- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-29
- Bylos Nr.
- 2-1226/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo advokato Henriko Mackevičiaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 ir 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutarčių uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekoskala“ bankroto byloje Nr. B2-643-253/2009, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 18 d. nutartimi UAB „Ekosala“ iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirta UAB „Verslo administravimo kompanija“, 2009 m. kovo 30 d. teismo nutartimi patvirtinta BUAB „Ekosala“ administravimo išlaidų sąmata, 2009 m. gegužės 14 d. teismo nutartimi patvirtinti įmonės kreditiniai reikalavimai.
Šalies argumentai
Bankroto administratorius UAB „Verslo administravimo kompanija“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl likvidavimo procedūros įmonei taikymo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Administratorius pateikė 2009 m. birželio 12 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, kad įmonė su kreditoriais neatsiskaitė, taikos sutarties nesudarė, todėl kreditoriai nutarė įpareigoti administratorių, kad šis kreiptųsi į teismą su prašymu dėl likvidavimo procedūros įmonei taikymo.
Ieškovai J. V. , R. V. , R. S. , B. K. , T. L. , UAB „Sidlita“, UAB „Sanebas“, I. L. , A. B. , A. K. , S. D. , J. D. , J. A. , J. N. , E. S. , J. S. (toliau – ieškovai), atstovaujami atstovo advokato H. Mackevičiaus, kreipėsi į teismą su prašymu uždrausti BUAB „Ekosala“ administratoriui parduoti iš varžytynių areštuotą nekilnojamąjį turtą – pastatą Lotmiškio g. 19, Neringoje, kurio unikalus Nr. 2397-400-4019. Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismui perduotoje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovui UAB „Ekosala“ dėl daikto trūkumų pašalinimo išlaidų kompensavimo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovu minėto turto areštas. Ieškovai pažymėjo, kad ši teismo nutartis nėra panaikinta, juridinis faktas įregistruotas viešame registre, tačiau 2009 m. liepos 23 d. respublikiniame dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo išspausdintas pranešimas, jog 2009 m. rugpjūčio 14 d. iš varžytynių bus parduodamas UAB „Ekosala” turtas, taip pat ir pastatas, esantis Lotmiškio g. 19, Neringoje. Ieškovų nuomone, tokio turto pardavimas pažeistų ieškovų interesus.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 11 d. šį administratoriaus prašymą patenkino, UAB „Ekosala“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įmonės likvidatoriaus funkcijas pavedė atlikti administratoriui UAB „Verslo administravimo kompanija“, patvirtino patikslintą UAB „Ekosala“ kreditorių sąrašą ir jų 5 032 963,19 Lt finansinius reikalavimus, panaikino bet kurio teismo, kitų įstaigų ar institucijų uždarosios akcinės bendrovės „Ekosala“ nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms uždėtus areštus. Teismas nurodė, kad visų kreditorių reikalavimai, tiek tie, kurie jau bankroto bylos iškėlimo dieną buvo teismo sprendimu priteisti, tiek tie, kurių reikalavimai bus patenkinti išnagrinėjus civilines bylas, kuriuose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, likviduojant bankrutavusią įmonę, yra tenkinami iš šios įmonės turto Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka (ĮBĮ 31 str. 2, 3 p.). Teismas, siekdamas netrukdyti administratoriui įgyvendinti ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte bei 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų teisių disponuoti įmonės turtu ir lėšomis, organizuoti šio turto pardavimą, panaikino anksčiau bet kurio teismo ar kitų įstaigų, institucijų UAB „Ekosala“ nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms uždėtus areštus (ĮBĮ 18 str. 3 d.).
