- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-14
- Bylos Nr.
- I-1776-426/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00049-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. (V. J.) patikslintame skunde (b. l. 32–35) prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas, Departamentas, trečiasis suinteresuotasis asmuo) Tarnybinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. LV-3528 „Dėl V. J. 2018 m. spalio 17 d. prašymo“ tarnybinio ginčo byloje Nr. 10G-11 (toliau – Sprendimas) ir Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) Pataisos jaunesniųjų pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. rugsėjo 28 d. išvadą Nr. 14-2032, kurioje suformuotas siūlymas „nekeisti teisinės padėties, neskatinti (pareigūnas nėra išlaikęs fizinio pasirengimo normatyvų) bei įpareigoti vertinimo komisiją atlikti jo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant Tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-58 „Dėl Tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), nuostatas. Komisija, vadovaujantis Tvarkos aprašo 19 punktu, privalėjo išnagrinėti jo prašymą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Prašymą Komisija gavo 2018 m. spalio 17 d., o sprendimą priėmė 2018 m. gruodžio 6 d. Apie sprendimą pratęsti prašymo nagrinėjimo terminą komisijos sekretorius pareiškėjo neinformavo.
Prašo įvertinti, kad Komisija, priimdama Sprendimą, nesivadovavo Tvarkos aprašo 27 punkto nuostata, t. y. 2018 m. spalio 17 d. prašymą Komisija posėdyje nagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant. Mano, kad Komisija neturėjo objektyvių priežasčių priimti sprendimą jam nedalyvaujant posėdyje, apie kuro datą ir vietą jis nebuvo informuotas. Pažymi, kad dalyvavimas posėdyje apribojo galimybes gintis, teikti paaiškinimus, susipažinti su dokumentais, kitais įrodymais, nebuvo siūloma susitarti ir sudaryti taikos sutartį, nebuvo sudarytos galimybės pasisakyti. Pažymi, kad Komisijos sudėtyje buvo tik vienas narys ir tai, pasak pareiškėjo, patvirtina, kad Sprendimas nėra objektyvus ir teisėtas. Teigia, kad Sprendimas yra formalaus pobūdžio, apsiribota tik teisės aktų citavimu, neįsigilinama į jo prašymo turinį.
Pareiškėjas pažymi, kad Komisijai teiktame prašyme nurodė, jog fizinio pasirengimo normatyvų nelaikė dėl sveikatos problemų. Apie sveikatos būklę ją informavo, pateikė 2018 m. spalio 15 d. VŠĮ Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos užpildytą formą Nr. 027/a „Medicininių dokumentų išrašas/siuntimas“. Taip pat prašė įvertinti tai, kad sveikatos būklės pasikeitimai atsirado seniai, nustatyti privalomo periodinio profilaktinio sveikatos patikrinimo metu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre. Mano, jog duomenys apie sveikatos būklę turėjo būti įrašyti į sveikatos pasą, kuris saugomas Vilniaus PN, todėl vertina, kad administracija žinojo apie sveikatos būklę ir realias galimybės laikyti fizinio pasirengimo normatyvus. Pareiškėjas nurodo, jog fizinio pasirengimo normatyvų nelaikė tik dėl negalavimo.
Skunde nurodo, jog Komisijos prašė išreikalauti būtinus sprendimui priimti dokumentus, įvertinti ir tai, kad kitų pareigūnų, kurių tarnybinė veikla buvo svarstoma posėdžio metu, taip pat nelaikė bendrojo fizinio pasirengimo normatyvų, tačiau jiems Vilniaus PN vertinimo komisijos siūlymu buvo nuspręsta nustatyti nuosekliai aukštesnį pareiginės algos koeficientą. Teigia, kad jis buvo išskirtas iš kitų pareigūnų ir nurodė, kad jo sveikatos būklė yra nesvarbi tarnybinės veiklos vertinimui. Mano, kad tokia pozicija prieštarauja teisingumo principui.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus pataisos namai nesutinka su pareiškėjo skundu.
