Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-776-168-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2009-10-05Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2009-12-18Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-18
Bylos Nr.
1A-776-168-2009
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00293-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Zdanavičius, Nijolė Sušinskienė (pran.), Ričardas Gilys
Nuteistasis
N. P., V. M.
Advokatai
Jonas Pliekaitis
Baudž. byla Nr. 1A-776-168/2009
Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00293-2009-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISBaudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592009 m. gruodžio 18 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, nuteistiesiems N. P. ir V. M., jų gynėjui advokatui Jonui Pliekaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Petro Janulio ir nuteistojo V. M. gynėjo advokato Jono Pliekaičio apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. ir V. M. pripažinti kaltais pagal LR BK 180 str. 2 d., BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., BK 187 str. 3 d. ir nuteisti: N. P. pagal BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 187 str. 3 d. – areštu dvidešimčiai parų, V. M. pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių, pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams ir penkeriems mėnesiams, pagal BK 187 str. 3 d. – areštu dvidešimčiai parų. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. N. P. paskirtos bausmės subendrintos visiškai ir iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta trijų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2008-03-03 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 8 MGL (1040 Lt) bauda, jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta trijų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 8 MGL (1040 Lt) bauda. Į atliktą laisvės atėmimo bausmę N. P. įskaitytos dvi paros, išbūtas sulaikyme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. V. M. paskirtos bausmės subendrintos visiškai ir iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta trijų metų laisvės atėmimo bausmė. Į atliktą bausmę V. M. įskaitytos dvi paros, išbūtos sulaikyme. Priteista P. A. iš N. P. ir V. M. solidariai 335 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. ir V. M. nuteisti pagal BK 180 str. 2 d. už tai, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, 2009-01-13 d. apie 18-19 val. Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., tikslu užvaldyti svetimą turtą, apgaulės būdu ir pasinaudodami P. A. pasitikėjimu, per duris įsibrovė į patalpą – P. A. gyvenamąjį namą ir, grasindami jam daiktu, panašiu į pistoletą bei grasindami tuoj pat su juo fiziškai susidoroti bei reikalaudami perduoti pinigus, užvaldė svetimą turtą – 320 litų, tuo padarydami nukentėjusiajam 320 Lt turtinę žalą.

Taip pat jie nuteisti pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir BK 187 str. 3 d. už tai, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, 2009-07-16 d. apie 04.30 val. Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., tyčia sunaikindami nedidelės vertės svetimą turtą, pasikėsino plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą, t.y. tyčia išdauždami P. A. gyvenamojo namo bendros 150 Lt vertės dviejų langų stiklus bei sulaužydami 200 Lt vertės lango rėmą ir taip tyčia sugadindami jo turtą už 350 Lt sumą ir tuo padarydami nukentėjusiajam šio dydžio turtinę žalą, reikalaudami atidaryti namo lauko duris, pasikėsino pro duris ir per langus įsibrauti į P. A. gyvenamąjį namą, grasindami P. A. tuoj pat su juo fiziškai susidoroti, reikalavo iš jo 200 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nukentėjusysis pabėgo.

Nuteistojo V. M. gynėjas advokatas Jonas Pliekaitis skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2009-10-05 nuosprendį ir prašo V. M. (tuo pačiu ir N. P.) nusikalstamas veikas iš LR BK 180 str. 2 d. ir BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 180 str. 1 d. ir BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., taikyti V. M. atžvilgiu BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad neteisingai pirminis ketinimas buvo vertinamas pagal veikos pasekmes ir nepagrįstai buvo atsisakyta nuteistųjų veiką iš BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į LR BK 180 str. 1 d. Teigia, kad iš nuteistųjų parodymų matyti, kad jie turėjo ne kažkokį ginklą, o pagalį. Į vidų jie prašėsi nesuplanavę plėšimo, o tikėdamiesi geruoju iš nukentėjusiojo gauti pinigų. Nukentėjusysis teisme patvirtino, kad iš pradžių nuteistieji prašė paskolinti pinigų ir tik jam pasakius, kad pinigų neturi, jų buvo pareikalauta pagrasinus smurtu. Nurodo, kad taip pat nepagrįstai buvo atsisakyta perkvalifikuoti nuteistųjų veiką iš LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. į LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. Iš nuteistųjų parodymų matyti, kad jų pagrindinis tikslas buvo gauti pinigų, o ne patekti į namą, ką patvirtino ir nukentėjusysis nurodydamas, kad nuteistieji akcentavo ne patekimą į namą, o pinigų gavimą. Tuo tarpu langai buvo išdaužti tikslu išvilioti nukentėjusįjį iš namo, nes jie žinojo, kad jis pinigus slepia lauke. Apeliantas nurodo, kad perkvalifikavus V. M. atžvilgiu veikas, atsirastų galimybė jam taikyti LR BK 75 str. nuostatas.

Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Petras Janulis skundžia 2009-10-05 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės N. P. ir V. M. pakeisti – laikyti, jog N. P. ir V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, N. P. nuteisti pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. 10 mėn., pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. 2 mėn., pagal LR BK 187 str. 3 d. areštu 30 parų. LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti visiškai ir iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 m. 3 mėn. LR BK 64 str. 1 d., 2 d. pagrindu paskirtą bausmę subendrinti su Biržų rajono apylinkės teismo 2008-03-03 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 8 MGL (1040 Lt) bauda jas visiškai sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 m. 3 mėn. ir baudą 8 MGL (1040 Lt), bausmę atliekant pataisos namuose. V. M. nuteisti pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., pagal LR BK 22 str. 1 d. , 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m., pagal LR BK 187 str. 3 d. areštu 25 paroms. LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti visiškai ir iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 m. 10 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. Likusioje dalyje Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Teigia, jog teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, nesivadovavo bendrais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), taip pat LR BK 61 str. nuostatomis ir už nusikaltimus bei baudžiamąjį nusižengimą paskyrė bausmes, ženkliai mažesnes nei straipsnių sankcijose numatyti paskirtų bausmių rūšių vidurkiai ir tokių bausmių paskyrimo aiškiai nepagrindė. Nurodo, kad teismas, pripažindamas nuteistųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jie prisipažino ir gailėjosi nusikaltę, nenurodė jokių motyvų. Teigia, jog vien teiginys, kad gailisi, dar nėra pakankamas pagrindas pripažinti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nei, nuteistųjų elgesys teisme, nei jokios kitos aplinkybės, nerodo, jog jie gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo bei neduoda pagrindo tai pripažinti lengvinančiomis atsakomybę aplinkybėmis. Nurodo, kad abu nuteistieji pavogtus pinigus kartu pragėrė. Po pusės metų abu nuteistieji pasikėsino įvykdyti tokį pat plėšimą to paties nukentėjusiojo atžvilgiu. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, jie nesistengė asmeniškai atsiprašyti nukentėjusiojo ir tik baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, V. M. atlygino dalį nusikaltimais padarytos žalos. Nurodo, kad abu nuteistieji buvo abejingi nusikaltimų padariniams, jų nesistengė sušvelninti, o jų deklaratyvūs teiginiai, kad gailisi, jiems suteikto paskutinio žodžio metu, negali būti laikomi kaip nuoširdus gailestis. Be to, nuteistųjų prisipažinimai nebuvo savanoriški, nes juos abu kaip padarytų nusikaltimų kaltininkus nurodė pats nukentėjusysis, taip pat abu nuteistieji buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Mano, kad dėl šių motyvų teismas neturėjo pripažinti nuteistųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis jų prisipažinimus ir gailestį. Nurodo, kad ir tuo atveju, jei teismas būtų pagrįstai pripažinęs minėtas aplinkybes, kaip lengvinančias nuteistųjų atsakomybę, skiriant bausmę turėjo atsižvelgti ir į visą eilę kitų aplinkybių, t. y., kad net du nuteistųjų padaryti nusikaltimai priskiriami prie sunkių nusikaltimų, į nuteistųjų asmenybes, į veikų intensyvumą. Teigia, jog teismas tik formaliai nurodė, jog skirdamas bausmę atsižvelgia ir į jų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, apimtį, pavojingumo laipsnį, į vienos nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamųjų asmenybes, į kiekvieno iš jų vaidmenį, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau nenurodė jokių motyvų, kodėl nuteistiesiems skiria mažesnes bausmes, nei numatyti straipsnių sankcijose paskirtų bausmių vidurkiai, nesivadovavo LR BK 61 str. 2 d., 3 d. ir 4 d. nuostatomis. Mano, kad būtent bendrosios dalies normų nesilaikymas bei netinkamas jų pritaikymas teismui turėjo įtakos skiriant nuteistiesiems bausmes.

