Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Irena Ivanovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. C. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014-03-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo

S. C. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje numatytą pažeidimą ir jai paskirta 1000 (vieno tūkstančio) litų administracinė bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. C. nubausta už tai, kad 2014 m. kovo 7 d., nuo 9.00 val. iki 11.45 val., Telšių rajono apylinkės teisme, esančiame Kęstučio g. 13, Telšiuose, apklausiama kaip liudytoja administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste LR ATPK) 127 str. 3 d traukiamas A. V., prieš apklausą išaiškinus apie jos teisę duoti parodymus arba atsisakyti juos duoti, jai sutikus duoti parodymus ir išaiškinus jai atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos 187² straipsnį už žinomai melagingų parodymų davimą, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad “2013 m. gruodžio 15 d. apie 19 val. 50 min. Telšių mieste (duomenys neskelbtini), ji vairavo transporto priemonę – automobilį MERSEDES-BENZ, valstybiniu numerio ženklu (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį ir norėdama jį pastatyti nepasirinkusi saugaus greičio, nesuvaldžiusi vairuojamo automobilio ir atsitrenkusi į stovintį automobilį, nurodydama, kad būtent eismo įvykio metu automobilį vairavusi ji, o ne A. V., o A. V. automobilio nevairavo, bet važiavo ant priekinės sėdynės kaip keleivis”.

Apeliaciniu nubaustoji S. C. prašo panaikinti 2014-03-12 Telšių rajono apylinkės teismo nutarimą. Ji teigia, kad ji, duodama parodymus apie 2013-012-15 autoįvykį, nemelavo, o apylinkės teismas padarė nepagrįstas išvadas. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad kitų liudytojų parodymai, kuriais teismas grindė jos kaltę, nebuvo nuoseklūs. Nors teismas rėmėsi liudytojo N. T. parodymais, tačiau akivaizdu, kad šis asmuo įvykio momento nematė. Liudytojas M. K. negalėjo tiksliai paaiškinti net kaip atrodė automobilis, kurį ji vairavo. Liudytojai policijos pareigūnai V. Š. ir E. B. taip pat nebuvo užtikrinti, kuris vairavo automobilį, nes paties įvykio nematė. Apeliantė prašo įvertinti liudytojo L. U. parodymus, kuris per atidarytą langą matė įvykį ir matė, kad ji iškarto po įvykio išlipo iš automobilio iš vairuotojo pusės ir apsikeitė vietomis su vyriškiu, prieš tai sėdėjusiu keleivio vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad S. C. padarė LR ATPK 187² str. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

LR ATPK 187² str. numatyta atsakomybė už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aukštesnės instancijos teismo nuomone, S. C. kaltę dėl melagingų parodymų davimo įrodo liudytojų M. K. ir N. T. parodymai. L. M. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad 2012-12-15 vakare apie 20 val. buvo savo automobilyje ir ruošėsi važiuoti. Bevažiuojant iš kiemo, išgirdo smūgio garsą ir suprato, kad įvyko avarija. Sustojęs pamatė, kad automobilį „Mazda“ įvažiavo „Mersedes „ automobilis. Jis iš karto priėjo prie automobilio, salone buvo šviesu, viduje pamatė prie vairo sėdėjusį vyriškį, o šalia jo – moterį (48 b. l.). L. N. T. parodė, kad vakare lauke rūkė ir pamatė, kaip susidūrė du automobiliai. Jis matė, kaip iš baltos spalvos automobilio „Mersedes“ vairuotojo pusės išlipo vyriškis, o šalia jo, keleivio pusėje sėdėjo moteris (14 b. l.; 50 b. l.). Priešingai, nei teigia apeliantė savo skunde, minėti asmenys buvo tiesioginiai įvykio liudytojai, jų parodymai yra nuoseklūs, netikėti jais nėra pagrindo.

Aukštesnės instancijos teismas atmeta apeliantės skundo argumentą dėl liudytojo L. U. parodymų. Apklaustas teisme jis parodė, kad išgirdo smūgį būdamas namie ir žiūrėdamas filmą. Priėjęs prie lango ir jį atsidaręs pamatė, kad moteris šviesiais plaukais išlipo iš automobilio vairuotojo pusės ir atsisėdo į keleivio pusę (50 b. l.). Be to, jis paaiškino, kad yra pažįstamas su A. V. ir teisme liudijo jo draugo paprašytas. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, šio liudytojo parodymų negalima laikyto patikimais ne tik dėl asmeninės pažinties su įvykio dalyviais, bet ir dėl to, kad jis paties įvykio nematė, tuo metu buvo kambaryje, žiūrėjo filmą, prie lango priėjo tik po to, kai išgirdo smūgį, o tai kas vyko po įvykio, stebėjo iš gana toli – per buto langą. Tuo tarpu, kai liudytojai M. K. ir N. T. buvo tiesioginiai įvykio liudytojai ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi.

Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina S. C. kaltę dėl LR ATPK 187² str. numatyto pažeidimo padarymo.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Telšių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014-03-12 nutarimą, išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nuobaudą paskyrė nepažeisdamas LR ATPK ketvirtojo skirsnio nuostatų, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

S. C. apeliacinio skundo netenkinti.

Telšių rajono apylinkės teismo 2014-03-12 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.