- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- N-575-1644-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Plungės rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą V. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 123 straipsnio 5 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį, nutraukė, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. balandžio 21 d., 17 val. 10 min., Serbentų gatvėje, (duomenys neskelbtini), Plungės rajone, vairuodamas automobilį neblaivus (nustatyta 2,60 promilių) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir atsitrenkė į pakelės medį, be to, jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 16, 119 ir 238 punktų reikalavimus. Nurodė, kad teismo posėdžio metu apklaustas V. S. savo kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų nepripažino, paaiškindamas, jog 2010 m. balandžio 21 d. po naktinės pamainos grįžo namo, atėjęs kaimynas E. Z. pasiūlė išgerti, vėliau atėjo svainis R. S. ir jie kartu išvyko į sodų bendriją „Sveikata“ pas A. D., nuvežė jam kultivatorių, kur dar išgėrė, o automobilį vairavo R. S.. Pažymėjo, jog V. S. toliau aiškino, kad kol A. D. kultivavo, jis, būdamas pavargęs ir išgėręs, užmigo automobilyje ant galinės sėdynės, o baigus kultivuoti išvyko su R. S., įvažiavo į akligatvį soduose, kur susipyko su R. S., kuris išlipo iš automobilio ir išėjo, palikdamas jį vieną automobilyje, tačiau jis būdamas girtas automobilio nevairavo. Teismas pridūrė, jog faktą, kad V. S. automobilio nevairavo patvirtino liudytojas R. S. bei įvykį mačiusi R. D.. Pažymėjo, jog pareigūnas M. B. paaiškino, kad nuvykus į eismo įvykio vietą pagal iškvietimą automobilyje prie vairo sėdėjo būtent V. S.. Teismas nurodė, jog V. S. parodymai bylos nagrinėjimo metu yra nuoseklūs, išsamūs, jų nepaneigė kitų liudytojų ar pareigūnų priešingi parodymai. Konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neginčijamą išvadą, kad V. S. vairavo automobilį, nes surinktoje bylos medžiagoje yra neatitikimų, prieštaravimų, prieštaringas aplinkybes tarnybiniuose pranešimuose nurodė policijos pareigūnai, be to, paties administracinio teisės pažeidimo protokolo prirašymai, pataisymai sukelia rimtų abejonių renkamos medžiagos teisingumu. Pažymėjo, jog pats V. S. nurodė, kad protokolas ir paaiškinimas surašyti jam esant girtam, būnant neadekvačios būsenos, todėl tokie iš neblaivaus V. S. paimti paaiškinimai vertintini kritiškai, tačiau akcentavo, jog teismas neturi pagrindo V. S. teismo posėdžio metu duotus parodymus vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti, nes šių jo parodymų nepaneigia byloje surinkti duomenys.
II.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija), nesutikdamas su Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 90 – 91; 97 – 98), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas nutarimą pilnai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų ir V. S. atžvilgiu iškeltą bylą nepagrįstai nutraukė. Pažymi, jog V. S. įvykdė grubų KET pažeidimą – vairavo automobilį neblaivus, tokiais savo veiksmais keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Priduria, jog teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Arūnas-J. A. prašė, kad prie V. S. bylos būtų prijungtas liudytojos R. D. paaiškinimas iš V. S. tarnybinio patikrinimo medžiagos, kuriame ji nurodo, kad automobilį vairavo būtent V. S. ir kad jis buvo atvykęs pas ją du kartus tartis, jog ji pakeistų parodymus jo byloje, tačiau teismas šį prašymą atmetė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą V. S. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą bei iš Institucijos jo naudai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomu prašymu jis taip pat prašo bylos nagrinėjimą dėl jo nedarbingumo ir jį atstovaujančios advokatės užimtumo atidėti vėlesniam laikui, nes teismo posėdyje su atstove norėtų dalyvauti pats. Atsiliepime nurodo, jog teismo posėdyje buvo neginčijamai įrodyta, jog V. S. transporto priemonės, būdamas neblaivus, nevairavo. Pažymi, jog tai įrodo R. S. ir A. D. paaiškinimai. Priduria, jog jam girtumas buvo nustatytas praėjus 3 valandoms po eismo įvykio, be to, tą pačią dieną iš jo buvo paimtas ir rašytinis paaiškinimas, todėl šis jo paaiškinimas turėtų būti vertinamas kritiškai, nes akivaizdu, jog jis jį davė būdamas neblaivus. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai prie bylos neprijungė policijos pareigūnų iš R. D. išgautą paaiškinimą, nes ši liudytoja turėjo teisę parodymus keisti teismo posėdyje, o ne policijos pareigūnams nuvykus pas ją į namus ir neaiškiais būdais išgavus šį paaiškinimą. Pažymi, jog teismas byloje turi remtis ne neaiškios procesinės padėties asmenų paaiškinimais, o teisme duotais liudytojų paaiškinimais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo tenkinti V. S. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nes jis ir jo atstovė negali dalyvauti teismo posėdyje, kadangi pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 2 dalį bylos pagal skundus dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, teisėjų kolegijai nenusprendus kitaip, paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliantas neįvardijo jokių priežasčių, kodėl ši byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jų nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl laikytina, kad byla gali būti tinkamai ir visapusiškai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
