Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Okuškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

2015 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1dalį, 199² straipsnio 1 dalį – 150 MGL dydžio bauda,

2015 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį,199² straipsnio 1 dalį 178 MGL (66703,48 eurų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 150 MGL dydžio bauda – ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 220 MGL (8 285,2 Eur) dydžio bauda, baudos mokėjimas išdėstytas 36 mėnesiams, kiekvieną mėnesį mokant po 230 Eur, o paskutinį įmokos mėnesį – 235,20 Eur, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. S. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2024 m. gegužės 21 d. apie 21.30 val. šeimos gyvenamojoje vietoje – namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną – V. S., t. y., tarp jų kilusio žodinio konflikto metu, tyčia, V. S. sėdint ant lovos, du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į veido sritį pataikydamas į kairę akį, padarydamas V. S. poodinę kraujosruvą kairės akies apatinio voko – kairio skruosto srityje, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai V. S. fizinį skausmą ir padarė sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. V. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, nurodė, kad dėl 2024 m. gegužės 21 d. įvykio nieko tiksliai paaiškinti negali, prisimena tik tai, kad vartojo alkoholį kaime, pas ką, neprisimena. Atėjus namo apie 21.25 val., matė motiną sėdinčią ant lovos, jis jai kažką pasakė, o ji yra (duomenys neskelbtini) ir nelabai aiškiai šneka, tai tikriausiai jį sunervino, nes buvo neblaivus, nesusitvardė, nežino kas jį apsėdo. Jis sudavė dešinės rankos kumščiu du kartus motinai į veido sritį pataikydamas į kairią akį. Dėl tokių veiksmų jam labai gėda, jis niekada prieš motiną nesmurtavo, kas jam užėjo paaiškinti negali. Motinos atsiprašė, ir nori dar kartą jos atsiprašyti ir ikiteisminio tyrimo metu su ja susitaikyti.

3. Papildomai apklaustas įtariamuoju V. S. parodė, kad prisilaiko savo ankščiau duotų parodymų. Ankščiau jam paskirtos baudos nėra apmokėjęs dėl savo finansinės būklės, nes jis niekur nedirba, turi 1 grupės neįgalumą. Prašo, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui parodyti neturi.

4. Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

4.1. Nukentėjusioji V. S. parodė, kad 2024 m. gegužės 21 d. apie 21.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) jos sūnus V. S. atėjo namo visiškai neblaivus, pradėjo kabinėtis žodžiu, po ko priėjo prie lovos, kur ji sėdėjo ir porą kartų kumščiais sudavė jai į veido sritį bei pateikė į kairiąją akį, tokiu būdų sukėlė jai fizinį skausmą. Kai ją sumušė, paskambinti neturėjo galimybės į policiją, kadangi sūnus sudaužęs yra jos telefoną, o šiandien atvykusi aplankyti dukra V. S. pastebėjo jos sumušimus ir pranešė policijai.

4.2. Papildomai apklausta nukentėjusioji V. S. parodė, kad dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Pagal jai paskirtą užduotį atlikti objektų tyrimą ji nevyko, nes neturėjo tam lėšų ir turi sveikatos sutrikimų. Greitoji pagalba atvykusi nebuvo. Patirtus sužalojimus nuo 1 iki 10 balų galėtų įvertinti 10 balais. Sūnus V. S. sukėlė jai fizinį skausmą, ji turi jam pretenzijų. Jeigu atsiprašys, ji sutinka su juo susitaikyti. Jai yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, bet civilinio ieškinio ji nereiks. Taikytis su sūnumi nori.

4.3. Liudytoja V. S. parodė, kad 2024 m. gegužės 22 d. atvažiavo pas savo mamą V. S., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini) pamatė, kad ji yra sumušta, t. y. kad po akim yra mėlynė. Mama jai paaiškino, kad jai sudavė du kartus jos (liudytojos) neblaivus brolis V. S.. Dėl to ji iškvietė policijos pareigūnus. Po įvykio su broliu kalbėjo, klausė dėl ko jis taip padarė, t. y. sumušė mamą, tai jis jai atsakė, kad dėl alkoholio jis pats nesuvokė ką daro ir viskas.

4.4. 2024 m. gegužės 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio objektas yra vieno aukšto mūrinis gyvenamasis namas, namo teritorija dalinai aptverta. Vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Į namo vidų patenkama iš kiemo vidinės pusės pro rudos spalvos metalines duris. Užėjus pro duris patenkama į koridorių, dar praėjus vienas duris pilkos spalvos patenkame į kambarį. Kambaryje per vidurį matome kilimą, dešinėje pusėje stalą, kairėje jo sofa. Gruntinių žymių nesimato. Daugiau jokių reikšmingų pėdsakų ikiteisminiam tyrimui nepastebėta ir nepaimta.

4.5. 2024 m. gegužės 22 d. asmens apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrimas asmuo yra V. S., apžiūros metu veido srityje matoma po kairiąja akim kraujosruva, mėlynė, daugiau matomų kūno sužalojimų nėra.

4.6. 2024 m. liepos 18 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad V. S. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatinio voko – kairio skruosto srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2024 m. gegužės 21 d. ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

5. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuotina, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku V. S. panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną, t. y. du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į veido sritį pataikydamas į kairiąją akį, padarydamas V. S. poodinę kraujosruvą kairės akies apatinio voko – kairio skruosto srityje, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai V. S. fizinį skausmą ir padarė sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nariui (motinai) sveikatą. Atlikdamas šiuos veiksmus jis suvokė, jog sutrikdys kito asmens sveikatą ir norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

6. Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamajam skirti laisvės apribojimą 1 metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu dėvint elektroninį stebėjimo įtaisą nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose, paskiriant intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei dalyvauti elgesio pataisos programose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 metams, V. S. pareiškė, kad sutinka su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme, jos dydžiu.

7. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad V. S. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (kilus tarpusavio konfliktui panaudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę, t. y. šeimos narį), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, nukentėjusioji neturi pretenzijų kaltininkui, taip pat kaltininko asmenybę: teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą.

8. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu.

10. Atsižvelgiant į tai, kad smurtinio pobūdžio veika padaryta šeimos nario (motinos) atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią ji turi įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

11. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

12. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neįvykdęs 2015 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 220 MGL (8 285,2 Eur) dydžio baudos. Todėl teismas sprendžia ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti taikant BK 64?straipsnio 2 dalį ir 65 straipsnio 2 dalį visiško sudėjimo būdu su šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, baudą vykdyti atskirai.

13. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Bylinėjimosi proceso išlaidų byloje nėra.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. (V. S.), (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams su intensyvia priežiūra – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Taikant BK 64 straipsnio 2 dalį, ir 65 straipsnio 2 dalį šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su 2015 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 220 MGL (8 285,2 Eur) dydžio bauda ir paskirti V. S. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams su intensyvia priežiūra – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir 220 MGL (8 285,2 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad 220 MGL (8 285,2 Eur) dydžio bauda vykdoma atskirai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72² straipsniu, V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas.