- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-02-09
- Bylos Nr.
- 1-853-271/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02636-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- V.F.
- Kategorijos
- 1.2.4.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės J.Steponavičiūtės-Otto pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 1-853-271/2015 medžiaga, kurioje
kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai),
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. F. 2013-10-21 apie 20.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankomis pradėjo stumdyti uošvę J. T., siekdamas išvaryti ją iš buto, bei kojomis ne mažiau kaip tris kartus spyrė nukentėjusiajai į sėdmenis, rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą į dešinį smilkinį, taip mušdamas sukėlė šeimos nariui J. T. fizinį skausmą.
Be to V. F. 2014-03-02 apie 22.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėjęs prie sutuoktinės A. F., kuri sėdėjo ant sofos, rankos kumščiu sudavė jai į veidą ne mažiau kaip keturis kartus, taip mušdamas sukėlė savo šeimos nariui A. F. fizinį skausmą.
Be to V. F. 2014-03-22 apie 07.30 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje spyrė kojomis ne mažiau kaip dešimt kartų savo sutuoktinei A. F. į kairės kojos blauzdą ir ne mažiau kaip penkis kartus spyrė pastarajai į dešinės kojos kelį, taip mušdamas sukėlė savo šeimos nariui A. F. fizinį skausmą.
Kaltinamojo V. F. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiųjų J. T. ir A. F. parodymais, liudytojos L. M. parodymais, kita bylos medžiaga.
Kaltinamasis V. F. savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju dėl 2013-10-21 nusikalstamos veikos epizodo pripažino visiškai bei parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Gyvena su savo žmona A., vaiku ir savo motina. 2013-10-21 apie 20 val. ėjo namo. Buvo išgėręs. Netoli savo namų susitiko savo žmoną ir abu ėjo namo. Žmona grįžo iš mokyklos. Jis žmonos paprašė parodyti telefoną. Ji jam davė savo telefoną, kuriame jis pamatė jam nepažįstamus telefono numerius. Jis yra pavydus. Žmonai pradėjo priekaištauti dėl to. Jie apsipyko dėl tų telefono skambučių. Žmona pareikalavo grąžinti telefoną, tačiau telefono jis neatidavė. Taip abu atėjo iki namų. Namuose žmona taip pat paprašė grąžinti telefoną, tada iš pykčio tą telefoną sudaužė į sieną. Namuose tuo metu buvo jo uošvienė J. T., kuri tuo metu prižiūrėjo jo vaiką. Ji pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais. Tada jis pareikalavo, kad ji išeitų iš jo namų, tačiau ji neišėjo. Jis pradėjo rankomis uošvienę stumti link išėjimo. Ji pradėjo priešintis ir išeiti nenorėjo. Nepamena, kad būtų koja spyręs uošvienei į užpakalį, tačiau neneigia, kad galėjo taip padaryti, kadangi buvo piktas ir susinervinęs. Jis uošvienę išstūmė jėga iš buto į koridorių. Tuo metu uošvienė kažką jam pasakė apie jo motiną ir jis nesusilaikė ir trenkė jai vieną kartą kumščiu į veidą ir pataikė į dešinę veido pusę. Tuo viskas ir baigėsi. Paskui uošvienė nubėgo koridoriumi, o jis nuėjo namo. Dėl ko jis labai gailisi. Paskui atvyko policijos pareigūnai ir jis buvo išvežtas į komisariatą. Po šio įvykio buvo nuvykęs pas uošvienę į namus ir jos atsiprašė už savo elgesį (b.l. 75-76).