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 12 d. ieškovų prašymą uždrausti varžytynes atmetė. Nurodė, kad ieškovų reikalavimo teisės UAB „Ekosala“ yra nagrinėjamos ginčo tvarka ir nėra patvirtintos, todėl jie dar nėra bankrutuojančios įmonės kreditoriai. Teismas pažymėjo, kad dėl nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto priėmimo neišnyksta kreditorių, kurių reikalavimai nepatenkinti (arba patenkinti tik iš dalies), teisės pretenduoti į įmonės turtą. Kreditorių reikalavimai tenkinami viso likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Teismas konstatavo, kad iš ieškovų atstovo teismui pateikto viešo registro duomenų matyti, kad skelbiamam varžytynėse parduoti turtui – pastatui ir jo priklausiniams, esantiems Lotmiškio g. 19, Neringoje, nuo 2006 m. lapkričio 6 d. yra įregistruota hipoteka, todėl net ieškovų reikalavimo patenkinimo atveju ne jų, o hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimai būtų tenkinami pirmiausia (ĮBĮ 34 str.). Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir bankroto proceso tikslus ieškovų atstovo prašymas uždrausti parduoti iš varžytinių UAB „Ekosala“ turtą yra atmestinas, nes priešingu atveju dėl draudimo bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui varžytynėse pardavinėti bankrutuojančios įmonės turtą esant dabartinei ekonominei situacijai Lietuvoje gali ženkliai sumažėti kreditorių ir ieškovų galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą, o tai pažeistų ne tik kreditorių interesus, bet ir protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, taip pat viešąjį interesą (CPK 7 str., CK 1.5 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovų atstovas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir tenkinti prašymą dėl uždraudimo parduoti UAB ,,Ekosala“ nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį Lotmiškio g. 19, Neringoje. Taip pat prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, nustatant, kad areštas, pritaikytas minėtam pastatui, paliekamas galioti iki bus priimtas galutinis sprendimas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1168-253/2009 dėl daikto trūkumų ištaisymo išlaidų kompensavimo. Atskirajam skundui pagrįsti apeliantas nurodo tokius argumentus:
Pagal ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalį, visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Nors civilinė byla Nr. 2-1168-253/2009 Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi perduota Šiaulių apygardos teismui ir dar nėra išnagrinėta (t. y. ieškovai dar nelaikomi UAB ,,Ekosala“ kreditoriais), ši byla tiesiogiai susijusi su UAB ,,Ekosala“ bankroto byla – bankroto byloje priimami sprendimai, susiję su UAB ,,Ekosala“ turtu, įskaitant turtą, areštuotą ieškovų prašymu. Dėl šių aplinkybių, ieškovai turi pagrindą reikalauti palikti galioti jų prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Minėto pastato areštas paliktinas galioti dėl to, kad pagal ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalį bankroto bylą nagrinėjančiam teismui yra perduodami įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo dienos buvo areštuotas sprendimų vykdymui užtikrinti, o to paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad klausimus, susijusius su nurodyto turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. ĮBĮ nenustato, kad priėmus nutartį dėl įmonės bankroto ir likvidavimo, įmonės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais turi būti panaikinamos.Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones Klaipėdos apygardos teismui pateiktas dar 2008 m. liepos 10 d., o atsakovui bankroto byla iškelta tik 2009 m. vasario 18 d. CK numato prioritetinę vartotojų apsaugą. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1168-253/2009 dalis ieškovų – fiziniai asmenys, įsigiję patalpas iš UAB ,,Ekosala“ savo asmeniniams poreikiams, taigi, į šių asmenų interesus atsižvelgtina prioritetiškai.Atsakovo direktorius ir vienintelis akcininkas P. P. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,Ekosala“ iškėlimo tik po to, kai įmonės įsipareigojimai viršijo jos turto vertę, t. y. į teismą kreipėsi akivaizdžiai pavėlavęs. Tokiu atveju direktorius turi atlyginti žalą ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu. Kadangi ieškovai šiuo metu nelaikomi atsakovo kreditoriais, jiems nesudaryta galimybė reikalauti asmeninės įmonės vadovo atsakomybės, todėl vienintelė priemonė, užtikrinanti ieškovų reikalavimų patenkinimą yra nekilnojamojo turto, esančio Lotmiškio g. 19, Neringoje, areštas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Ekosala“ prašo apeliacinį procesą nutraukti ir iš apeliantų priteisti atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti (357 Lt). Atsiliepime atsakovas nurodo, kad:
Apeliantai nėra šioje byloje dalyvaujantys asmenys, todėl neturi teisės pareikšti atskirojo skundo (CPK 315 str. 1-3 d.). Teismas pirmiausia turėjo išspręsti klausimą, ar apeliantai gali atskiruoju skundu skųsti nutartis dėl arešto panaikinimo.Vienas iš bankroto proceso tikslų – kaip įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nes iškėlus bankroto bylą sustabdoma ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui sustabdomi ir atsiskaitymai su kreditoriais ir šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, nei bankrutuojančiai įmonei, nei savininkams.Uždėtas areštas visam atsakovo turtui nekliudo įmonės administratoriui parduoti bendrovės turtą ĮBĮ numatyta tvarka.
Nagrinėjant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme vienas iš ieškovų – UAB ,,Sanebas“ pareiškė atsisakymą nuo atskirojo skundo, nurodė, kad tokio veiksmo pasekmės jam yra žinomos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
UAB ,,Sanebas“ atsisakymas nuo atskirojo skundo priimtinas.
ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalis numato, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Bankroto bylą iškėlęs teismas pagal tą pačią normą jam perduotą bylą atnaujina ir išsprendžia kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo klausimą. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1168-253/2009 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2009 n. balandžio 21 d. nutartimi grąžinta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad asmenų, esančių ieškovais minėtoje Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje, teises galimai įtakos nagrinėjamos bankroto bylos nagrinėjimo metu priimti procesiniai sprendimai, todėl atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti teiginiai, kad apeliantai neturėjo teisės kreiptis į teismą, laikytini nepagrįstais.
Ieškovai prašo palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartimi atsakovo nekilnojamajam turtui – pastatui, esančiam Lotmiškio g. 19, Neringoje, areštą. Iš bylos duomenų matyti, kad šis pastatas jau nuo 2006 m. lapkričio 6 d. apsunkintas hipoteka.
