- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-04
- Bylos Nr.
- 2S-987-881/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Vilija Mikuckienė
- Skolininkas
- UAB ,,Neries panorama“
- Kreditorius
- AB ,,Swedbank“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko UAB ,,Neries panorama“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai ir skolininkas įspėtas, kad negrąžinus skolos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui, civilinėje byloje Nr. I-1554/2010 pagal kreditoriaus AB ,,Swedbank“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko UAB ,,Neries panorama“,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
UAB „Neries panorama“, užtikrindama iki 2009 m. birželio 28 d. suteikto kredito grąžinimą, įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (dabar AB „Swedbank“) skolininkui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus (hipotekos lakštai Nr. 01120070018924, Nr. 01120070028114, Nr. 01120070029668 su vėlesniais pakeitimais).
To paties skolinio įsipareigojimo užtikrinimui buvo sudarytas kilnojamojo turto įkeitimo lakštas Nr. 01220070018922, kuriuo UAB „Neries panorama“ įkeitė bankui jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą – visas esamas ir būsimas lėšas, esančias įkeitimo objekto savininko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančiose AB banke „Hansabankas“ (dabar AB „Swedbank“).
Šalies argumentai
Kreditorius AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš UAB „Neries panorama“ nuosavybės teise priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto. Nurodė, kad 2010 m. lapkričio 19 d. UAB „Neries panorama“ skola AB „Swedbank“ buvo 2 257 359,74 EUR (1 910 931,74 EUR negrąžinto kredito, 83 966,08 EUR priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų, 259 273,08 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 3 188,84 EUR delspinigių už priskaičiuotas, bet nesumokėtas palūkanas). Kreditorius taip pat pareiškė prašymą dėl įspėjimo dėl skolos grąžinimo įteikimo.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus AB „Swedbank“ pareiškimą Nr. SR-53007, patikslintą pareiškimą Nr. SR-58594 dėl priverstinio skolos išieškojimo bei prašymą Nr. SR-53003 dėl įspėjimo įteikimo, 2010 m. gruodžio 31 d. nutartimi areštavo įkeistus UAB „Neries panorama“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus. Teismas taip pat nutarė išsiųsti įspėjimą dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditoriaus AB „Swedbank“ naudai pagal kilnojamojo turto įkeitimo lakštą Nr. 01220070018922, įregistruotą hipotekos registre.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Neries panorama“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus AB „Swedbank“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir prašymą dėl įspėjimo įteikimo atmesti ir procesą nutraukti, o tam nesant procesinio pagrindo, bylą sustabdyti iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. B2-129-577/2011 priimta nutartis dėl bankroto bylos skolininkui UAB ,,Neries panorama“ iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti. Nurodo, kad 2009 m. lapkričio 23 d. kreditorius AB „Swedbank“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui UAB „Neries panorama“, vėliau kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Apelianto nuomone, šie du procesai tarpusavyje yra nesuderinami ir paraleliai vykti negali, todėl vėliau banko inicijuotas priverstinio skolos išieškojimo per hipotekos skyrių procesas neturėjo būti pradėtas, o pradėjus, turėtų būti nedelsiant nutrauktas arba sustabdytas. Apeliantas teigia, kad tokiu būdu yra siekiama ne tariamai pažeistų banko teisių ir įstatymų saugomų interesų gynybos, tačiau Įmonių bankroto įstatymo normų galimo taikymo išvengimo, ignoruojant ir pažeidžiant kitų UAB „Neries panorama“ kreditorių teises ir interesus. Apeliantas taip pat nurodo, kad negavo Civilinio proceso kodekso 559 straipsnyje nurodyto įspėjimo.
2011 m. vasario 23 d. apeliantas UAB „Neries panorama“ pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo ir paaiškinimų dėl skolininko atskirojo skundo pagrindų priėmimo, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundžiamoje nutartyje ir 2011 m. vasario 3 d. banko „Swedbank“, AB parengtame skolos paskaičiavime įvardijamomis delspinigių bei palūkanų sumomis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Hipotekos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymas. Šis įstatymas apibrėžia hipotekos esmę, tikslus, pagrindinius principus. Hipotekos įstatyme įtvirtinti tokie pagrindiniai hipotekos principai, kurių nėra Civilinio kodekso dalyje, reglamentuojančioje įkeitimą, nei specialiuose įstatymuose, reguliuojančiuose atskirų objektų įkeitimą: 1) hipotekos kreditoriaus pirmumo principas; 2) informacijos apie įkeistą turtą viešumo, prieinamumo principas; 3) informacijos patikimumo principas; 4) hipotekos kreditorių reikalavimų tenkinimo ne ginčo tvarka principas (Įstatymo 4 str., 7 str. ir kt.). Kartu įstatymas numato tai, kad hipoteka, neįregistruota hipotekos registre, neturi galios. Taigi hipotekos ir jos registro institutų tikslas yra įtvirtinti efektyvią prievolių įvykdymo užtikrinimo sistemą, kuomet hipotekos kreditorius turi teisę ne ginčo tvarka patenkinti savo reikalavimus, jeigu skolininkas nevykdo savo prievolių (Įstatymo 1 str.). Paminėti principai įtvirtina realų skolinio įsipareigojimo įvykdymą; suteikia paskolos davėjui galimybę apsisaugoti nuo kitų asmenų pretenzijų į įkeistą turtą, nes įstatymu jam nustatoma pirmumo teisė, tenkinant reikalavimus iš įkeisto turto vertės; paskolos davėjas dar prieš suteikdamas paskolą turi galimybę tiksliai sužinoti, ar yra kitų asmenų, kurių reikalavimų