Nukentėjusioji J. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-10-21 apie 14 val. ji atėjo pas savo dukrą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje prižiūrėti anūkę, kol jos dukra A. bus mokykloje. Maždaug apie 20.30 val. į namus grįžo A. kartu su savo vyru V. F.. A. į butą įėjo pirma ir pasakė, kad susitiko V. ir kad jis yra girtas ir ji jo bijo. Taip pat pasakė, kad jis iš jos atėmė telefoną. Dukra paprašė, kad ji liktų pas juos nakvoti. Kai atėjo V. į butą, A. paprašė jo, kad jis grąžintų jos telefoną. V. negrąžino. Dukra dar keletą kartų prašė vyro, kad jis grąžintų telefoną. Tada ir ji V. paprašė, kad jis grąžintų telefoną. Tada V. ištraukė telefoną ir trenkė jį į sieną ir telefonas subyrėjo į šipulius. Ji V. pasakė, kad taip elgtis negalima. Tada V. pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Pradėjo ją vyti iš namų, pradėjo rankomis ją stumdyti ir stūmė link išėjimo durų. Ji jo stumiama atsitrenkdavo į buto sienas ir taip jis bandė ją išmesti iš buto. Jis stumdė rankomis ir taip pat spardė kojomis, kad ji greičiau išeitų iš buto. Spyrė jai į užpakalį koja ne mažiau trijų kartų. Galiausiai jėga išstūmė ją į koridorių. Paskui išmetė pro buto duris jos daiktus. Jis vis rėkė, kad ji nori atimti jo butą, kad ji neturi teisės būti jo bute, kad jis yra buto šeimininkas ir tada būnant jau koridoriuje jis rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į dešinės pusės smilkinį. Gavusi smūgį ji apsvaigo ir atsisėdo ant žemės. Mano, kad viską matė laiptinės kaimynai, tačiau kas jie tokie, ji nežino. Tada ji nuėjo pas tuos kaimynus ir buvo iškviesta policija. Atvykusi policija V. F. išvežė į policijos komisariatą. Dėl smūgių ji patyrė fizinių skausmą. Dėl patirtų sužalojimų, kuriuos jai padarė jos žentas V. F., ji nesikreipė į jokius medikus ir pas teismo med. ekspertus nėjo. Jos žentas neatsiprašė ir dėl padaryto sumušimo visiškai nesigaili. Paklausus, kodėl jis taip pasielgė, jis atsakė, kad ji pati kalta. Kiek jai žinoma, jis buvo užsikodavęs dėl gėrimo, tačiau atsikodavo ir toliau geria. Šiuo metu jo dukra su juo negyvena dėl to, kad labai geria. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu (b.l. 17-18, 21).
Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. F. parodė, kad 2013-10-21 apie 14 val. pas ją į namus atėjo jos mama J. T. prižiūrėti jos vaiką, kol ji bus mokykloje. Iš mokyklos grįžo maždaug apie 20.15 val. skubėjo namo ir pamatė, kad iš darbo grįžta vyras ir jį sutiko gatvėje. Vyras V. F. buvo išgėręs. Paprašė jos, kad ji duotų jam telefoną. Telefoną jam padavė. Jis prie jos pradėjo kabinėtis žodžiais dėl gautų skambučių. Ji į prikaištus bandė nekreipti dėmesio. Pirma užėjo į namus ir iš karto perspėjo mamą, kad V. girtas ir jos paprašė, kad ji liktų pas ją nakvoti. Tada parėjo į butą vyras. Ji jam pasakė, kad mama liks nakvoti, tačiau vyras V. nesutiko ir liepė, kad ji išeitų iš jo buto. Ji vyro paprašė, kad jis grąžintų jai telefoną, tai vyras tą telefoną trenkė į sieną ir jį visiškai sudaužė. Tada jos mama papriekaištavo V., kodėl jis sudaužė telefoną, tai jis paprašė, kad jos mama išeitų iš buto. Mama nėjo, tai V. pradėjo jėga rankomis ją stumti iš buto. Ji bandė apraminti V. ir įsikišti tarp jų, kad mama nebūtų stumdoma, tačiau jai nepavyko. Vaikas pradėjo rėkti, ji ėjo jo raminti. Ji nematė, kad V. spirtų jos mamai į užpakalį. Jos mamą V. išstūmė iš buto į koridorių. Ji mamai padavė visus jos daiktus. Tada jos mama papriekaištavo V. ir pasakė „Kodėl tu taip nesielgi su savo mama“ ir tada V. trenkė jos mamai kumščiu į veidą vieną kartą. Mama susmuko ir atsisėdo ant žemės ir veidą rankomis užsidengė. Atvykus policijai ji ir mama parašė pareiškimą dėl tokio V. elgesio (b.l. 22-23).
