- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-23
- Bylos Nr.
- 1A-5-350-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-04015-2008-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- J. K.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,
Žemesnės instancijos teismas
gynėjams advokatams R.K., R. K., A. M.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. K. ir J. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1 d. 100 MGL (12500 Lt) dydžio bauda;
J. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1 d. 100 MGL (12500 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str.1 d. (dėl pardavimo PVM neteisingų duomenų pateikimo) - 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str.1 d. (dėl apmokestinamojo pelno neteisingų duomenų pateikimo) - 55 MGL (6875 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė - 150 MGL (18750 Lt) dydžio bauda.
Iš J. K. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai turtinės žalos atlyginimui priteista – 101 153 Lt, o iš J. K. – 35 138 Lt.
Priteista iš J. K., J. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) po 1199,18 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Tuo pačiu nuosprendžiu juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1 d. 2 d. 1000 MGL (125000 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. 3 d. (dėl pardavimo PVM neteisingų duomenų pateikimo) 900 MGL (112500 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str.1 d. 3 d. (dėl apmokestinamojo pelno neteisingų duomenų pateikimo) 800 MGL (100000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė - 2000 MGL (250000 Lt) dydžio bauda, tačiau šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. nuteistas už tai, jis būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, tuo pačiu atlikdamas ir kasininko funkcijas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX- 574 21 str.1 d., 2 d. – atsakingu asmeniu už buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų normatyvinių aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:
pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 13 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, jog privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: apskaitos dokumento pavadinimas, ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; apskaitos dokumento data; ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška; jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos;
pažeidė kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-02-17 nutarimu Nr. 179 3 punktą, jog pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas, valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų kasos aparatų naudojimo taisyklių 31 punktą, jog kasininkas (atsakingas asmuo) privalo registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš aparato,
laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 29 d. iki 2006 m. rugsėjo 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje panaudojo žinomai suklastotus oficialius automobilių pardavimo dokumentus - pažymas-sąskaitas, kasos pajamų orderius, kuriuose nurodytos mažesnės pardavimo pajamos, nei realiai buvo gaunamos, tokiu būdu neįtraukė į buhalterinę apskaitą, bei neįnešė į bendrovės kasą iš prekybos automobiliais gautų 322 797 Lt pajamų, šių pajamų neužregistravo privalomuose apskaitos registruose - bendrajame žurnale, didžiojoje knygoje, specialiuosiuose žurnaluose ir finansinėse ataskaitose, ir be apskaitos panaudojo pinigines lėšas, o būtent:
Eil . Nr.Pirkėjo vardas, pavardėPirkėjo nurodyta suma, LtPažymos-sąskaitosSerija, Nr.DataPardavėjonurodytasuma LtNeįneštos į bendrovės kasą sumos, Lt R. D.2500LYD 0016402006-01-0314001100 P. M.15000LYD 002464(pasirašė ne pirkėjas)2006-01-06210012900 V. R.7000LYD 0024242006-01-0921004900 V. K.11250LYD 0025182006-01-18120010050 V. A.-LYD 0025322006-01-196200 - S. O.13800LYD 0025832006-02-0455008300 A. R.6000LYD 0024292006-02-0610005000 V. S.6900LYD 002607(pasirašė ne pirkėjas)2006-02-0724004500 A. G.7769 Lt(2250 eurų)LYD 0026732006-02-1516006169 S. J.5000LYD 0026582006-02-1524002600 V. L.2400LYD 0026572006-02-1614001000 T. Z.5000LYD 002560(pasirašė ne pirkėjas)2006-02-177004300 B. Č.5200LYD 0026972006-02-2010004200 R. G.6000LYD 0026722006-02-2040002000 A. Č.11049 Lt(3200 eurų)LYD 0027502006-02-2375003549 E. K.13000LYD 0027042006-02-27104002600 V. M.6000LYD 0027752006-03-0727003300 Z. Š.2000LYD 0025482006-03-091200800 R. S. 5800LYD 0026542006-03-1124003400 L. K.5000LYD 0027212006-03-1414003600 J. B.7000LYD 0028932006-03-1514005600 V. A.15000LYD 0028812006-03-2276007400 J. M.3800LYD 002978(pasirašė ne pirkėjas)2006-03-2721001700 S. M.3700LYD 0027852006-03-2914002300 D. S.4000LYD 0030682006-04-0321001900 M. V.12430(3600 eurų)LYD 0023562006-04-0741008330 J. J.4000LYD 0030172006-04-0811002900 S. M.8100 LtLYD 0031572006-04-1532004900 A. D.6042(1750 eurų)LYD 0031622006-04-1810005042 A. V.7000LYD 0031632006-04-1824004600 V. M.5650LYD 0031412006-04-2226003050 J. J.6906 Lt(2000 eurų)LYD 0030442006-05-0320004906 R. L. 11500LYD 0033872006-05-10130010200 V. T.4900LYD 0031932006-05-1316003300 A. R.6500LYD 0031372006-05-1712005300 Ž. G.6200LYD 0032042(pasirašė ne pirkėjas)2006-05-2831003100 J. Š.7250 Lt(2100 eurų)LYD 0031922006-06-0240003250 E. M.2762 Lt(800 eurų)LYD 0036032006-06-027002062 V. Č.6000LYD 003607(pirkėja-R. S. )2006-06-031600440066.G. B.-LYD 0036052006-06-031100-67.Z. T.7250 Lt(2100 eurų)LYD 3606 (pasirašė ne pirkėjas ) 2006-06-032800445069.S. Š.8632 Lt(2500 eurų)LYD 0036372006-06-0623006332 A. R.6000LYD 003584(pasirašė ne pirkėjas)2006-06-0823003700 A. N.3200 LtLYD 0036952006-06-1020001200 A. A.6000LYD 0030902006-06-1432002800 V. K.12400LYD 0035172006-06-1857006700 A. Ž.11000LYD 0032072006-06-1840007000 D. R.3000LYD 0033222006-06-198002200 B. G.9500LYD 0038662006-06-2716007900 J. Š.4000LYD 003374(pasirašė ne pirkėjas)2006-06-305003500 L. K.3000LYD 0033192006-07-077002300 A. K.4000LYD 0035022006-07-1017002300 A. G.12300 Lt(3550 eurų)LYD 0035032006-07-1227009600 R. V.3400LYD 0033212006-07-1413002100 D. N.4000LYD 003748(pasirašė ne pirkėjas)2006-07-1519002100 P. Š.3000LYD 0037862006-07-1719001100 E. V.6000LYD 0040292006-07-1827003300 A. B.6000LYD 0040002006-07-1938002200 D. B.13500LYD 0041302006-07-2550008500 A. K.6000LYD 0041362006-07-2910005000 D. B.7941 Lt(2300 eurų)LYD 0035492006-08-0240003941 M. Š. 7000LYD 0037392006-08-0410006000 D. T.8200LYD 0041002006-08-0540004200 R. J.7800LYD 0042912006-08-1119005900 S. V.6400LYD 0042362006-08-1219004500 E. S.5000LYD 003886(pasirašė ne pirkėjas) 2006-08-1415003500 G. K.9000 LtLYD 0042842006-08-1647004300 G. B.2000LYD 0040562006-08-171700300 A. B.3000LYD 004483( pirkėja -V. B. )2006-08-2710002000 I. J.11040LYD 004383(pasirašė ne pirkėjas)2006-08-2857005340 R. Ž.6900LYD 004376(pasirašė ne pirkėjas)2006-08-2812005700 A. V.15500LYD 0045072006-08-31470010800 A. C.-LYD 0044372006-09-021000- S. R.6000LYD 0043382006-09-0213004700 L. B. 7941( 2300 eurų )LYD 004593(pasirašė ne pirkėjas )2006-09-0613006641
viso jis laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 29 d. iki 2006 m. rugsėjo 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) už nurodytus automobilius gavo 507 997 Lt pajamų, o apskaitoje užfiksavo, kad gavo tik 185 200 Lt pajamų,
dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2006 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
J. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. už tai, kad ji būdama UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore, tuo pačiu atlikdama ir kasininko funkcijas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., 2 d.- atsakingu asmeniu už buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, normatyvinių aktų reikalavimus, suklastodama dokumentus ir juos įtraukdama į apskaitą, panaudodama pinigus be apskaitos, laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 13 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d. (imtinai), numatydama nusikaltimo objektą – buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, 2006 m. rugsėjo 13, 14, 15 dienomis pati, po to, nurodydama bendrovės (duomenys neskelbtini) vadybininkėms V. J. (nuo 2006-09-18 iki 2006-11-15 imtinai), I. J. (nuo 2006-11-16), į UAB (duomenys neskelbtini) kasos aparatą įnešti bei pažymose - sąskaitose įrašyti mažesnes pinigines sumas nei realiai jai ir tyrimo tiksliai nenustatytiems bendrovės darbuotojams, tyrimo tiksliai nenustatytose vietose, tiksliai nenustatytu laiku, jos nurodytas pinigines sumas sumokėjo automobilių pirkėjai, po to, tuos apskaitos dokumentus pateikdama bendrovės finansininkei J. G., kad įtrauktų į oficialiai tvarkomą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:
pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta į apskaitą privalomai įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 13 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: apskaitos dokumento pavadinimas; ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; apskaitos dokumento data; ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška; jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos,
pažeidė kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-02-17 nutarimu Nr. 179 3 punktą, jog pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas, valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr.V-255 patvirtintų kasos aparatų naudojimo taisyklių 31 punktą, kad kasininkas (atsakingas asmuo) privalo registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš aparato,
laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 13 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d. (imtinai) UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje panaudojo žinomai suklastotus oficialius automobilių pardavimo dokumentus - pažymas-sąskaitas, kasos pajamų orderius, kuriuose nurodytos mažesnės pardavimo pajamos, nei realiai buvo gaunamos, tokiu būdu neįtraukė į buhalterinę apskaitą, bei neįnešė į bendrovės kasą iš prekybos automobiliais gautų 112059 Lt pajamų, šių pajamų neužregistravo privalomuose apskaitos registruose - bendrajame žurnale, didžiojoje knygoje, specialiuosiuose žurnaluose, finansinėse ataskaitose, ir be apskaitos panaudojo pinigines lėšas, o būtent:
Eil. Nr.Pirkėjo vardas, pavardėPirkėjo nurodyta suma, LtPažymos-sąskaitosserija, numerisDataPardavėjonurodytasuma LtNeįneštos į bendrovės kasą sumos, Lt 1.J. A.9000LYD 0042882006-09-1424006600 2.V. V.9000LYD 004231(pasirašė ne pirkėjas)2006-09-1447004300 3.V. K.13800LYD 0045272006-09-2247009100 4.V. V.17600LYD 004755(pasirašė ne pirkėjas)2006-09-25340014200 5.M. M. -LYD 004756(pasirašė ne pirkėjas)2006-09-251300- 6.D. D.5500LYD 00491962006-10-0217003800 7.D. R.8000LYD 0048662006-10-0257002300 8.A. M.5000LYD 0044712006-10-0813003700 9.L. P.17000LYD 0049032006-10-0875009500 10.L. D.4000LYD 004942(pasirašė ne pirkėjas)2006-10-139003100 11.G. K.8000LYD 0049752006-10-1430005000 12.G. S.6000LYD 0050112006-10-1640002000 13.L. N.4500LYD 0050682006-10-2119002600 14. B. N.6560(1900 eurų)LYD 004972 (pasirašė ne pirkėjas)2006-10-2332003360 15. M. V.4661 Lt(1350 eurų)LYD 0050872006-10-2410003661 16. R. B.12000LYD 004737(pasirašė ne pirkėjas)2006-10-2624009600 17. A. R. 5000LYD 0046952006-10-2738001200 18.S. D.8600LYD 0048502006-10-3020006600 19.S. J.5400LYD 0051542006-10-3013004100 20.V. S.15538 Lt(4500 eurų)LYD 0048692006-10-31300012538 21.G. T.7100LYD 0048522006-11-2921005000 22. V. R.6100LYD 0050752006-11-3020004100
viso ji laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 13 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) už nurodytus automobilius gavo 169 359 Lt pajamų, o apskaitoje užfiksavo, kad gavo tik 57 300 Lt pajamų,
todėl negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2006 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, J. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. už tai, kad ji būdama UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore, pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 15 straipsnio reikalavimus, siekdama išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2007 m. kovo 9 d. į 2006 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis, apie įmonės pardavimo PVM ir gautas pajamas, tai yra 17094 Lt sumai sumažino pardavimo PVM ir šias suklastotas deklaracijas pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys, tai yra:
- siekdama išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2007 m. kovo 9 d., į 2006 metų rugsėjo mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra 7206 litų sumai sumažino pardavimo PVM, ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai,
- siekdama išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2007 m. kovo 9 d., į 2006 metų spalio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra 11145 litų sumai sumažino pardavimo PVM, ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai,
- siekdama išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2007 m. kovo 9 d., į 2006 metų lapkričio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis, apie įmonės pardavimo PVM, tai yra 1388 litų sumai sumažino pardavimo PVM, ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Taip pat, ji būdama UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktore, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 17 str. ir 15 str. ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001-12-20 Nr. IX-675 11 straipsnio 4 punktą, 2007 m. rugsėjo 26 d. siekdama išvengti 14245 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, įrašė į 2006 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pelną, t.y. gaudama 94965 Lt apmokestinamąjį pelną pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nurodė, kad 2006 metais UAB (duomenys neskelbtini) gavo 77 731 Lt apmokestinamąjį pelną ir šią deklaraciją 2007 m. rugsėjo 26 d., pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno g. 3, Panevėžyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji J. K. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-20 nuosprendį pakeisti: išteisinant ją pagal BK 220 str. 1 d., o jos veiksmus iš BK 222 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 223 str. 1 d. bei sušvelninti jai paskirtą bausmę, o taip pat atmesti jai pareikštą ieškinį.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko priėjo faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą ir paskyrė per griežtą bausmę, todėl nuosprendis keistinas.