Atsiliepime (b. l. 85–88) nurodo, Vilniaus PN vertinimo komisijos posėdis, kuriame pagal patvirtintą Vilniaus PN jaunesniųjų pareigūnų sąrašą buvo atliktas neeilinis pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas, vyko 2018 m. rugsėjo 28 d. Vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą buvo įvertintos visos su jo tarnyba ir fiziniu pasirengimu susijusios aplinkybės. Visi Komisijos nariai vienbalsiai pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“, nes jis nebuvo išlaikęs fizinio pasirengimo normatyvų, todėl nepritarta tiesioginio vadovo siūlymui nustatyti nuosekliai aukštesnį pareiginės algos koeficientą. Nutarta nekeisti pareiškėjo teisinės padėties, neskatinti, nesuteikti 0,5 bazinio dydžio didesnį pareiginės algos koeficientą. Vertinimo komisija 2018 m. rugsėjo 28 d. surašė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 14-2032, pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“ ir pasiūlė nekeisti jo teisinės padėties, nurodant priežastį – pareiškėjas nėra išlaikęs fizinio pasirengimo normatyvų.
Pažymi, kad atsižvelgiant į Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistės, atsakingos už pataisos pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimą, tarnybiniu pranešimu pateiktą informaciją dėl pataisos pareigūnų fizinio pasirengimo normatyvų nelaikymo, nustatė, jog pareiškėjas Taisyklių 94.7 punkte nustatyto vertinimo kriterijaus visiškai neįvykdė. Vertinimo komisija privalėjo tinkamai ir objektyviai įvertinti visus teisės akte nustatytus tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, todėl, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš kriterijų (fizinis ir specialusis pasirengimas) neįvykdytas pilna apimtimi pareiškėjo 2018 m. tarnybinę veiklą pagrįstai ir teisingai įvertino „gerai“.
Atsakovo teigimu, pareiškėjo 2018 m. tarnybinė veikla buvo įvertinta visiškai teisingai ir pagrįstai. Vertinimo komisija neturėjo teisinio pagrindo jo tarnybinę veikla įvertinti „labai gerai“, nes be pateisinamos priežasties nelaikius fizinio pasirengimo normatyvų, toks vertinimas būtų neobjektyvus kitų pareigūnų, išlaikiusių fizinio pasirengimo normatyvus, atžvilgiu.
Atsakovas teismui pateikė pareiškėjo sveikatos paso kopiją. Atkreipia dėmesį, kad jo sveikatos būklė nuolat pripažįstama leidžiančia eiti tarnybines pareigas pagal II skiltį, kitų įrašų dėl atleidimo nuo fizinio pasirengimo normatyvų laikymo nefiksuota.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nei 2017 metais, nei 2018 metais fizinio pasirengimo normatyvų nelaikė, nebuvo pateikęs medicininių dokumentų dėl atleidimo nuo jų laikymo.
Pasak atsakovo, pareiškėjas vengė atlikti fizinio pasirengimo normatyvų patikrinimą be jokios pateisinamos priežasties. Atsiliepime pabrėžia, kad pareiškėjas 2018 metais Vilniaus PN nebuvo pateikęs informacijos apie jam tariamai gydytojų rekomenduotą ribotą fizinį krūvį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutinka.
Atsiliepime (b. l. 65–68) nurodo, kad Komisijoje buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo prašymas, kuriame nurodė, kad nesutinka su Išvada, su Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, Č. J. sprendimu nesuteikti jam aukštesnio pareiginės algos koeficiento.
Atsiliepime aiškina, kad reikalavimai jaunesniesiems pataisos pareigūnams kvalifikacinei kategorijai gauti ir jų reikšmės nurodyti Taisyklių 94 punkte, be kita ko, ir fizinis ir specialusis pasirengimas. Ginčų komisija, išnagrinėjusi prašymą ir įvertinusi pateiktą dokumentinę medžiagą bei šalių argumentus, konstatavo, kad pareiškėjas pataisos pareigūnų bendrojo fizinio pasirengimo normatyvų nėra išlaikęs, ginčui aktualiu laikotarpiu informacijos apie galimai ribotą fizinį krūvį Vilniaus pataisos namams nepateikė. Pažymi, kad 2018 m. liepos 17 d. pareiškėjas kaip pataisos įstaigos pareigūnas praėjo privalomojo sveikatos tikrinimą ir jo medicininėje knygelėje įrašyta išvada: „Sveikatos būklė leidžia eiti pareigas pagal II skiltį“, konstatuota, kad sveikatos būklė leidžia eiti pareigas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, būdamas pataisos įstaigos pareigūnu ir žinodamas pareigūnams keliamus specialius reikalavimus dėl fizinio pasirengimo, turėjo būti ypač rūpestingas ir apdairus, imdamasis visų įmanomų priemonių išlaikyti fizinio pasirengimo normatyvus arba, negalėdamas jų išlaikyti, pateikti tai pateisinančias priežastis.