įvykdymas užtikrintas įkeičiamu turtu; paskolos davėjas turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą ne ginčo tvarka (skolos išieškojimo operatyvumas, efektyvumas, ekonomiškumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-187/2001). Minėti hipotekos principai paneigia apelianto atskirtajame skunde dėstomus argumentus, jog hipotekos kreditorius, kreipęsis į teismą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, pažeidžia ne tik skolininko, bet ir kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Kartu atkreipiamas apelianto dėmesys, jog ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teisme sprendžiamas bankroto bylos skolininkui UAB ,,Neries panorama“ iškėlimo klausimas, nėra savarankiškas pagrindas spręsti pradėto išieškojimo iš įkeisto turto sustabdymo klausimą, be to, šio klausimo išsprendimas nepriklauso apeliacinės instancijos teismo kompetencijai ir gali būti reiškiamas pirmosios instancijos teismui po to, kai skolininkui bus iškelta bankroto byla. Kreditoriui įstatymas nedraudžia, esant Įmonių bankroto įstatyme nustatytoms sąlygoms kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, atitinkamai, jis gali rinktis ir kitus įstatymuose numatytus savo pažeistų teisių gynybos būdus, tarp jų ir kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tik tuo atveju, jei skolininkui būtų iškelta bankroto byla, atsirastų pagrindas reikšti prašymą dėl išieškojimo iš įkeisto turto sustabdymo, nes tokią galimybę numato Įmonių bankroto įstatymas.
Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas ne ginčo tvarka. Taigi, bylas dėl hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (CPK 442 str. 11 p., 443 str. 7 d.). Teismas paprastai formaliai patikrina, ar konkrečiu atveju yra įstatymo nustatytos sąlygos priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
CPK 558 straipsnis numato, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinama, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams). Jeigu nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos praėjus dviem mėnesiams hipotekos kreditorius nesikreipė dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, hipotekos teisėjas priima nutartį panaikinti įkeisto daikto areštą ir išregistruoja nutartį areštuoti įkeistą daiktą iš turto arešto aktų registro.
Iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkas UAB ,,Neries panorama“ nėra įvykdęs prievolės kreditoriui, prievolės įvykdymo terminai yra suėję, įrodymų apie prievolės įvykdymą skolininkas nepateikė, hipotekos lakštai yra galiojantys ir nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog hipotekos skyriaus teisėja, priimdama skundžiamą nutartį, tinkamai taikė tiek materialines, tiek ir procesines teisės normas, reglamentuojančias hipotekos teisinius santykius, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Be to, pagal CPK 558 straipsnio nuostatas išieškojimo iš įkeisto turto dydį pareiškime nurodo hipotekos kreditorius (CPK 558 str. 1 d.). Nurodytos teisės normos nenumato hipotekos teisėjui jokio pagrindo ir galimybių, priimant nutartį dėl arešto ir įspėjimo, kad negrąžinus skolos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui, taikymo, kartu vertinti ir įsiskolinimo pagrįstumą bei dydį. Šiuo atveju svarbus yra tik pats įsipareigojimo neįvykdymo nustatytu terminu faktas, kuris ir sudaro pagrindą kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo (CPK 558 str. 1 d., 4.192 str. 1 d.), taip pat prašyti, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš varžytinių. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – jos dydžiu, pagrįstumu, jos įvykdymu ir kitais su tuo susijusiais klausimais, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Tai nėra numatyta ir CPK 542 straipsnio 1 dalyje, be to, tokia nuostata yra įtvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Ginčas dėl prievolės, užtikrintos hipoteka, dydžio, sąlygų keitimo ar jos vykdymo galėtų būti nagrinėjamas tik CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog Hipotekos įstatymas nesuteikia skolininkui teisės reikšti prieštaravimus dėl skolos dydžio ar kitų hipotekos registro duomenų, o hipotekos teisėjui juos priimti ir tuo pagrindu stabdyti pradėtą priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Šiais veiksmais būtų paneigta Hipotekos įstatymu nustatyta hipotekos esmė ir duomenų, įrašytų į hipotekos registrą, teisingumo prezumpcija ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-187/2001). Tokiu atveju turto realizavimas gali būti sustabdytas bendrosios kompetencijos teismo nutartimi dėl ieškinio užtikrinimo priemonės taikymo Civilinio proceso kodekso dvyliktojo skirsnio tvarka.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog įspėjimo apie įkeistą turtą gavimas ar negavimas neturi ir negali turėti jokios įtakos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties dėl įkeisto nekilnojamojo turto arešto teisėtumo, kadangi nutartimi kartu nuspręsta išsiųsti ir įspėjimą skolininkui, kad negrąžinus skolos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui, taigi tik tuo atveju, jei skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos nebus grąžinta, hipotekos kreditorius privalės pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateiks hipotekos lakštą. Tik gavęs tokį pareiškimą, hipotekos teisėjas priims nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pagrįstai nutarė areštuoti įkeistus UAB ,,Neries panorama“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o taip pagrįstai nusprendė įspėti skolininką, kad šiam negrąžinus skolos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u taria:
palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį nepakeistą.