Apeliantė pripažįsta, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore ir turėdama pareigą tinkamai organizuoti vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitą, nesiėmė pakankamų organizacinių veiksmų, kuriais būtų užtikrinta tiksli įmonės buhalterinė apskaita, dėl ko vadybininkės V. J. ir I. J. turėjo galimybes įmonės įgytus lengvuosius automobilius parduoti ne pažymose – sąskaitose nurodytiems asmenims, bet automobilių perpardavinėtojams, kurie už UAB (duomenys neskelbtini) parduodamas transporto priemones mokėjo pažymose - sąskaitose nurodytas sumas, tačiau patys iš automobilių pirkėjų gaudavo didesnes pinigų sumas. J. K. sutinka, kad taip tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, kuomet apskaitos dokumentuose nefiksuojamas realiai įvykęs sandoris tarp pardavėjo ir pirkėjo, buvo pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimas į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas, apskaitos dokumentuose tiksliai fiksuojant realius ūkinės operacijos dalyvius. Kartu pažymi, kad būtent vadybininkų veiksmai nors ir spartino įmonės apyvartą, tačiau trukdė tiksliai nustatyti kiek automobilių buvo parduota tiesiogiai pirkėjams, o kiek - perpardavinėtojams, kiek pajamų realiai iš savo veiklos gavo UAB (duomenys neskelbtini), o kiek – perpardavinėtojai. Apeliantės nuomone visi šie veiksniai ir sąlygojo, mokesčių apskaičiavimo nesklandumus, tačiau už tokią veiką baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 223 str., o ne BK 222 str. kaip buvo inkriminuota jos atveju. Akcentuoja, kad šioje situacijoje automobiliai realiai buvo perkami ne iš UAB (duomenys neskelbtini), o iš perpardavinėtojų, todėl buhalterinės apskaitos dokumentuose – pažymose – sąskaitose neteisingai nurodytas buhalterinių operacijų subjektas ir akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) už automobilius pirkėjų sumokėtų pinigų visai nėra gavusi, taigi, priešingai, nei daroma išvada nuosprendžio nustatomojoje dalyje, nėra jų naudojusi įmonės veikloje be apskaitos, iš ko seka, kad neturi ir pareigos laikyti šias sumas savo pajamomis ir nuo šių sumų mokėti mokesčius.
Apeliantė pripažįsta, kad šiuo metu nėra galimybių nustatyti kiek jos vadovaujama bendrovė realiai įvykdė ūkinių operacijų jos buhalterinės apskaitos dokumentuose fiksuotomis aplinkybėmis, kiek realiai gavo pajamų ir kiek turėjo sumokėti mokesčių, todėl sutinka, kad už tai jai turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, kartu nurodo, kad tokiu atveju nėra jokių galimybių nustatyti tikrą valstybei padarytos turtinės žalos dydį.
Pažymi, kad pagal LAT praktiką jai inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektu yra įmonėje buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo - finansininkas, o įmonės vadovas gali būti šios veikos bendrininku. Be to, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turėjo būti nustatytas tikslus tariamai jos padarytos žalos dydis, antra pripažinus, kad ji veikė juridinio asmens interesais ir jo naudai, tai mokesčio, kuris nebuvo valstybei sumokėtas, mokėtoju turėjo būti pripažintas būtent juridinis asmuo - UAB (duomenys neskelbtini), o ne ji. Prašo atsižvelgti į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad tai ir buvo padaryta Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka šią tariamai valstybės patirtą žalą išieškant iš mokesčio mokėtojo. Be to, nors juridiniam asmeniui yra iškelta bankroto byla, kuri nėra baigta, juridinis asmuo nėra likviduotas ir koks valstybei juridinio asmens per jo atstovus fizinius asmenis padarytos žalos dydis bus atlygintas, neaišku. Kaltinamojo akto surašymo metu buvo laikinai apribotos juridinio asmens teisės į didesnės vertės, nei specialistų apskaičiuota žala, turtą. Todėl apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant valstybei padarytos žalos išieškojimą iš juridinio asmens, o tuo pat metu ir priteisus tą pačią žalą iš juridinio asmens vardu ir jo interesais veikusių fizinių asmenų, galima situacija, kad šiais dviem skirtingais sprendimais, priimtais MAĮ tvarka ir BPK nustatyta tvarka, valstybei bus išieškotas dvigubas žalos atlyginimas.