Pareiškėjo tarnybinio ginčo byloje pateiktas VŠĮ Antakalnio poliklinikos 2018 m. spalio 15 d. Medicininių dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame yra įrašas „Gydomas ambulatoriškai, rekomenduojama atleisti nuo fizinio krūvio, kol gydomas“ vertintas kritiškai, kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant pakeisti jo netenkinantį sprendimą. Ginčų komisija sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl atlikto pareiškėjo neeilinio vertinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1R-188 patvirtino Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą 2018 m. balandžio 20-27 d. vykusio vizito Lietuvoje metu pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo planą (toliau – Planas), kuriame numatyta priemonė padidinti daugiau kaip 10 metų darbo patirtį turinčių jaunesniųjų pataisos pareigūnų (prižiūrėtojų) tarnybinio atlyginimo koeficientus. Atsižvelgiant į Planą, Vilniaus PN buvo organizuotas pataisos jaunesniųjų pareigūnų, ištarnavusių bausmių vykdymo sistemoje 10 ir daugiau metų ir turinčių suteiktą pareiginės algos 4 ir 4,5 koeficientą, neeilinis vertinimas.
Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2018 m. rugsėjo 17 d. surašė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 14-1877, kuria pastarojo tarnybinę veiklą įvertino labai gerai bei pasiūlė nustatyti nuosekliai aukštesnį pareiginės algos koeficientą (b. l. 50–53).
Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistė 2018 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 64-1906 informavo įstaigos vadovą, kad vyko Vilniaus PN pareigūnų bendrojo fizinio pasirengimo normatyvų laikymas (perlaikymas), nurodė normatyvų nelaikiusių pareigūnų pavardes. Jų tarpe įrašyta ir pareiškėjo pavardė. (b. l. 56).
Vilniaus PN vertinimo komisijos posėdis buvo paskirtas 2018 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 54–55).
Vilniaus PN Vertinimo komisijos posėdis atliko neeilinį pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą ir, įvertinus su pareiškėjo tarnyba ir jo fiziniu pasirengimu susijusias aplinkybe, Komisijos nariai vienbalsiai pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“, nes jis nebuvo išlaikęs fizinio pasirengimo normatyvų, todėl nepritarta tiesioginio vadovo siūlymui nustatyti nuosekliai aukštesnį pareiginės algos koeficientą. Nutarta nekeisti pareiškėjo teisinės padėties, neskatinti, nesuteikti 0,5 bazinio dydžio didesnį pareiginės algos koeficientą (b. l. 57–60).
Vilniaus PN vertinimo komisija 2018 m. rugsėjo 28 d. surašė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 14-2032, įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“ ir pasiūlė nekeisti jo teisinės padėties, nurodant priežastį – pareiškėjas nėra išlaikęs fizinio pasirengimo normatyvų (b. l. 28). Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, nesuteikė jam aukštesnio pareiginės algos.
Pareiškėjas, nesutikdamas su vertinimu, 2018 m. spalio 17 d. su prašymu kreipėsi į Komisiją, prašydamas pripažinti Išvadoje suformuluotą siūlymą – „Nekeisti teisinės padėties, neskatinti (pareigūnas nėra išlaikęs fizinio pasirengimo normatyvų)“ – bei Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, sprendimą nesuteikti jam aukštesnio pareiginės algos koeficiento neteisėtais bei pakartotinai inicijuoti neeilinį pareiškėjo 2018 m. tarnybinės veiklos vertinimą, suteikiant aukštesnį pareiginės algos koeficientą (b. l. 11–13) ir pateikė 2018 m. spalio 15 d. šeimos gydytojos medicininę pažymą (b. l. 14).