V. S. administracinio teisės pažeidimo byla pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo nutraukta, nenustačius jo veiksmuose ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų sudėties. Institucija apeliaciniame skunde tokio sprendimo pagrįstumą ginčija teigdama, jog jis buvo priimtas pilnai neištyrus ir neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, išvadas padarė nepakankamai argumentuotai ir išsamiai neišnagrinėjo visų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog V. S. parodymai bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, išsamūs bei jų nepaneigė kitų liudytojų ar pareigūnų priešingi parodymai. Pažymėtina, jog pirminiame rašytiniame savo paaiškinime dėl eismo įvykio aplinkybių (b. l. 5) jis savo kaltę vairavus automobilį neblaiviam pripažino visiškai, nurodė dėl tokio savo poelgio besigailintis, pateikė išsamų įvykio aplinkybių aprašymą. Atkreiptinas dėmesys, jog šiame pirminiame paaiškinime V. S. nieko neužsiminė apie pažeidimo metu automobilį tariamai vairavusį jo svainį R. S., o tokią įvykio versiją pateikė tik vėlesniame bylos nagrinėjimo etape. Tačiau pirmosios instancijos teismas šį pirminį V. S. paaiškinimą įvertino kritiškai, nurodydamas, jog jis surašytas V. S. būnant neadekvačios būsenos. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nemano, kad nurodyta aplinkybė yra pakankamas pagrindas nesiremti minėtu V. S. paaiškinimu, nes nėra logiška, kad net ir girtas asmuo besąlygiškai prisiimtų visą kaltę dėl pažeidimo, kurio nepadarė, išreikštų dėl to gailestį ir detaliai atpasakotų visą susiklosčiusią situaciją, juo labiau, kad iš teismo posėdžio metu apklausto policijos pareigūno D. L., kurio suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, parodymų matyti, jog su apklausiamu V. S. „buvo galima susikalbėti, mintis (jis) dėstė sklandžiai, jau buvo praėję pakankamai laiko (nuo girtumo nustatymo)“ (b. l. 77), be to, jis faktą, kad paaiškinimas surašytas teisingai patvirtino savo ranka rašytu sakiniu ir parašu. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas kritiškai nevertino R. S. teismui duotų paaiškinimų, kad įvykio metu automobilį vairavo jis, nes iš bylos duomenų matyti, jog jį su V. S. sieja svainystės ryšys, todėl jis yra suinteresuotas padėti V. S. išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Be to, jo parodymuose yra neatitikimų: savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 35) jis nurodo, jog „raktus buvau metęs į automobilio galą, taip kad (V. S.) nerastų“, tačiau pažeidimą užfiksavęs policijos pareigūnas paliudijo, jog raktelius, kuriuos vėliau policijos pareigūnas atėmęs, jis (V. S.) sėdėdamas prie automobilio vairo laikė rankose (b. l. 78, 79). Pažymėtina ir tai, jog pirminiame įvykį prie savo namų vartų mačiusios R. D. paaiškinime yra užfiksuota, jog policiją ji iškvietė, nes įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, be to, priėjusi arčiau matė, kad automobilyje vairuotojas sėdi vienas (b. l. 9), tačiau teisme jau nurodė, kad policiją kvietė, nes reikėjo išvažiuoti iš kiemo, kurį užstatė mašina (b. l. 30), o kas sėdėjo automobilio gale – nematė. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti iš karto po ginčijamo įvykio duotus šiuos liudytojų parodymus, o ne vadovautis tik teismo posėdyje jų duotais parodymais, juo labiau, kad Institucija pažymėjo turinti R. D. paaiškinimą, kuriame ji nurodo, jog V. S. pas ją buvo atvykęs tartis (b. l. 81). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, šis paaiškinimas galėtų būti teisiškai reikšmingas, siekiant teisingai išspręsti bylą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo jį prijungti prie bylos.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir kitų bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Akcentuotina, jog skundžiamame nutarime yra pažymima, kad policijos pareigūnų parodymai nėra nuoseklūs, jie prieštaringas aplinkybes nurodo savo tarnybiniuose pranešimuose, tačiau visiškai neatskleidžiamas minėtų prieštaravimų turinys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, jokių esminių prieštaravimų policijos pareigūnų parodymuose ir aplinkybių, kodėl turėtų abejoti šių parodymų objektyvumu, nenustatė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai neįvertino administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. ir jo svainio R. S. parodymų ir nesivadovavo objektyviais laikytinų policijos pareigūnų parodymais.
Pridurtina, jog V. S. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimas ATPK nenumatytas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį byloje Nr. A4-689/2003, 2009 m. vasario 6 d. nutartį byloje Nr. N575-325/2009).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.