J. K. tvirtina, kad pripažinus ją kalta dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos, teismo nuosprendžiu jai inkriminuota pernelyg išplėsta nusikalstama veika netgi pagal teismo tariamai nustatytas aplinkybes. Pažymi, kad kaltinime pagal esančią 22 eilučių lentelę neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą bei neįnešė į bendrovės kasą ir be apskaitos panaudojo 112 059 Lt pajamų. Apeliantės teigimu ši lentelė yra sudaryta klaidingai, nes joje sumuojant tariamai bendrovės realiai gautas pajamas ir pajamas, nurodytas pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, nesusidaro 112 059 Lt tariamai neapskaitytų lėšų suma. Atskirai sumuojant užfiksuotas bendrovės gautas pajamas, skirtingai, nei taip pat nurodyta nuosprendyje, bendrovė fiksavo anaiptol ne 57 300 Lt pajamų, bet žymiai didesnę sumą (63 300 Lt). Nors lentelės 5-je eilutėje nurodoma, kad bendrovė be apskaitos naudojo iš pirkėjos M. M. gautas lėšas, tačiau tuo pačiu nurodoma, kad į bendrovės kasą nebuvo neįnešta, taigi nebuvo naudota neapskaitytų iš šios pirkėjos gautų lėšų. Be to, atkreipia dėmesį, kad daugelis iš minėtoje lentelėje nurodytų pirkėjų, tariamai parodžiusių, kad už automobilius sumokėjo lentelėje nurodytas pinigų sumas, iš tiesų apklausiami teismo posėdyje liudytojais parodė, kad mokėjo mažesnes pinigų sumas (liudytojas V. N., L. D., V. S.). Tik kai kurie iš jų nepaneigė, kad ikiteisminio tyrimo metu galėjo teisingai nurodyti kitas sumas, tačiau nebuvo dėl to kategoriški (liudytojai L. D., V. S.). Todėl nėra pagrindo kategoriškai tvirtinti, kad šie asmenys už automobilius mokėjo būtent tokias sumas, kurios buvo nurodytos ikiteisminio tyrimo metu ir kurios nurodytos minimoje nuosprendžio lentelėje. Pažymi, kad dalis lentelėje nurodytų pirkėjų (liudytoja L. P.) nurodė, kad jų nurodytą kaip sumokėtą už perkamą automobilį kainą sudarė ne tik perkamo automobilio kaina, bet ir papildomai sutartos jo remonto išlaidos. Be to, liudytojas D. R. visiškai kategoriškai parodė, kad automobilį jis pirko visai ne iš UAB (duomenys neskelbtini), o iš perpardavinėtojo Kauno mieste, privataus namo kieme, kuriam ir sumokėjo visą sutartą kainą, tik jos vadovaujamoje bendrovėje buvo įteikti automobilio pirkimo dokumentai. Iš ko seka, kad pinigus gavo visai kitas asmuo, realiai automobilį už dokumente nurodytą kainą nupirkęs iš UAB (duomenys neskelbtini) ir už liudytojo nurodytą kainą pardavęs automobilį liudytojui. Byloje apklaustos liudytojos V. J. ir I. J. patvirtino, kad į buhalterinės apskaitos dokumentus buvo įrašomos tik realiai pirkėjų sumokėtos už perkamus automobilius sumos, byloje nėra jokių duomenų, kad būtent ji būtų nurodžiusi liudytojoms į UAB (duomenys neskelbtini) kasos aparatą įnešti bei pažymose - sąskaitose įrašyti mažesnes pinigų sumas, nei iš tikrųjų buvo sumokėta už parduodamus automobilius.
Kadangi juridinis asmuo pats veiksmų, sudarančių nusikalstamos veikos sudėtį nepadaro, tuos veiksmus jo naudai padaro jo vardu veikę asmenys, tai akivaizdu, kad juridiniam asmeniui įtarimas turėtų būti pareiškiamas analogiškas kaip ir jo vardu ir jo naudai veikusiems fiziniams asmenims. Pažymi, kad teismo nuosprendyje nuteistiesiems fiziniams asmenims ir juridiniam asmeniui yra nurodytos iš esmės skirtingos netgi tokios svarbios faktinės veikos aplinkybės, kaip nusikalstamos veikos padarymo laikas, kitos veikos padarymo aplinkybės. Tvirtina, kad kaltinimo prieštaringas tą pačią veiką padariusių asmenų veikų aprašymas neleidžia nuosprendžio suprasti ir nuo jo gintis. Pažymi, kad ir nuteistajam J. K. pareikštas įtarimas skyrėsi nuo surašytojo kaltinamajame akte.
Be to, mano, kad teismo nuosprendžiu buvo neteisingai paskirtos bausmės, t. y. nors jai inkriminuota BK 222 str. 1 d. numatyta veika buvo daug mažesnės apimties ir sukėlė daug mažesnius padarinius nei kitam nuteistajam, tačiau pirmosios instancijos teismas paskyrė visiškai vienodos rūšies ir dydžio bausmę, kas jos nuomone akivaizdžiai pažeidžia bausmių individualizavimo principą, todėl prašo jei būtų nuspręsta, kad pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį ji nuteista pagrįstai, tai paskirtą bausmę švelninti.
Apeliantės nuomone jos veikoje nėra BK 220 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, kadangi ji valstybės įgaliotai institucijai - Panevėžio AVMI - pateikė deklaracijas su jose įrašytais, jos įsitikinimu, teisingais duomenimis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir pelną, be to, ji nesiekė, kad jos vadovaujamas juridinis asmuo išvengtų mokesčių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta 1991 m. ir vertėsi siuvimu ir siūtų gaminių prekyba, nuo 1996 m. įmonei pradėjo verstis naudotų automobilių pirkimu ir pardavimu. Priėmus į darbą buhalterę J. G., t.y. nuo 2004 m. įmonės valdyme ir jos veikloje jis faktiškai nebedalyvavo. Jam inkriminuojamu laikotarpiu nuo 2005-12-29 iki 2006-09-12 visus finansinius reikalus tvarkė marti J. K., kuri buvo direktoriaus pavaduotoja ir pinigus už parduotus automobilius iš pirkėjų priimdavo būtent ji, ką patvirtina 2006-08-12 kasos pajamų orderis - serija L 90 Nr. 000671, kur užfiksuota, kad iš direktoriaus pavaduotojos J. K. paimta 64 700 Lt, operacijos turinys - pinigų inkasavimas. Pažymi, kad 2006-07-10 kasos pajamų orderyje jis nepasirašė, o prie jo pavardės pasirašė kitas asmuo. Apelianto nuomone tai, kad dalis kaltinimo jo atžvilgiu nepasitvirtino, be to, teisme nei vienas iš apklaustųjų neatpažino kaip asmens, iš kurio buvo pirktas automobilis, nei ant vienos automobilio pardavimo pažymos - sąskaitos nėra jo, kaip pardavėjo, parašo, todėl nebuvo pagrindo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Byloje nebuvo nustatyti nei automobilių pardavėjai, nei vadybininkai, kurie jas pardavė. Teigia, kad per jam inkriminuotą laikotarpį pagal kasos pajamų orderius į kasą buvo įnešta tiek pinigų, t.y. 325 450 Lt, kiek ir buvo gauta pardavus automobilius, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jis savo veiksmais padarė kokią nors žalą. Akcentuoja, kad vykdant automobilių prekybą pagrindinis dokumentas buvo pažyma – sąskaita , t. y. pirkimo pardavimo sutartis, kurioje nurodyta pardavimo data ir gaunama suma ir kurią pasirašydavo automobilio pardavėjas ir pirkėjas. Vėliau šiuos pinigus įnešant į kasą buvo išrašomas kasos pajamų orderis. Apelianto teigimu jis šiuos orderius pasirašydavo du tris kartus per metus, o pinigų grynaisiais niekas jam neperduodavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
J. K. apeliacinis skundas tenkinamas, J. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. nuostata, teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, ją patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus.