Komisija 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. LV-3528, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą bei visą su ginču susijusią medžiagą, prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime pritarė Vilniaus PN vertinimo komisijos tyrimui, kad jis privalėjo įvertint, jog pareiškėjas neišlaikė fizinio pasirengimo normatyvų. Taip pat pažymėjo, kad jo veiklą įvertinus „gerai“, neprivalėjo pareiškėjui siūlyti skatinimo priemonės. Pažymi, kad vertinimo komisijos siūlymą įgyvendino Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojas nekeisdamas pareiškėjo teisinės padėties, laikydamasis teisės aktų reikalavimų (b. l. 37–42).
Pareiškėjas nesutinka su jo tarnybinės veiklos vertinimu.
Teigia, kad Komisija priėmė sprendimą, pažeisdama Tvarkos aprašo nuostatas.
Pažymėtina, kad neeilinis jaunesniųjų pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 (toliau – Taisyklės), nuostatomis ir galiojančiais Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nuostatais. Komisija skundo nagrinėjimo procedūrą turi atlikti laikydamasi ir Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 6 d.) reikalavimų.
Pagal Tvarkos aprašo 19 punktą, Komisija privalo išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Komisijos narių motyvuotu sprendimu prašymo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų. Apie sprendimą pratęsti prašymo nagrinėjimo terminą komisijos sekretorius ginčo šalis informuoja paštu, elektroniniu paštu, faksu arba kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais per 2 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 6 d. raštu tiek pareiškėjas, tiek ir Komisijos nariai buvo informuoti apie pareiškėjo prašymo nagrinėjimą 2018 m. lapkričio 9 d. Kitų duomenų, kad posėdis buvo atidėtas ar prašymo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas, byloje nėra. Tačiau, teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas yra pareigūnas, pateikęs skundą Komisijai ir pats turėjo teisę domėtis skundo nagrinėjimo eiga, o taip pat pateikė skundą teismui ir nurodė aplinkybes, dėl kurių jis nesutinka su ginčijamais sprendimais, daro išvadą, kad toks pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir pareiškėjo esminės teisės ginti pažeistas teises teismine tvarka nepažeidė. Taip pat ir kiti Tvarkos aprašo nurodyti pažeidimai nelaikytini esminiais dėl Tvarkos aprašo nuostatų taikymo, kadangi pareiškėjas turėjo teisę teikti paaiškinimus, papildomus duomenis teismui. Iš esmės jis jokių naujų aplinkybių nenurodė, išskyrus procedūrinius Komisijos pažeidimus, kurių teismas nepripažįsta esminiais. Pareiškėjas nušalinimų komisijos nariams nereiškė, prašymų neteikė. Iš siųsto rašto matyti, kad komisijos sudėtį žinojo. Teismui nenurodė, kad komisijos nariai yra šališki.
Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, matyti, kad Komisija detaliai ištyrė ir įvertino pareiškėjo skundo argumentus, taip pat ir jo pateiktą sveikatos pažymą. Ta aplinkybė, kad Sprendimą pasirašė du Komisijos nariai, nepažeidžia Tvarkos aprašo 21 punkto nuostatų, t. y. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų narių.
Teismo vertinimu, pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus, prašymus ir papildomą medžiagą realizuota jam pateikus skundą teismui. Pažymėtina, kad jis prašė skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, naujų duomenų teismui nepateikė.
Vertintina, ar pagrįstai pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta „gerai“.
Pareiškėjas teigia, kad jis dėl turimų sveikatos problemų nelaikė fizinio pasirengimo normatyvų ir tai atsakovui buvo žinoma. Tikina, kad sprendimai nėra objektyvūs.
Esminė aplinkybė, kad pareiškėjas nelaikė fizinio pasirengimo normatyvų, byloje neginčytinai nustatyta. Šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas.
Vilniaus PN vertinimo komisija konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė Taisyklių 94.7 papunktyje nustatyto vertinimo kriterijaus.
Neeilinis jaunesniųjų pareigūnų tarnybinės veikos vertinimas vykdomas vadovaujantis Taisyklių nuostatomis.
Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 6 d.) 94 punktas įtvirtino kitus pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus ir reikšmes, o vienas iš jų – fizinis ir specialusis pasirengimas (94.7 papunktis). Šis kriterijus yra privalomas. Jo pareiškėjas neįvykdė.