Liudytoja L. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-10-21 dirbo kartu su savo kolege R. D. ir vyriausiuoju patruliu V. K.. Tą dieną apie 20.45 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje smurtaujama artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu buvo nustatyta, kad policiją kvietė A. F.. Minėta pilietė paaiškino, kad jos vyras V. F. sumušė jos motiną J. T. gim. 1963. Ją iškeikė necenzūriniais žodžiais. Spyrė J. T., taip norėdamas ją išvyti iš namų. Taip pat sudavė rankos kumščiu J. T. į veidą. Ant nukentėjusios J. T. veido matėsi paraudimas ties dešine akimi. Kad buvo sumušta, J. T. patvirtino ir pati. Paaiškino, kad ją sumušė dukros vyras V. F.. Daugiau aplinkybių įvykio nepamena, kadangi įvykis buvo labai seniai. Ar sulaikytasis V. F. buvo išgėręs, ji jau tiksliai pasakyti negali. Tik pamena, kad jis elgėsi agresyviai ir todėl jam buvo uždėti antrankiai. Ar nukentėjusioji J. T. minėjo, kiek smūgių buvo suduota jai kojomis ir rankomis, ji jau nepamena. Ar buvo bute dar kokių asmenų, nepamena. Ar buvo kokių nors grasinimų iš įtariamojo V. F. pusės nukentėjusios atžvilgiu, nepamena. Sulaikytasis V. F. paaiškino, kad taip elgėsi norėdamas išvyti J. T. iš savo namų. Ir J. T., ir A. F. parašė pareiškimus, kurie kartu su įtariamuoju V. F. buvo pristatyti į 2 PK (b.l. 26-27).
Kaltinamasis V. F. savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju dėl 2014-03-02 ir 2014-03-22 nusikalstamų veikų epizodų pripažino visiškai bei parodė, kad tiksliai jau datos nepamena, galimai įtarime nurodytą 2014 m. kovo mėnesio 2 dieną vakare jis buvo namuose. Jau visų aplinkybių tiksliai nepamena, bet greičiausiai su savo žmona A. susipyko. Dėl ko susipyko, jau nepamena. Ir to konflikto metu jis iš pykčio trenkė savo žmonai, kuri sėdėjo ant sofos, į veidą ranka. Nepamena, kiek kartų jai ranka trenkė į veidą. Gali būti, kad ne mažiau nei keturis kartus, kaip parodyta jam pareikštame įtarime. Žmonai pradėjus verkti jis jos daugiau nemušė. Sudavė savo žmonai nesusivaldęs, kadangi prieš tai su ja konfliktavo ir nesusilaikė. Dėl to jis labai gailisi. Dėl to kad smurtavo prieš žmoną antrą kartą tą patį mėnesį, nori pasakyti, kad irgi nepamena, kurią tiksliai dieną tai įvyko, bet neatmeta galimybės, kad tai buvo tą dieną, kaip nurodyta įtarime. Dieną prieš jis gėrė ir ryte žmona jam pradėjo priekaištauti dėl bute buvusios netvarkos, ką dar sakė, jis jau gerai nepamena, nes viskas buvo seniai. Supyko ir keletą kartų jai įspyrė. Negali pasakyti tiksliai, kiek kartų jai spyrė ir į kokias tiksliai vietas, bet pamena, kad į koją. Spyrė todėl, kad ant jos supyko dėl jos priekaištų jam. Jie namuose buvo tik dviese ir niekas daugiau nematė šio konflikto. Dėl to, ką padarė, jis labai gailisi. (b.l. 75-76)
Liudytoja apklausta nukentėjusioji A. F. parodė, kad su vyru V. F. ji susituokė 2012-06-15. Santuokos metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis butas priklauso jos vyro motinai N. F., gim.1958 m. Nuo santuokos pradžios, kai vyras išgerdavo, visada namuose būdavo konfliktai. Konfliktai kildavo jam būnant net blaiviam. Jei vyras būdavo blogos nuotaikos, ji jam neįtikdavo, jis pradėdavo ją keikti, tyčiotis iš jos, daužydavo indus, baldus. 