Dėl nuosprendžio J. K. atžvilgiu
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad J. K. laikotarpyje nuo 2005 m. gruodžio 29 d. iki 2006 m. rugsėjo 12 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-02-17 nutarimu Nr. 179 3 punktą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų kasos aparatų naudojimo taisyklių 31 punktą) apgaulingai ją tvarkė – UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje panaudojo žinomai suklastotus oficialius automobilių pardavimo dokumentus – pažymas - sąskaitas, kasos pajamų orderius, kuriuose nurodytos mažesnės pardavimo pajamos, nei realiai buvo gaunamos, tokiu būdu neįtraukė į buhalterinę apskaitą, bei neįnešė į bendrovės kasą iš prekybos automobiliais gautų visų pajamų, šių pajamų neužregistravo privalomuose apskaitos registruose - bendrajame žurnale, didžiojoje knygoje, specialiuosiuose žurnaluose ir finansinėse ataskaitose, ir be apskaitos panaudojo pinigines lėšas, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2006 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Pirmos instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį J. K. atžvilgiu motyvavo tuo, kad jo kaltė neginčytinai įrodyta bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad J. K. buvo bendrovės direktorius ir pasirašydavo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, kad jam buvo žinoma, jog bendrovė užsiima automobilių pirkimu –pardavimu, kad automobilius turguose pardavinėdavo vairuotojai - ekspeditoriai ir įmonės vadybininkai, kad už automobilius gautus pinigus ir pirminius dokumentus pateikdavo buhalterinei apskaitai. Iš to buvo padaryta išvada, kad J. K., pasirašydamas buhalterinės apskaitos dokumentus - kasos pajamų orderius, pažymas - sąskaitas, matė ir suprato šių dokumentų esmę ir turinį, o specialistų išvados bei liudytojais apklaustų automobilius įgijusių asmenų parodymai (kad automobilius jie pirko įvairiuose miestuose, automobilių turguose, pinigus už parduodamą automobilį sumokėjo vietoje, nepažįstamam pardavėjui) patvirtina, kad per byloje nagrinėjamą laikotarpį, kurio metu J. K. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, jis neįformino apskaitos dokumentais ir neįtraukė į oficialiai tvarkomus apskaitos registrus 322797 Lt pajamų už parduotus automobilius ir tuo pačiu šia suma sumažino mokesčių bazę. Taip pat nuosprendyje nurodyta, kad pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. reikalavimus įmonės vadovas yra atsakingas už apskaitos, atitinkančios įstatymų reikalavimus, organizavimą, todėl padaryta išvada, kad J. K. yra subjektas šios nusikalstamos veikos, nes su jo žinia ir pritarimu oficialiuose automobilių pardavimo dokumentuose (pažymose - sąskaitose, kasos pajamų orderiuose) buvo nurodomi neteisingi duomenys apie parduodamų automobilių kainą.
Padaręs tokias išvadas, pirmos instancijos teismas atmetė apelianto parodymus, jog jis automobilių pirkimo - pardavimo dokumentų netvarkė, pažymų - sąskaitų nematydavo, jų nepasirašydavo, pasirašydavo tik kasos pajamų orderius, kad nežinojo, kas išrašydavo pažymas -sąskaitas, taip pat nežinojo, kad pažymose - sąskaitose buvo nurodoma kita suma nei realiai sumokėdavo pirkėjas, kad nnesidomėjo, už kokią kainą automobiliai perkami ir parduodami.
Iš tikrųjų, byloje esančių įrodymų visetu neginčytinai nustatyta, kad šioje byloje nagrinėjamu laikotarpiu J. K. nuo 2005-12-29 iki 2006-09-12 buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir kad per šį laikotarpį į įmonės buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukta dalis pajamų, gautų už įmonės parduotus automobilius, tačiau byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kaip nors paneigiančių aukščiau nurodytus J. K. parodymus, o tuo pačiu įrodančių jo kaltę jam inkriminuotų veikų padarymu.
Veika, už kurią nuteistas J. K., gali būti padaroma tik tyčia.
J. K. parodė, kad būtent ji nustatydavo kainą, už kokią turi būti parduodami automobiliai, šias kainas automobilius parduodantys įmonės darbuotojai derindavo su ja. Byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad J. K. būtų kaip nors dalyvavęs nustatant automobilių pardavimo kainas. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad J. K. būtų kam nors pardavęs įmonei priklausiusį nors vieną automobilį ir asmeniškai paėmęs už jį pinigus. Nors byloje yra kasos pajamų orderiai, iš kurių matyti, kad pinigus iš pirkėjų pvz. P. M., Ž. G., M. Š. priėmė J. K., tačiau akivaizdu, jog pinigų iš šių asmenų J. K. asmeniškai tikrai nepriėmė, nes minėti asmenys nurodė, kad jie pinigus už perkamus automobilius sumokėjo turguose betarpiškai automobiliais prekiavusiems asmenims, į UAB (duomenys neskelbtini) buveinę atvykę nebuvo ir ten jokių pinigų nemokėjo. J. K. šioje byloje nebuvo kaltinamas bei nėra nuteistas už dokumentų klastojimą, todėl ši aplinkybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o be to, šis apeliantas teigia, kad kai kuriuose dokumentuose jo parašai yra galimai suklastoti, tačiau tai jokios reikšmės, sprendžiant J. K. kaltės jam pareikšto šioje baudžiamojoje byloje kaltinimo apimtyje klausimą, neturi.
Aptariamoje nuosprendžio dalyje teisingai nurodyta, kad kaip įmonės vadovas, sutinkamai su buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., nagrinėjamu laikotarpiu J. K. buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos, atitinkančios įstatymų reikalavimus, organizavimą įmonėje, tačiau netinkamu apskaitos organizavimu jis nebuvo kaltinamas, todėl klausimas, ar J. K. direktoriavimo įmonėje laikotarpiu tinkamai buvo organizuojama buhalterinė apskaita, taip pat nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo išvados, jog J. K. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą kaltinamajame akte nurodytoje apimtyje, visiškai neatitinka bylos faktinių aplinkybių, todėl šioje dalyje nuosprendis naikinamas ir J. K. atžvilgiu pagal BK 222 str. 1 d. priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 329 str. 1 p.) . Tuo pačiu pagrindu J. K. atžvilgiu atmetamas ir civilinis ieškinys (BPK 115 str. 3 d. 1 p.), bei naikinamas nuosavybės teisių apribojimas, taip pat naikinama nuosprendžio dalis, kuria iš J. K. priteistos proceso išlaidos.
