2010-03-29 sprendimu (b.l. 16) pareiškėjai buvo suteiktas 0,1526 ha žemės sklypas Veisiejų mieste. Paminėtame sprendime atsakovas taip pat nusprendė, jog nuosavybės teisės į 0,0744 ha likusį plotą bus atkurtos vėliau pasirinkus kompensavimo būdą. Eilėje raštų, adresuotų atsakovui (b.l. 20, 21, 33, 34, 53, 54) pareiškėja sutiko gauti žemės sklypą Veisiejų mieste, o už likusį neatkurtą plotą pageidavo gauti žemės sklypą kaimo vietovėje ir nesutiko gauti piniginę kompensaciją. 2015-12-11 raštu, kuris pareiškėjai buvo siųstas registruotu paštu (b.l. 18, 19), buvo pranešta, kad 2015-12-29 bus svarstomas klausimas dėl sprendimo, kuriuo bus atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo. 2015-12-29 posėdžio metu (b.l. 40-42) buvo nuspręsta dar kartą pasiūlyti pareiškėjai nurodyti konkrečią kadastrinę vietovę, kurioje ji pageidauja gauti žemės sklypą. Pareiškėja šiame posėdyje nedalyvavo. 2016-03-10 raštu (b.l. 35-36), kuris buvo siųstas neregistruotu paštu (atsakovo atstovas šią aplinkybę pripažįsta), pareiškėjai buvo pranešta apie 2016-04-05 10 val. posėdį. Pareiškėja teismui nurodė, jog šio pranešimo negavo, todėl negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. 2016-04-05 posėdyje (b.l. 48-50), nedalyvaujant pareiškėjai, buvo priimtas ginčijamas sprendimas (b.l. 23), kuriuo nutarta pareiškėjai išmokėti piniginę kompensaciją už negrąžintą žemės 0,0744 ha plotą (b.l. 24). Minėtas sprendimas pareiškėjai buvo pasiųstas vėl registruotu paštu (b.l. 22).

Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo įgyvendinimo. Pareiškėja siekia, kad nuosavybės teisės į visą jai tenkantį plotą būtų atkurtos lygiaverčiu žemės plotu, perduodant neatlygintinai kelis žemės sklypus Veisiejų mieste ir kaimo vietovėje. Taigi, administracinėje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į neatkurtą 0,0744 ha žemės dalį, tačiau ginčas kilo dėl šios teisės realizavimo būdo.

Ginčo šioje administracinėje byloje teisinius santykius pagrinde reglamentuoja Atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau - Atkūrimo Tvarka). Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 - 3 p. numatyti būdai, kuriais yra atkuriamos nuosavybės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. yra nustatyti atvejai, kai žemė iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 str.. Kaip jau buvo paminėta, 1991-12-12 prašyme pareiškėja pageidavo, kad jam nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų atkurtos ekvivalentine natūra. Prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - Atstatymo įstatymas) 16 str. buvo numatyti atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdai, iš kurių vieną ir pasirinko pretendentė.

Pareiškėja iš esmės sutinka, kad jai būtų suteiktas 0,1526 ha naujas žemės sklypas Veisiejų mieste (šią aplinkybę patvirtina 2010-03-29 sprendimo Nr. 59-401 priėmimas), tačiau taip pat pageidauja, kad į likusią neatkurtos žemės dalį nuosavybės teisės būtų atkurtos taip pat neatlygintinai nuosavybėn perduodant naują žemės sklypą kaimo vietovėje. Atsakovas aukščiau paminėtuose dokumentuose taip pat neprieštaravo dėl tokios pareiškėjos valios ir siūlė nurodyti konkrečią kaimo kadastrinę vietovę, kurioje galėtų būti pareiškėjai suteiktas antras sklypas kaimo vietovėje už valstybės išperkamą žemę Veisiejų mieste.

Atkūrimo įstatymo 18 str. 2 d. įstatymų leidėjas suformulavo imperatyvią nuostatą, kad apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 str. nurodyti piliečiai (ginčo atveju – pareiškėja). Piliečiams neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jiems nedalyvaujant. Atkūrimo tvarkos 112 p., 113 p., detaliau reglamentuojančios Atkūrimo įstatymo 18 str. 2 d. įgyvendinimo tvarką, taip pat įsakmiai pabrėžta, kad šios tvarkos 98, 100 ir 101 p. nurodytos sprendimus priimančios institucijos (ginčo situacijoje – atsakovo teritorinis skyrius) ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu (registruotu laišku) praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką. Šios tvarkos 98, 100 ir 101 p. nurodytos sprendimus priimančios institucijos, pranešusios apie posėdį pagal šios tvarkos 112 p. (registruotu laišku), dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atvykęs į posėdį, sutikimą su priimamu sprendimu pilietis patvirtina parašu. Piliečiui neatvykus į posėdį, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant.

Paminėtas teisinis reglamentavimas įpareigojo atsakovą registruotu laišku iš anksto informuoti pareiškėją apie 2016-04-05 posėdį, tačiau dėl nesvarbių priežasčių atsakovas to nepadarė ir, tuo pačiu nepaneigė pareiškėjos argumento, jog apie šį posėdį ji nežinojo. Vien formalus pranešimo išsiuntimas neregistruotu paštu, teismo vertinimu, negali būti laikomas tinkamu pareiškėjos informavimu. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat atkreipiamas dėmesys, kad Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-05-11, 2004-12-13 nutarimai, 2004-11-05 išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT 2005-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Viešojo administravimo įstatymo 1 str., apibrėžiančiame įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ir administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)(LVAT 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012). Teismas nagrinėjamu atveju vertina, kad atsakovas nesivadovavo gero viešojo administravimo principais, tinkamai neinformavo pareiškėjo apie 2016-04-05 posėdį, tuo užkirsdamas kelią pareiškėjai pareikšti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir nurodyti konkrečią kadastrinę vietovę, kurioje ji pageidauja gauti žemės sklypą (ABTĮ 57 str.).

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja Atkūrimo įstatymo 18 str. 2 d., Atkūrimo tvarkos 112 p., 113 p., Viešojo administravimo įstatymo 1 str., 3 str. 1 p., 2 p., 4 p. nuostatoms, todėl turi būti panaikintas (ABTĮ 57 str., 89 str. 1 d. 1 p.). Šie argumentai yra pakankami ginčijam individualiam administraciniam aktui panaikinti, todėl kiti pareiškėjos skundo argumentai, kuriais papildomai grindžiamas 2016-04-05 sprendimo neteisėtumas laikytini pertekliniais, todėl šiame teismo sprendime neanalizuotini ir nevertintini.

Motyvuojamoji dalis

Šis pareiškėjos skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad panaikinus 2016-04-05 sprendimą atsakovas sąmoningai atsisakys priimti naują sprendimą (arba vilkins sprendimo priėmimą) dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Be to, kuo greičiau užbaigti žemės reformą atsakovą įpareigoja ir oficiali Lietuvos valstybės politika bei nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojantys teisės aktai. Taigi, teismas šį pareiškėjos skundo reikalavimą laiko išankstiniu ir, tuo pačiu, nepagrįstu. Pareiškėjai neužkertamas kelias vėliau, kai atsiras aplinkybės, patvirtinančios, jog atsakovas atsisako arba vilkina atkurti nuosavybės teises į likusį neatkurtą 0,0744 ha žemės plotą, ginti savo teises teisme (ABTĮ 10 str.).

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo bei jo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. L. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2016-04-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus sprendimą Nr. 4SD-31-(14.4.3) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. L. “.

Likusioje dalyje pareiškėjos R.L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.