2014-03-02 apie 22.30 val. ji buvo namuose ir su mobiliuoju telefonu kišenėje nuėjo į tualetą. Išėjus iš tualeto vyras iš karto jos paklausė, kas jai skambino. Atsakė, kad niekas neskambino. Jis nepatikėjo ir atėmė iš rankų jos telefoną. Jis peržiūrėjo jos telefoną ir pareiškė, kad ji ištrynė skambutį. Tada ji bandė jam paaiškinti, kad jis viską išsigalvoja. Internete surado savo telefono pokalbių išklotinę ir liepė jam pažiūrėti. Jis išklotinę peržiūrėjo, tačiau nieko nepaaiškinęs priėjo prie jos, nes ji sėdėjo ant lovos. Jis užlipo ant jos ir atsisėdęs pradėjo kumščiu daužyti jai per veidą. Ji dengėsi savo veidą rankomis. Kiek kartų kumščiu jis trenkė jai į veidą, tiksliai pasakyti negali, tačiau ne mažiau kaip 4 kartus. Bandė jį nustumti nuo savęs, tačiau nepavyko. Jis paskui pats nulipo nuo jos. Ji nerėkė, tik verkė užsidengusi veidą. Paprašė grąžinti jos telefoną, tačiau jis nedavė, pasakydamas, kad ji iškvies policiją. Ji išėjo į virtuvę ir atsisėdusi ten verkė. Labai skaudėjo sumuštą veidą. Ant veido jai buvo mėlynė ir ištinusi dešinė akis. Nustojęs mušti V. ją vis tiek keikė, išvadino visokiais žodžiais, sakė, kad ji yra bloga žmona, kad ji jo netenkina kaip žmona, kad veda vyrus į namus, kai jisai dirba. Aiškino, kad ji pati yra kalta, jog jis ją muša, nes ją reikia mušti. Jai būnant virtuvėje ir verkiant, atėjęs vyras pradėjo klausinėti, ko ji čia verkia. Pagrasino, jei nenustos verkti, tai sumuš dar kartą. Tuo metu, kai ji buvo mušama vyro, namuose buvo ir vyro motina, tačiau ji nieko nematė, nes buvo kitame kambaryje ir nebuvo išėjusi iš kambario. Vyro motina ją pamatė tik kitos dienos ryte, kai akis buvo visa mėlyna. Paklausė, kas atsitiko. Pasakė jai, kad ją sumušė V.. Ji paklausė jos, už ką jis sumušė. Ji jai paaiškino, kad nieko nedarė, bet ją sumušė. Ji nieko neatsakė ir nuėjo pas jos vyrą ir pradėjo ant jo rėkti, kodėl jis muša ją. Tačiau V. jos neklausė ir liepė jai atstoti nuo jo. Dėl tos mėlynės ji dvi savaites niekur nėjo. Nenorėjo, kad tokią kas nors pamatytų. Į gydytojus nesikreipė ir į policiją taip pat.
2014-03-21 ji su vyru turėjo svečių ir vyras buvo išgėręs. Kilo muštynės tarp vyrų ir virtuvėje buvo viskas išdaužyta. Išvažiavus svečiams jie abu tvarkėsi, tačiau pilnai nesusitvarkė ir V. paprašė, kad ji ryte jį pažadintų, kadangi sutarė ryte abu tvarkytis. 2014-03-22 apie 07.30 val. atsikėlė vaikas ir atėjo pas vyrą V. atsigulti. Tada pradėjo žadinti V. keltis ir eiti tvarkytis. V. nieko nesakęs pašoko ir pradėjo spardyti jai į kojas. Spardydamas jai kairę blauzdą jis rėkė jai, ko jį čia žadina. Keikė necenzūriniais žodžiais. Kojomis spyrė jai ne mažiau kaip 10 kartų. Paskui koja spyrė jai į dešinės kojos kelią. Spyrė ne mažiau kaip 5 kartus į kelį. Ji pradėjo rėkti, vaikas išsigando pradėjo rėkti iš baimės. Prašė V., kad jis nustotų ją spardyti, kadangi labai skauda ir viską mato jų dukra V., gimusi 2012-10-02. Šlubuodama ji pasiėmė vaiką ir išėjo į virtuvę tvarkytis. V. toliau nuėjo miegoti ir 10 val. atsikėlęs išėjo toliau gerti. Grįžo namo vėlai apie 22 val. Dėl sumuštų kojų ji nesikreipė į jokius gydytojus ir policiją. Ant blauzdos buvo didelė mėlynė ir ištinusi. Kelias taip pat buvo ištinęs. Bandė 2014-03-23 dieną kalbėtis su vyru dėl jo tokio elgesio, tačiau jis jokio apgailestavimo dėl sumušimo nepareiškė, liepė sumuštas vietas patepti tepalais ir išgerti nuskausminamųjų. 2014-03-24 ji susirinko visus savo daiktus ir pasiėmusi vaiką išsikraustė pas savo mamą į namus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Dėl sumuštų kojų ji šlubavo apie mėnesį. Visas savo kraujosruvas ji parodė savo mamai ir papasakojo apie sumušimą. Nori paaiškinti, kad dėl šių sumušimų ji nesikreipė į policiją todėl, kad labai bijojo vyro smurto. Bijojo, kad vėl bus sumušta. Be to neturėjo darbo, neturėjo jokių pajamų, buvo labai gėda dėl to, kad jis ją muša. Šiuo metu nusprendė skirtis su vyru, ir suprato, kad jisai nepasikeis ir nusprendė, kad jis turi atsakyti už tai, kad ją sumušė, todėl ir kreipėsi į policiją (b.l. 48-52).