Dėl to, kad J. K. išteisinamas, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, gali padaryti tik BK 20 str. 2 ir 3 dalyse įvardyti atitinkamą teisinį statusą turintys fiziniai asmenys, kurie visais atvejais byloje turi būti nustatyti, iš apkaltinamojo nuosprendžio nustatomosios dalies, liečiančios juridinį asmenį- UAB (duomenys neskelbtini) šalinamos aplinkybės, susijusios su J. K. inkriminuota veika, t.y. laikotarpis nuo 2005-12-29 iki 2006-09-12.
Dėl nuosprendžio J. K. atžvilgiu
J. K. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str. 1 d. ir BK 220 str. 1 d. visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Tai, kad ši apeliantė su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir kitaip (subjektyviai) interpretuoja įrodymus, dar nereiškia BPK nuostatų pažeidimo, todėl laikyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, susijusius su J. K. kalte, nesilaikė BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų J. K. atžvilgiu vertinimu, teisėjų kolegija dar pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymus ir jų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu.
Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tada, kai dėl apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo arba paslėpimo, sunaikinimo ar sugadinimo apskaitos dokumentų, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros. Bet kuriai iš alternatyvių veikų konstatuoti yra būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Skundžiamu nuosprendžiu J. K. pagal šį straipsnį nuteista už tai, kad arba ji pati, arba jos nurodymu jai pagal pareigas pavaldžios V. J. bei I. J., UAB (duomenys neskelbtini) kasos aparate užfiksavo bei į pažymas - sąskaitas įrašė J. K. nurodytas, jai žinomai mažesnes pinigines sumas, nei realiai tiesiogiai jai (J. K.) ar nenustatytiems bendrovės darbuotojams už automobilius sumokėjo automobilių pirkėjai, po to šiuos dokumentus perdavė įmonės buhalterei J. G., kuri juos įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą ir taip J. K., būdama pagal pareigas atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą tyčia, apskaitoje panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2006 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Pažymėtina, kad J. K. savo apeliaciniame skunde pripažįsta, jog ji buvo atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonėje, taip pat pripažįsta ir tai, kad būtent ji vadovavo visam įmonės automobilių prekybos verslui, tame tarpe pati nustatydavo ir automobilių pardavimo kainas, tačiau kartu tvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje atvaizduotos realios pinigų sumos, kurias bendrovė, jos žiniomis, iš tikrųjų gavo už parduotus automobilius ir būtent tokios sumos įrašytos pažymose – sąskaitose, t.y. ji neigia, jog buhalterinę apskaitą tvarkė tyčia apgaulingai, tik pripažįsta, kad buhalterinė apskaita įmonėje nebuvo tvarkoma tinkamai, t.y. pripažįsta savo kaltę dėl to, jog padarė klaidas organizuodama įmonės buhalterinę apskaitą, neužtikrino, kad pažymose - sąskaitose būtų nurodyti realūs automobilių iš UAB (duomenys neskelbtini) pirkėjai, t. y. iš įmonės automobilius pirkę ir pinigus už perkamus automobilius įmonei, o ne perpardavinėtojams sumokėję asmenys.
Šie apeliantės argumentai atmetami.
Liudytojai V. B., Š. B., M. K., A. M., A. K., M. B. A. T., dirbę byloje nagrinėjamu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkais, teigė, kad parduodamų automobilių kainas nustatydavo kažkas iš įmonės vadovybės ir jie kaip vadybininkai gaudavo jau paruoštą lapą su automobilių pavadinimais ir kainomis, kurių keisti savo iniciatyva teisės neturėjo. Liudytojai akcentavo, kad norintiems sumažinti automobilio kainą pirkėjams siūlydavo tiesiogiai skambinti J. K. ir derėtis su ja. Be to, M. B. parodė, kad jam J. K. jam buvo suteikusi teisę derantis su klientu nustatytą parduodamo automobilio kainą sumažinti ne daugiau kaip 200 Lt. Liudytoja L. P. taipogi patvirtino, kad dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) J. K. nurodymu ieškodavo internete automobilių, surinkusi informaciją apie juos, įskaitant ir kainą, ją perduodavo J. K. kuri priimdavo sprendimą pirkti automobilį arba ne.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat pažymėtina, kad liudytoja V. J. parodė, jog ji į kasos aparatą įnešdavo ir pažymoje - sąskaitoje įrašydavo tą sumą, kurią jai pasakydavo J. K.. Tą patį iš esmės patvirtino ir liudytoja I. J.
Taigi, byloje surinktais įrodymais, tame tarpe ir aukščiau nurodytais liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, tą pripažįsta pati apeliantė J. K., kad būtent J. K. vadovavo ir visiškai kontroliavo prekybos automobiliais verslą UAB (duomenys neskelbtini).
Taip pat neginčijamai nustatyta (tą J. K. taip pat pripažįsta), kad jos kaltinimo apimtyje, skundžiamu nuosprendžiu pripažintoje įrodytu, UAB (duomenys neskelbtini) automobilių pardavimą pagrindžiančiuose buhalteriniuose dokumentuose (pažymose – sąskaitose ir kasos pajamų orderiuose) užfiksuota automobilių pardavimo kaina neatitinka sumų, kurias nurodė sumokėję faktiškai automobilius įsigiję ir liudytojais byloje apklausti asmenys. Visais šiais atvejais automobilius įsigijusių asmenų nurodytos jų už įgytus automobilius sumokėtos sumos yra ženkliai didesnės, nei užfiksuotos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje.
Atsižvelgiant į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo verslo įmonė, kurios, o kartu ir įmonei vadovavusios J. K. tikslas pagal elementarius, visiems žinomus ir suprantamus, verslo logikos dėsnius buvo iš įmonės veiklos gauti kuo didesnį pelną, taip pat į aukščiau aptartą aplinkybę, kad būtent J. K. nustatydavo parduodamų automobilių kainas, jos paaiškinimai, kad įmonė (jos darbuotojai) automobilius realiai parduodavo, kaip vėliau apeliantei paaiškėjo, perpardavinėtojams už tokią kainą, kuri nurodyta įmonės buhalteriniuose dokumentuose ir įmonė gaudavo tik šiuose dokumentuose nurodytas pinigų sumas, o skirtumą tarp įmonės gautų ir pirkėjų nurodytų sumokėtų sumų pasiimdavo neįvardinti bei apeliantei nežinomi perpardavinėtojai, yra visiškai nelogiški. Suprantama, kad automobilio pirkėjas pardavėjui paprastai nemoka didesnės kainos nei perkamo automobilio rinkos vertė. Savo ruožtu automobilio pardavėjas, ypač jei tai daro versliškai, paprastai taip pat neparduoda pigiau nei rinkos kaina. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog per byloje nagrinėjamą laikotarpį, UAB (duomenys neskelbtini) direktore dirbant J. K., įmonės dokumentuose 21 atveju nurodytos mažesnės nei pirkėjų realiai už tuos automobilius sumokėtos pinigų sumos ir jų bendra suma skiriasi daugiau nei 112000 litų, t.y. vidutiniškai daugiau nei 5000 litų už kiekvieną įmonės parduotą automobilį ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje nurodyta bendra pardavus šiuos automobilius gauta pinigų suma sudaro žymiai mažiau nei pusę visų pirkėjų nurodytos jų bendrai už šiuos automobilius sumokėtos sumos.