Vadovaujantis ĮBĮ 34 straipsniu, įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad ĮBĮ 33-36 straipsniuose reglamentuojama kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka bankroto administratoriui yra privaloma, todėl pardavus apelianto nurodomą nekilnojamąjį turtą už jį gautos lėšos bus skirtos kreditoriaus, kurio reikalavimai užtikrinti hipoteka (atsiliepime į skundą nurodoma, kad nagrinėjamu atveju šis kreditorius – AB ,,Swedbank“), reikalavimams patenkinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovai nepagrįstai reikalauja, kad hipotekos kreditoriaus ĮBĮ 34 straipsnyje nustatytos teisės turi būti suvaržytos sudarant kliūtis įkeistą objektą parduoti.
Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti skolininko – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkui - likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Taigi vienas iš bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvus bankroto procedūrų užbaigimas, nes to bankroto bylose reikalauja viešasis interesas, kuris tokio pobūdžio santykiuose laikytinas prioritetiniu. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant ekonominiam nuosmukiui ir mažėjant nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui, didelė tikimybė, kad apelianto prašomas areštuoti nekilnojamasis turtas nuvertės, todėl užvilkinus jo pardavimą būtų pažeistos bankroto proceso dalyvių teisės.
Kaip pagrįstai paminėjo pirmosios instancijos teismas, bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva iki nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (ĮBĮ 26 str. 1 d.), t. y. visų kreditorių reikalavimai – tiek tie, kurie jau bankroto bylos iškėlimo dieną buvo teismo sprendimu priteisti, tiek tie, kurių reikalavimai bus patenkinti išnagrinėjus civilines bylas, kuriuose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, likviduojant bankrutavusią įmonę, yra tenkinami iš šios įmonės turto ĮBĮ nustatyta tvarka. Taigi, įstatymai nedraudžia ateityje apeliantams prašyti patvirtinti jų kreditorinius reikalavimus.
Kolegija taip pat pastebi, kad atsakovas, pateikdamas apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į ieškovo pareikštą atskirąjį skundą, prašė priteisti turėtas advokato atstovavimo išlaidas, tai yra 375 Lt už atsiliepimo surašymą.
Kadangi ieškovų atstovo atskirasis skundas yra atmetamas, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas solidariai priteisti iš ieškovų atstovavimo išlaidų atsakovui BUAB „Ekosala“ (CPK 93 str. 1 d., 98 str,.1 d.). Tačiau kolegijos nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumą priteistiną sumą tikslinga sumažinti iki 150 Lt. Kolegijos nuomone, nurodyto dydžio už atsiliepimo surašymą nagrinėjamu atveju priteisti nėra pagrindo, nes procesinis dokumentas nedidelės apimties, jame nėra jokių sudėtingų skaičiavimų, teisės aktų analizės, užsienio elemento ir t. t.
Pasisakydama dėl UAB ,,Sanebas“ atskirojo skundo atsisakymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis CPK 308 straipsnio nuostata, apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Ši taisyklė taikoma ir atskirojo skundo padavimo atveju (CPK 338 str.).
Atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. ir 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutarčių apeliantas UAB ,,Sanebas“ pateikė iki skundo nagrinėjimo pradžios. Atsisakymas nuo atskirojo skundo atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių (CPK 42 str. 2 d., 308 str. 2 d.). Atsisakyme nuo atskirojo skundo apeliantas nurodė, kad jam žinomos atsisakymo nuo atskirojo skundo pasekmės. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo nepriimti apelianto pateikto atsisakymo nuo atskirojo skundo.
Pagal CPK 308 straipsnio 2 dalį, 338 straipsnį, teismas priėmęs apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakymą, jeigu teismo sprendimas (nutartis) nebuvo apskųstas kitų asmenų, nutartimi nutraukia apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliacinį (atskirąjį) skundą. Nagrinėjamu atveju apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. ir 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartys yra apskųstos ir kitų asmenų , todėl pagrindo visiškai nutraukti apeliacinį procesą nėra (CPK 308 str. 2 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. ir 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartis palikti nepakeistas.
Priimti atsakovo UAB ,,Sanebas“ atsisakymą nuo atskirojo skundo.
Priteisti iš ieškovų J. V. (duomenys neskelbtini), R. V. (duomenys neskelbtini), R. S. (duomenys neskelbtini), B. K. (duomenys neskelbtini), T. L. (duomenys neskelbtini), UAB „Sidlita“ (į. k. 125464098, buveinė Danės g. 25-37, Klaipėdoje), I. L. (duomenys neskelbtini)), A. B. (duomenys neskelbtini), A. K. (duomenys neskelbtini), S. D. (duomenys neskelbtini), J. D. (duomenys neskelbtini), J. A. (duomenys neskelbtini), J. N. (duomenys neskelbtini), E. S. ((duomenys neskelbtini), J. S. (duomenys neskelbtini) po 10 Lt (dešimt litų) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui BUAB „Ekosala“ (į. k. 300148863).