Liudytoja J. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. T. yra jos dukra. Su vyru V. F. ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. V. F. būdamas girtas arba išgėręs visada yra agresyvus. Dukra ne kartą jai skundėsi, kad V. būdamas girtas ją dažnai muša. 2014 kovo mėnesį, tiksliai datos ji jau negali pasakyti, jai paskambino dukra ir pasakė, kad ją vėl sumušė V.. Pasakė, kad yra ant akies mėlynė. Ji jai liepė ateiti pas ją, bet ji atsisakė, kadangi jai buvo gėda išeiti į gatvę su mėlyne. Ji jai atsiuntė savo nuotrauką su mėlyne, tačiau telefone ji neišliko, kadangi ištrynė. Mėlynė buvo didelė. Tiksliai negali pasakyti, ant kurios akies, bet atrodo, kad ant dešinės. Kai pas ją atėjo, ji buvo užtepliojusi tą mėlynę kosmetika, kad niekas to nematytų, tačiau mėlynė vis tiek matėsi. Liepė jai kreiptis į policiją, tačiau ji to nepadarė. 2014 kovo mėnesio pabaigoje, tiksliai datos nurodyti negali, jai paskambino dukra ir vėl pasakė, kad ją sumušė V. Ji liepė jai atvažiuoti kuo skubiau, tačiau A. labai bijojo V. ir pasakė, kad negali atvažiuoti, kadangi V. yra namuose ir ji jo labai bijo, kad jos vėl nesumuštų. Po kelių dienų, kai tik V. išėjo į darbą A. su dukra ir su visais daiktais, kuriuos padėjo surinkti jos draugė, persikraustė pas ją į namus gyventi. A. pasakė, kad V. ją suspardė. Paskui parodė savo kojas, ant kurių buvo mėlynės. Vaikščiodama A. šlubavo. Nuo to karto A. daugiau pas savo vyrą V. negrįžo ir padavė pareiškimą skyryboms. Šiuo metu A. jau yra oficialiai išsituokusi su V. (b.l. 56-57).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. F., būdamas neblaivus 2013-01-21 uošvės J. T. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – ne mažiau trijų kartų spyrė nukentėjusiajai į sėdmenis, rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą į dešinį smilkinį. Smūgį kumščiu į galvą pripažino pats kaltinamasis, apie tokius jo veiksmus paliudijo pati nukentėjusioji J. T. bei jos dukra A. F., kurios akivaizdoje jis buvo suduotas. Liudytoja L. M., policijos pareigūnė konstatavo nukentėjusiajai paraudimą veide po dešine akimi, minėta aplinkybė taip pat buvo nurodyta tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 14-15). Iškviestiems policijos pareigūnams nukentėjusioji J. T. taip pat nurodė, kad žentas be smūgio į veidą, dar spardė ją kojomis, tai užfiksuota tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Kaltinamasis teigia, neprisimenantis, kad koja būtų spyręs uošvienei, tačiau neneigia, kad galėjo taip padaryti, nes buvo piktas ir susinervinęs ir ją jėga stūmė iš buto. Nukentėjusioji nuo tyrimo pradžios nuosekliai aiškino, kad be smūgio kumščiu į veidą, žentas norėdamas ją išstumti iš buto koja ją spardė į sėdmenis. Nors šios aplinkybės nematė jos dukra, kuri tuo metu ramino išsigandusį vaiką, netikėti nukentėjusiosios parodymais pagrindo nėra. Dėl panaudoto smurto nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais taip pat nustatyta, kad kaltinamasis V. F., 2014-03-02 apie 22.30 val. rankos kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus sudavė į veidą savo sutuoktinei A. F., o 2014-03-22 apie 07.30 val. spyrė jai kojomis ne mažiau kaip dešimt kartų į kairės kojos blauzdą ir ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į dešinės kojos kelį. Tokiais veiksmais sukėlė pastarajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis pripažino visus kaltinime jam inkriminuotus