Kad taip realiai elgtųsi (pardavinėtų prekes už daugiau nei dvigubai mažesnę nei jų rinkos kaina) asmuo, užsiimantis verslu, pats tiesiogiai kontroliuojantis ir nustatantis konkrečias parduodamų prekių kainas, nesuprasdamas tokio savo veikimo pasekmių, prieštarauja elementariai logikai.
Iš viso to kolegija daro išvadą, kad būtent J. K., veikdama tiesiogine tyčia, įmonės buhalterinėje apskaitoje per įmonės buhalterę J. G. panaudojo jai (J. K.) akivaizdžiai žinomai suklastotus automobilių pardavimo dokumentus, t. y. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir tuo pačiu atmeta J. K. apeliacinio skundo teiginį, kad įmonės vadybininkės V. J. ir I. J. turėjo galimybę be jos žinios automobilius parduoti ne tiems pirkėjams, kurių vardu buvo išrašytos sąskaitos - pažymos, o perpardavinėtojams, kurie už UAB (duomenys neskelbtini) parduodamas transporto priemones pardavėjui mokėjo tik šiose pažymose - sąskaitose nurodytas sumas.
J. K. taip pat nepagrįstai ginčija BK 222 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarinius kartu tvirtindama, t.y. pripažindama, kad nėra galimybių paskaičiuoti kiek ūkinių operacijų tiksliai buvo atlikta, kiek realiai buvo gauta pajamų ir kiek turėjo būti sumokėta mokesčių. Teisėjų kolegija pažymi, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Šioje nagrinėjamoje byloje dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis specialistų išvadomis, kurios surašytos remiantis jų surašymo tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, jomis buvo atsakyta į užduotyse atlikti objektų tyrimą pateiktus klausimus. Specialistė G. O. P. dalyvavo nagrinėjant bylą apylinkės teisme, duodama parodymus paaiškino, kokiais duomenimis remdamasi ji atliko tyrimą, patvirtino savo išvadas ir nurodė, kad dėl šių pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Abejoti specialistės kompetencija, o taip pat jos pateiktos išvados nešališkumu bei objektyvumu, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, tokių teisiškai argumentuotų motyvų nenurodė ir apeliantė. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi šia specialistės išvada dėl aukščiau minėtų padarinių nustatymo, o padarinių konstatavimas nagrinėjamoje byloje pagrindžia baudžiamosios atsakomybės J. K. taikymą.
Be to, J. K. kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, kad nors ji buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktore 2006 m. rugsėjo 13 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d., tačiau už buhalterinę apskaitą atsakinga buvo bendrovės buhalterė.
Liudytoja J. G., kuri J. K. vadovavimo UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu dirbo šios bendrovės buhalterės pareigose patvirtino, kad buhalterinę apskaitą ji tvarkė namuose, o visus dokumentus, susijusius su automobilių pirkimu - pardavimu pagal kuriuos ji suvesdavo duomenis į registrus gaudavo iš J. K., kuri taip pat telefonu jai suteikdavo informaciją apie dienos kasos būklę ir būtent pagal šiuos J. K. pateiktus duomenis ji surašydavo kasos pajamų orderius.
Taigi, esant tokiai situacijai, buhalterė negalėjo niekaip kontroliuoti ir įtakoti veiksmų iki atitinkamų duomenų į programą įvedimo ar dokumentų pateikimo jai, o nežinodama pastarųjų gautų duomenų netikrumo fakto – veiksmai su jais, toliau tvarkant buhalterinę apskaitą, ji negali už tai atsakyti.
Apeliantė, ginčydama savo kaltę, taip pat teigia, kad teismas vadovavosi abejones keliančiais liudytojų parodymais, tvirtindama, kad liudytojai V. N., L. D., V. S. nurodė kiek mažesnes nei jai inkriminuotas sumas ir nebuvo kategoriški dėl tikslios už automobilį sumokėtos kainos. Šie argumentai visiškai nepagrįsti byloje esančiai įrodymais, nes apeliantės nurodyti liudytojai, teisme duodami parodymus praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo nagrinėjamų įvykių, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas automobilių pirkimo kainas, o tai, kad, už nupirktus automobilius sumokėjo eurais ir duodami parodymus nurodė ne visiškai tikslią sumokėtos sumos išraišką litais, nėra pagrindas jų parodymų laikyti nepatikimais.
Taigi, J. K. kaltė padarius veiką, numatytą BK 222 str. yra visiškai įrodyta ir nėra pagrindo jos perkvalifikuoti pagal BK 223 str.
Tačiau teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje nepagrįstai nurodyta, kad į įmonės kasą ji neįnešė visų iš pirkėjos M. M. gautų lėšų, nes ši aplinkybė, kaip nurodyta nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, iš kaltinimo buvo pašalinta, todėl ji šalinama ir iš nuosprendžio nustatomosios dalies tiek J. K., tiek UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Taip pat kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentu, kad nuosprendžio jos atžvilgiu nustatomojoje dalyje esančioje lentelėje nurodytų kaip realiai už konkrečius parduotus automobilius iš konkrečių pirkėjų gautų pinigų, į bendrovės kasą įneštų pinigų bendros sumos, taip pat skirtumas tarp šių sumų (bendra neįneštų į kasą pinigų suma) yra suskaičiuotos ir į nuosprendį įrašytos neteisingai, tačiau šiuo atveju juridinės reikšmės (pvz. reikšminga apskaičiuojant nesumokėtų mokesčių sumą) turinti - faktiškai gautų ir neįneštų į kasą pinigų - suma nuosprendyje nurodyta mažesnė, t.y. apeliantei, o tuo pačiu ir nuteistajam juridiniam asmeniui, palankesnė nei yra iš tikrųjų (vietoje turinčios būti 116359 Lt sumos nuosprendyje nurodyta 112059 Lt), todėl apeliacinės instancijos teismas šios klaidos ištaisyti negali.
