Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2014-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-83-393/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-05-08
Bylos Nr.
1-83-393/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Kaltinamasis
I. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-83-393/2014;proceso Nr. 1-72-1-00063-2014-7;procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;
(S)1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.2.4.8.3; 2.1.16.1.10; 2.10.1.LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 8 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, susipažinusi su prokurorės Jurgitos Virbickaitės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Res­publikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lie­tu­vos Res­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis I. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2014 m. vasario 21 d. apie 22 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), sodybos kieme smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį artimą giminaitį tėvą – G. V., kuriam sudavė ne mažiau vieną smūgį į galvos sritį ir ne mažiau vieną smūgį į krūtinės sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajam G. V. fizinį skausmą ir dėl galvos ir krūtinės ląstos sumušimo, paviršinių odos nubrozdinimų kaktos bei dešinės plaštakos srityje padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais I. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

kaltinamojo I. V. parodymais (b. l. 22-23), kad jis savo kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad 2014 m. vasario 21 d. buvo namuose ir su tėvu gėrė alų. Vakare paskambino dėdė R. S. ir paprašė ateiti padėti išstumti įklimpusį automobilį. Abu su tėvu G. V. nuėję padėjo išstumti automobilį ir parėjo namo. Parėjus namo, apie 22 valandą girtas tėvas ėmė „kolioti“ mamą, todėl jis liepęs tėvui apsiraminti. Tėvas nesiliovė, tada tėvą išstūmė į lauką. Tėvas lauke išdaužė kambario langą ir šaukė, kad įsipjovė ranką. Sugrįžęs tėvas, vėl ėmė „kolioti“ mamą, grasinti, kad primuš. Tada supykęs lauke sudavė tėvui G. V. į galvos sritį ir į krūtinės sritį, tėvui pargriuvus ant žemės, daugiau smūgių nesudavė;nukentėjusiojo G. V. parodymais (b. l. 22-23), kad 2014 m. vasario 21 d. grįžęs į namus, namuose rado alų geriančius savo buvusią žmoną I. V. ir sūnų I. V.. Abiem pasakė, kiek galima gerti, tuomet I. V. atsakė, kad tai ne jo reikalas. Tą vakarą su sūnumi I. V. kilus žodiniam konfliktui, sūnus jį kieme sumušė; liudytojos I. V. parodymais (b. l. 25-26, 27-28), kad 2014 m. vasario 21 d. vakare į namus parėjo jos buvęs vyras G. V. ir sūnus I. V.. Abu parsinešė alaus ir gėrė. Buvęs vyras G. ėmė „koliotis“, keiktis. Išeinant iš virtuvės, G. pagriebęs ją už rankos išsitempė į lauką, sakydamas sūnui I. „žiūrėk tavo suchą motką pasmaugsiu“. Sūnus I. išlaisvino ją iš girto tėvo (G. V.). Ji sužalota nebuvo. Jai įėjus į namo vidų, likę lauke abu vyrai susimušė;liudytojos D. S. parodymais (b. l. 29-30), kad 2014 m. vasario 21 d. paskambino I. V. ir pakvietė ateiti, nes reikėjo išstumti mašiną. I. V. gyvena tame pačiame kaime, už poros šimtų metrų. I. V. atėjo kartu su savo mažamečiais vaikais ir I. bei G.. Ji suprato, kad G. ir I. V. buvo neblaivūs. Padėję išstumti mašiną, visi jie išėjo namo. Praėjus maždaug apie 20 minučių, ji pamatė ateinantį G. V., kuris pasakė, kad ranka išmušė gyvenamojo namo lango stiklą ir susipjaustė į stiklą. Tuo metu paskambino I. V. sūnus ir paprašė ateiti. Atėjusi pamatė, kad išdaužtas namo lango stiklas. I. V. papasakojo, kad langą išmušė G. V. supykęs dėl to, jog sūnus I. jį išstūmė iš trobos į lauką už tai, kad ėmė „kolioti“ I. V.. Jai bekalbant su I. V., parėjo G. V. ir pradėjo vėl „kolioti“ įvairiais necenzūriniais žodžiais I. V.. Tada I. V. liepė G. V. apsiraminti ir abu vyrai virtuvėje apsistumdė. I. V. juos abu išstūmė į lauką. Ji išėjo paskui juos į lauką ir matė, kad lauke G. V. griebė I. V. ir ėmė šaukti sakydamas I. V., kad „žiūrėk užsmaugsiu tavo motiną“ bei keikėsi įvairiais keiksmažodžiais. I. V. išlaisvino motiną ir kieme mušėsi su G. V.. Kur ir į kurias vietas sudavė smūgius I. V. G. V., ji nekreipė dėmesio, matė, kad mušė spardydamas ir su kumščiais, o kiek smūgių sudavė, neskaičiavo;specialisto išvada Nr. G 264/14 (06) (b. l. 20), kurioje G. V. galvos ir krūtinės ląstos sumušimas, paviršiniai odos nubrozdinimai kaktos bei dešinės plaštakos srityje kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, duota išvada, kad nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą;alkotesterio parodymais (b. l. 21), kuriuose užfiksuota, kad G. V. 2014-02-22 0.44 val. nustatytas 1,73 promilės girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad I. V. kaltė padarius jam in­kri­mi­nuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Ka­dangi kaltinamasis smurtaudamas padarė nukentėjusiajam savo tėvui nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą, jo veiks­mai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę. Kaltina­masis ne­prieš­ta­rauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­džia­­­muo­­ju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 61).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojin­gumo laips­­­­­­­nį, kaltinamojo asmenybę.

I. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). I. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pri­si­pa­ži­no pa­da­ręs nu­si­kals­ta­mą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunki­na tai, kad nusi­kaltimą pa­darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įta­kos nu­si­kal­ti­mo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis neteistas (b. l. 51-52), baustas administracine tvarka (b. l. 56-58), bedarbis (b. l. 53, 54).

Įvertinus I. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­na­mo­­jo as­me­nybę, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamajam skirtina viena iš BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo prokurorė – viešieji darbai, ku­rių trukmė nu­statytina mažesnė negu bausmės vidurkis.

Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pa­nai­kin­tina bau­džia­ma­jam įsakymui įsiteisėjus.

Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 str. 5-8 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teisėja

nusprendžia:

I. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.), ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, I. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laiką, I. V. išbūtą laiki­name su­lai­ky­me nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2014 m. vasario 22 d. (1 parą), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikin­ti bau­džia­ma­jam įsakymui įsitei­sė­jus.

Išaiškinti I. V., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskir­tų vie­šų­jų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje nu­ma­tytą bau­­džiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų dar­bų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teis­mas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti I. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Laz­di­jų rajo­no apylinkės teismui prašymą reikalauda­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus pra­šy­mą rei­kalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgys teisinės ga­lios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas bau­džiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teis­me, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vyk­domas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsa­ky­mas neskundžiamas.

Teisėja Irma Blekaitienė