- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-31
- Bylos Nr.
- 1S-277/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- L. B.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 7 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis su A. B. ir nenustatytu bendrininku 2011 m. rugsėjo mėn. nenustatytą dieną kioske-lombarde, esančiame Sodų g. 20, Vilniuje, suleidęs A. J. (A. J.) vaistų, nuo kurių šis prarado sąmonę, nugabeno jį į apleistą namą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Šalčininkų r., kur atėmęs laisvę laikė nukentėjusįjį nenustatytą laiko tarpą, o nenustatytas asmuo jo ir A. B. nurodymu leido jų atvežtus nenustatytus vaistus A. J., tokiu būdu naudojo prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą. L. B. grasinant fiziniu susidorojimu, A. B. liepė A. J. pasirašyti dviejų sklypų (0,5 ha ir 0,3 ha) ir namo, kurių bendra vertė 119 300 Lt, pardavimo dokumentus bei tuščius popieriaus lapus, ką A. J. vaistų ir grasinimų poveikyje padarė. Panaudojus šiuos dokumentus 2011 m. rugsėjo 19 d. Valstybinėje įmonėje „Registrų centras“, buvo įregistruota preliminari A. J. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, pirkimo sutartis, tačiau minėto turto užvaldyti nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes L. B. buvo sulaikytas.
L. B. taip pat kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2010 m. rugsėjo 14 d. kartu su A. B. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žadėdamas darbą užsienyje, išvežė V. S. į namą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Šalčininkų r., nemokėdamas pinigų vertė dirbti jiems, nemaitino, tokiu būdu panaudodamas psichinę prievartą vertė perrašyti V. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, A. B. vardu. 2011 metų pavasarį, nenustatytu laiku, V. S. pavykus pabėgti, A. B. atvykus į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nurodė V. S., E. S. bei jos mažametei dukrai V. B, gim. (duomenys neskelbtini) m., vykti kartu, po ko A. B. savo automobiliu „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini), nuvežė E. S., V. B. ir V. S. į kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur L. B. akivaizdoje, siekiant įbauginti E. S. ir darant jai psichologinę prievartą, A. B., grasindamas E. S. ir jos mažamečiams vaikams susidorojimu, būsto atėmimu bei pakenkti jos vyrui, už tariamą V. S. išlaikymą, teismo išlaidas, advokato paslaugas privertė E. S. pasirašyti vekselį 15 000 Lt sumai.
L. B. taip pat kaltinamas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, turėdamas tikslą įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą, 2011 m. rugsėjo 29 d., apie 17-18 val., prekybos paviljone - lombarde, esančiame Sodų g. 20A-7, Vilniuje, žinodamas, kad įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, iš A. D. supirko iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pavogtus auksinius papuošalus, kurių vertė 10 850 Lt.
L. B. 2011 m. spalio 6 d. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi L. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. spalio 6 d., kurio terminas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi kaltinamajam L. B. taikomo suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, t. y. kad būdamas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamasis L. B. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį ir paskirti užstatą bei kitą papildomą švelnesnę kardomąją priemonę ar keletą iš jų.
Kaltinamasis skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pratęsė jam suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Byloje nėra jokių duomenų, kad L. B. ketino išvykti iš Lietuvos ar jis turi ryšių užsienyje. Nors kaltinamasis iki suėmimo oficialiai nebuvo registruotas „Sodroje“, tačiau jis dirbo ir turėjo pastovias pajamas. Be to, byloje yra pažyma, patvirtinanti, kad paleidus L. B. iš suėmimo, jis bus įdarbintas. Kaltinamasis turi mažametę dukrą, darbovietė ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija pateikė teigiamas jo charakteristikas. L. B. yra UAB „R (duomenys pakeisti)“, kurioje direktore dirba jo vaiko motina, akcininkas. Kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, kurioje gyvena jo faktinė žmona su jų bendru vaiku. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad L. B. teistumai nėra išnykę, nes byloje esantis mokėjimo kvitas įrodo, jog jis sumokėjo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtą baudą. Todėl remiantis BK 97 straipsnio 6 dalimi, kaltinamasis laikytinas neteistu. Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, kuo ilgiau suimtasis laikomas įkalinimo įstaigoje, tuo mažėja tikimybė, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso. L. B. suėmimas taikomas daugiau nei 33 mėnesius. Šios kardomosios priemonės termino tęsimas sudaro įspūdį, kad kaltinamasis dar nepriėmus nuosprendžio yra baudžiamas, be to, bylos nagrinėjimas, kuris trunka beveik dvejus metus, vilkinamas, o teismas yra šališkas dėl kaltinamojo. Gynyba prašė pakeisti L. B. taikomą suėmimą į bet kokio dydžio užstatą, kurį įneštų į teismo depozitinę sąskaitą kaltinamojo artimieji, tačiau teismas nesvarstė tokio prašymo. Teigia, kad skundžiamos nutarties motyvai dėl kaltinamajam taikomo suėmimo termino pratęsimo yra labai glausti, kas prieštarauja BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimams.
Teismo posėdyje kaltinamasis prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. B. skundas tenkinamas.
BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis L. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti protokolai, specialistų išvados ir kiti duomenys, esantys bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.
Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių pagrindų. Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam L. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tačiau skundžiamoje nutartyje nurodytos suėmimo termino pratęsimą pagrindžiančios aplinkybės yra iš esmės susijusios su BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu suėmimo (jo termino pratęsimo) pagrindu.
Skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas L. B. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, pernelyg sureikšmino nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas L. B., sunkumą bei jam galimai gresiančios bausmės griežtumą. L. B. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių dvi nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 181 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis), o baudžiamasis įstatymas už šiuos sunkius nusikaltimus numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Vien nusikaltimų, kurių padarymu asmuo įtariamas (kaltinamas), sunkumas ir gresianti laisvės atėmimo bausmė negali būti pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis). Įstatymo normoje (BPK 122 straipsnio 2 dalis) nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tuo tarpu į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes yra būtina pirmiausiai atsižvelgti sprendžiant, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis), t. y. būtina atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. B. iki suėmimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. Nors kaltinamasis yra nevedęs, tačiau jis turi mažametę dukrą. Pasak L. B., kaltinamojo gyvenamojoje vietoje gyvena jo faktinė žmona su jų bendru vaiku. Apygardos teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, ne kartą davė leidimą kaltinamajam skambinti savo faktinei žmonai ir mažametei dukrai, taip pat pasimatyti su jomis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dabartiniu metu L. B. turi pakankamai stiprius socialinius ryšius, o byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje. L. B. iki suėmimo nedirbo ir neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, tačiau UAB „F (duomenys pakeisti)“ pateiktas 2014 m. liepos 30 d. pranešimas patvirtina, jog kaltinamajam pakeitus suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, jis bus priimtas į darbą šioje bendrovėje, kas patvirtina, jog L. B., būdamas laisvėje, turi galimybę įsidarbinti ir gauti legalių pajamų.
L. B. praeityje teistas keturis kartus, tačiau kaltinamasis yra atlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, todėl vien neišnykęs teistumas nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad L. B., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, šios aplinkybės būtų svarbios sprendžiant klausimą, ar L. B. nedarys naujų nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje, tačiau minėtu pagrindu kaltinamajam nebuvo pratęstas suėmimo terminas. Aukštesniojo teismo (šiuo atveju – Lietuvos apeliacinio teismo) teisėjas, spręsdamas suimtojo arba jo gynėjo skundo dėl suėmimo paskyrimo arba suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą, gali tik patikslinti nutartyje nurodytą suėmimo skyrimo arba suėmimo termino pratęsimo pagrindą, jei iš bylos medžiagos matyti, kad toks pagrindas nutartyje netinkamai suformuluotas, tačiau nagrinėjimo skundo ribose negali nustatyti kito suėmimo taikymo (jo termino pratęsimo) pagrindo, kurio nebuvo nustatęs pirmosios instancijos teismas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas remiantis vien tik formaliais teiginiais (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Be to, svarbu pažymėti, kad kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami ne tik įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštus kaltinimus, bet ir konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Jeigu tokių faktinių duomenų nėra surenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suėmime, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą. Šioje byloje L. B. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2011 m. spalio 7 d. Skundžiama nutartimi pratęsus kaltinamajam suėmimo terminą trims mėnesiams, jis būtų laikomas suimtu ilgą laiką – trejus metus, o už L. B. inkriminuoto sunkiausio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų (BK 181 straipsnio 3 dalis). Kuo ilgiau taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, tuo mažesnė tikimybė, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Be to, atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys, t. y. kai suimtas kaltinamasis, būdamas užsienio valstybės piliečiu, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei, gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu. Šiuo atveju nėra tokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių L. B. turi būti laikomas suimtas minėtą ilgą laiko tarpą.
Vertinant suėmimo taikymo L. B. tikslingumą, taip pat atsižvelgtina į bylos nagrinėjimo trukmę ir jos sudėtingumą. Byla perduota nagrinėti į Vilniaus apygardos teismą 2013 m. sausio 3 d. Praėjus daugiau nei 1,5 metų, bylos nagrinėjimas dar nėra pasibaigęs, joje teisiamieji posėdžiai yra paskirti iki 2014 m. lapkričio mėn. pabaigos, nors L. B. nėra kaltinamas padaręs didelį skaičių galimai nusikalstamų veikų, byloje yra kaltinami tik du asmenys, joje nėra daug apklaustinų liudytojų ar atliktinų kokių nors sudėtingų procesinių veiksmų. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ši byla nėra sudėtinga, o L. B. tęsiant suėmimo terminą, kai byloje nėra išskirtinių priežasčių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121, BPK 122 straipsnių nuostatoms.
Visuma minėtų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad L. B. suėmimo terminas nepagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti užtikrinti taikant kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones – 30 000 Lt užstatą, kuris yra sumokėtas į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą, ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarti ir kaltinamąjį L. B., gimusį (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nedelsiant paleisti iš suėmimo.
30 000 Lt (trisdešimties tūkstančių litų) užstatą, kurį sumokėjo V. B. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą;
įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, t. y. kaltinamasis L. B. įpareigojamas kiekvieną savaitės trečiadienio dieną, 8 val. 00 min., registruotis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (adresu: Birželio 23-osios g. 10, Vilnius).
Nutarties dalies dėl L. B. paskirto įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje vykdymą pavesti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (Birželio 23-osios g. 10, Vilnius).