Dėl neteisingo duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo
J. K. taip pat neigia kaltę ir dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 str. 1 d., tačiau teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje taip pat teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą bei pagrįstai nustatė, kad nuteistoji BK 220 str. 1 d. nurodytą nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis, kurios išdėstytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje, todėl ji pagrįstai pripažinta kalta dėl nusikalstamo neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimo.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 str. 1 d. kilti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, siekiant išvengti mokesčių; 2) šių duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Žinomai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Nusikalstamos veikos sudėtis formali, nes veika laikoma baigta, kai kaltininkas į dokumentus įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad apeliantė 2007 m. kovo 9 d. į 2006 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM ir gautas pajamas, taip sumažindama PVM atitinkamai 2006 m. rugsėjo mėnesio deklaracijoje - PVM 7206 Lt sumai, 2006 m. spalio mėnesio – 11145 Lt sumai, 2006 m. lapkričio – 1388 Lt sumai ir 2007 m. rugsėjo 26 d. siekdama išvengti 14 245 Lt pelno mokesčio sumokėjimo į 2006 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją gaudama 94 965 Lt apmokestinamojo pelno, deklaracijoje nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) gavo 77 731 Lt apmokestinamąjį pelną ir šią deklaraciją 2007-09-26 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.
Kaip minėta aukščiau, byloje neginčytinai įrodyta, kad įmonės - UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje buvo fiksuojami apeliantei žinomai neteisingi duomenys apie iš automobilių pardavimo gautas pajamas. Nepaisant to, ji abiejuose epizoduose dokumentus su šiais žinomai neteisingais duomenimis patvirtino savo parašu ir pateikė juos Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu akivaizdžiai siekdama, kad UAB (duomenys neskelbtini) išvengtų mokesčių. Šios J. K. veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai ir jos visiškai atitinka BK 220 str. 1 d. nustatyto nusikaltimo požymius.
Dėl bausmių
Šioje byloje, apylinkės teismas, J. K. pagal BK 220 str. 1 d. ir BK 222 str. 1 d. už kiekvieną veiką paskyrė savo rūšimi švelniausias šių įstatymų sankcijoje numatytas bausmes - baudas, kurios dydžiu yra artimos bausmių vidurkiui. Skirdamas subendrintą bausmę, apylinkės teismas taikė apeliantei palankiausią įstatymo leidžiamą bausmių bendrinimo būdą - dalinį bausmių sudėjimą. Apylinkės teismas, skirdamas J. K. bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrintą bausmę, skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė ir atsižvelgė į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, numatytas BK 54 str. 1 d., 2 d., 55 str., 61 str., 63 str., šios bausmės pakankamai individualizuotos ir kolegija neturi pagrindo paskirtųjų bausmių laikyti aiškiai per griežtomis ir jas mažinti.
Dėl civilinio ieškinio
Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistųjų fizinių asmenų J. K. ir J. K., visiškai tenkinant Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-12-03 patikslintą civilinį ieškinį (T.14, b.l. 28-30), buvo priteistos atitinkamos pinigų sumos, kurių, remiantis FNTT Panevėžio skyriaus specialisto 2010-11-24 išvada Nr. 5-5/96, J. K. ir J. K. vadovavimo UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, ši bendrovė nesumokėjo į valstybės biudžetą įvairių mokesčių (PVM, pelno, socialinio) pavidalu.
Kaip minėta aukščiau, šiuo nuosprendžiu civilinis ieškinys J. K. atžvilgiu atmetamas dėl to, kad jis išteisinamas neįrodžius, jog dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.), todėl toliau šiuo klausimu pasisakoma tik J. K. atžvilgiu.
LR Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 15 p. nurodyta, kad mokesčių mokėtojas yra asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, už mokesčių, susijusių su UAB (duomenys neskelbtini) veikla, sumokėjimą atsakinga yra pati bendrovė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.50 str. 1ir 2 dalyse taip pat įtvirtinta bendra nuostata, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu, o juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus.
Įstatyme - CK 2.50 str. 3 d. nurodyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.
Vadinasi, juridinio asmens dalyvis, elgęsis nesąžiningai, ir jei dėl to juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės, už juridinio asmens prievolę atsako tik tiek, kiek šios prievolės negali įvykdyti pats juridinis asmuo. Taigi, šioje byloje nagrinėjamu atveju J. K. už UAB (duomenys neskelbtini) prievolės sumokėti mokesčius įvykdymą galėtų atsakyti tik tiek, kiek to dėl J. K. nesąžiningų (nusikalstamų) veiksmų negalėtų įvykdyti pati bendrovė.
Minėtame patikslintame ieškininiame pareiškime be kita ko civilinis ieškovas - Panevėžio apskrities VMI - nurodė, kad jis 2010-04-29 visą UAB (duomenys neskelbtini) mokestinę nepriemoką, tame tarpe ir mokesčius, priskaičiuotus remiantis minėta 2010-11-24 specialisto išvada, perleido AB (duomenys neskelbtini), todėl šioje byloje kaltintam, o skundžiamu nuosprendžiu ir nuteistam juridiniam asmeniui- UAB (duomenys neskelbtini), civilinio ieškinio nereiškė.
Tokiu būdu akivaizdu, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu šioje byloje civiliniu ieškovu pripažinta Panevėžio apskrities VMI savo teises į UAB (duomenys neskelbtini) mokestinę nepriemoką buvo perleidusi AB (duomenys neskelbtini) ir nuo nepriemokos perleidimo būtent ši bendrovė tapo UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriumi, kuris, sutinkamai su CK 6.245 str. 5 d., gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių (žalos) atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. Kadangi Panevėžio apskrities VMI jokių turtinių pretenzijų pagrindiniam skolininkui - UAB (duomenys neskelbtini) neturi, ji, neturėdama AB (duomenys neskelbtini) įgaliojimų atstovauti teisme jos interesų, neturi ir teisės pareikšti savarankiško reikalavimo subsidiariai atsakingam skolininkui - J. K.
Dėl šios priežasties Panevėžio apskrities VMI civilinis ieškinys J. K. atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 1 d. 3 p.,-
nusprendė:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria J. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1 d. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį - J. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1 d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Panevėžio apskrities VMI civilinį ieškinį J. K. atmesti.
Panaikinti J. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į nuosavybės teise priklausantį turtą: 1) žemės sklypą registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kv. plotas 0,0500 ha, 2) 1/7 žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kv. plotas 35.5300 ha.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš J. K. priteistos proceso išlaidos.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendį pakeisti:
Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) dalyje pagal BK 222 str. 1 d. dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nustatytas aplinkybes, susijusias su J. K. inkriminuota veika laikotarpiu nuo 2005-12-29 iki 2006-09-12.
Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti J. K. ir juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) dalyje pagal BK 222 str. 1 d. dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nustatytas aplinkybes, susijusias su pinigais, gautais iš M. M
Panevėžio apskrities VMI civilinį ieškinį J. K. atmesti.