neteisėtus veiksmus sutuoktinės atžvilgiu, pats nurodydamas, kad konfliktų su sutuoktine metu pavartojo prieš ją fizinį smurtą: pirmą kartą suduodamas į veidą, o antrą kartą – spirdamas jai, gali būti, kad sudavė į veidą ir spyrė po keletą kartų, tačiau smūgių skaičiaus jau neatsimenantis. Smūgių skaičių ir pobūdį detalizavo nukentėjusioji A. F., o jos motina patvirtino dieną po dukters sumušimo mačiusi mėlynę jai ant veido, kurią nufotografavusi nuotrauką jai atsiuntė duktė, o po antrojo sumušimo - pati matė jos mėlynes ant kojų, kurį laiką po antrojo sumušimo dukra šlubavo. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusiosios neabejotinai patyrė fizinį skausmą, nors į medikus dėl sužalojimų masto nustatymo nesikreipė. Smurtas buvo pavartotas prieš šeimos narius – uošvę ir žmoną. Nors kaltinamasis teigia, kad su nukentėjusiomis konfliktavo dėl pastarųjų priekaištų jam, tai nešalina jo atsakomybės dėl teisei priešingų veiksmų. Fizinio smurto panaudojimas negali būti toleruojamas kaip tarpusavio konflikto sprendimo priemonė. V. F. veiksmai visuose trijuose epizoduose kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Civilinių ieškinių byloje nepareikšta. Nukentėjusiosios sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 21, 70). Kaltinamasis V. F. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, siūlomais įpareigojimais, tik pageidavo sutrumpinti bausmės laiką (b.l. 91).
Bausmės skyrimas
V. F. padarė tris nesunkius tyčinius smurtinio pobūdžio nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Lengvina jo atsakomybę, kad pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamų veikų, sunkina jo atsakomybę tai, kad vieną iš nusikaltimų padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo padarymui.
V. F. anksčiau neteistas. Skiriant bausmę taikytinos LR BK 55 straipsnio nuostatos. Baustas administracine tvarka už pažeidimus viešajai tvarkai ir kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 86-90). Į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, Vilniaus miesto psichiatrijos ligoninėse nesigydė. Dirba. Įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltininko asmenybę, teismas sutinka su prokurorės V. F. siūlomomis laisvės apribojimo bausmėmis, nustatydamas bausmės dydžius, proporcingus padarytoms veikoms.
Už visus tris nusikaltimus skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.
LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad V. F. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,
NUSPRENDĖ:
V. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2013-10-21 epizodas), ir nuteisti 5 mėnesių laisvės apribojimu.
V. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2014-03-02 epizodas), ir nuteisti 7 mėnesių laisvės apribojimu.
V. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2014-03-22 epizodas), ir nuteisti 8 mėnesių laisvės apribojimu.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti galutinę 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. F. paskirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.
LR BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. c) pp. pagrindu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-10-21 20:30 val. iki 2013-10-22 15:50 val. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
LR BK 67 str. 3 d., 72(2) str. pagrindu nuteistajam V. F. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant minėtą programą.
Iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pateiktas vykdyti, kardomąją priemonę V. F. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.