Teismas neturi pagrindo abejoti nei Vilniaus PN vertinimo komisijos, nei Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo, nei Komisijos sprendimu, kad pareiškėjas neįvykdė vieno iš nustatytų kriterijų, todėl jo 2018 m. tarnybinę veiklą pagrįstai ir teisingai įvertino „gerai“. Teismas pritaria atsakovo pozicijai, jog pareiškėjo tarnybinė veikla negalėjo būti įvertinta „labai gerai“, kadangi aplinkybių ir objektyvių duomenų, kodėl jis nesilaikė fizinio pasirengimo normatyvių, nepateikė. Kaip minėta pažyma (b. l. 14) išduota 2018 m. spalio 15 d., taigi, jau po pareiškėjo atlikto vertinimo. Kaip minėta, pareiškėjas nei 2018 m. gegužės 31 d., nei birželio 7, 14, 21, nei rugsėjo 20 d. bendrojo fizinio pasirengimo normatyvų nelaikė (b. l. 56). Duomenų, kodėl šiomis dienomis, jis nelaikė minėtų normatyvų, nepateikė. Savaime tokios pažymos pateikimas, nepaneigia tarnybinės veiklos vertinimo metu surinktų duomenų ir padarytų išvadų. Taip pat nėra byloje duomenų, kad pareiškėjas medikų būtų atleistas dėl medicininių priežasčių. Tai pateisinančių duomenų nei atsakovui, nei teismui pareiškėjas nepateikė.
Atsakovo išvada, jog pareiškėjas 2018 m. liepos 17 d., kaip pataisos įstaigos pareigūnas, buvo privalomai pasitikrinęs sveikatą ir jo medicininėje knygelėje įrašyta išvada: „Sveikatos būklė leidžia eiti pareigas pagal II skiltį“, yra pagrįsta.
Konstatuotina, kad pareiškėjo tarnybinė veikla teisėtai ir pagrįstai buvo įvertinta „gerai“. Teismas nenustatė, kad atsakovas ar Komisija pareiškėjo atžvilgiu būtų šališki. Be to, ir skundo argumentai, kad jis buvo išskirtas ir diskriminuojamas, yra nepagrįsti. Šiuo atveju buvo vertinta individuali situacija ir, teismo vertinimu, paties pareiškėjo pasirinkti veiksmai lėmė jo atžvilgiu priimtą neigiamą sprendimą. Pats pareiškėjas turėjo būti rūpestingas ir atidus ir atitinkamai pasirūpinti sveikatos patikrinimu.
Pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas) 40 straipsnio 1 dalyje numatė, kad tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinama pataisos pareigūno tarnybinė veikla per kalendorinius metus, dalykinės savybės, profesiniai įgūdžiai, fizinis ir specialusis pasirengimas, administraciniai gebėjimai, pataisos pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (3 dalis). Pataisos pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo sprendimu neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas, kai yra pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas taikyti aukštesnį šio statuto priede tai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas (18 dalis). Tiesioginis vadovas pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai“ (4 dalis). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 13 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pakaitinio pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai arba nepatenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą atitinkamai su vienu iš šio straipsnio 13 dalies 1 arba 3 punkte arba šio straipsnio 16 dalies 1, 2 arba 4 punkte nurodytų siūlymų (5 dalis). Tarnybinės veiklos vertinimo komisija pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai (12 dalis). Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui gali siūlyti skirti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytą skatinimo priemonę (14 dalis). Pataisos pareigūną į pareigas paskyręs vadovas tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymus įgyvendina per 10 darbo dienų nuo šių siūlymų gavimo (21 dalis).
Taigi, pareigūno veiklą įvertinus „gerai“, minėtos Statuto nuostatos neįpareigoja, o tik siūlo skirti skatinimo priemonę. Šiuo atveju jokio pažeidimo, kad nebuvo siūloma pareiškėjui skirti jokią skatinimo priemonę, teismas nenustatė. Tai vadovo diskrecija.
Teismo vertinimu, visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nustatyti procedūriniai reikalavimai yra neesminiai. Visuma priimtų sprendimų pareiškėjo tarnybinę veikla įvertinti „gerai“ ir nekeisti jo teisinės padėties, neskatinti, yra teisėtas. Taigi, nepanaikinus ginčijamų sprendimų, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas inicijuoti iš naujo neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą. Teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių toks tyrimas gali būti inicijuojamas.
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsnio 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.