Prokuroras teismo posėdyje prašo Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Petras Janulis apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo V. M. gynėjo advokato Jono Pliekaičio apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. M. gynėjas advokatas Jonas Pliekaitis teismo posėdyje prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, o Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Petro Janulio apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistieji N. P. ir V. M. teismo posėdyje prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.).

Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. P. ir V. M. kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo nuteistųjų veikas ir, laikantis bendrų bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), teisingai jiems paskyrė bausmes bei jas subendrino.

Nuteistojo V. M. gynėjas advokatas J. Pliekaitis nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal LR BK 180 str. 2 d. ir prašo nuteistųjų veiką perkvalifikuoti į LR BK 180 str. 1 d. Apeliantas iš esmės neginčija paties plėšimo įvykdymo fakto. Nurodo, kad nuteistieji tikslo apiplėšti prieš patenkant į nukentėjusiojo P. A. namus, neturėjo, todėl mano, jog sumanymui pagrobti svetimą turtą kilus jau esant nukentėjusiojo namuose, veiką vertinti kaip plėšimą įsibraunat į patalpą, neteisinga. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų N. P. ir V. M. nusikalstamą veiką pagal LR BK 180 str. 2 d., baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, pavartojant fizinę ar psichinę prievartą ar grasinant tuoj pat ją pavartoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas yra svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas, o pavartotas fizinis smurtas yra tik priemonė pagrobti tą turtą. Pagal BK 180 str. 2 d., be kitų atvejų, atsako ir tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą. Įsibrovimu baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra suprantamas slaptas arba atviras patekimas į patalpą prieš jos savininko ar valdytojo valią bet kuriuo būdu (įsilaužiant, įeinant į patalpą, apgaunant jos savininką dėl tikrojo patekimo tikslo, panaudojant padirbtus ar parinktus raktus ir kt.), jei tai buvo padaryta, turint tikslą neteisėtai pasisavinti ten esantį turtą. Svarbiausia, kad įsibrovimo atveju kaltininkas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, į patalpą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią. Apgaulė vagystės ir plėšimo atvejais yra tik priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina užvaldyti. Kvalifikuojant šią veiką taip pat svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltininkas, prieš patekdamas į patalpą, ir kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus – nukentėjusiojo ir pačių nuteistųjų parodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji N. P. ir V. M., 2009-01-13, apie 18-19 val., turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, apgaulės būdu ir pasinaudodami nukentėjusiojo P. A. pasitikėjimu, per duris įsibrovė į patalpą – P. A. gyvenamąjį namą, kur grasindami jam daiktu, panašiu į pistoletą (t.y. pagaliu) bei grasindami tuoj pat su juo fiziškai susidoroti bei reikalaudami perduoti pinigus, užvaldė svetimą turtą – P. A. pinigus 320 Lt. Abu nuteistieji iš esmės teisme davė vienodus parodymus, kad vartodami alkoholį sugalvojo nueiti pas P. A. pinigų. Nuėję prie P. A. namo, prašė įleisti į vidų sakydami, kad turi su savimi atsinešę alaus, nors jo neturėjo, melavo. P. A. patikėjo ir įsileido į vidų. Kai įsileido į vidų, pradėjo nukentėjusiojo reikalauti pinigų, pasikeisdami grasino atsineštu pagaliu, grasino nušauti, todėl mano, kad nukentėjusysis ir galėjo pamanyti, kad jam buvo grasinama ginklu (b. l. 156-158). Nuteistųjų parodymų turinys faktų prasme iš esmės sutapo su nukentėjusiojo P. A. parodymais teisme, kad atėję prie namo nuteistieji prašė juos įleisti į vidų, o įleidus, grasindami dujiniu pistoletu bei fiziniu susidorojimu reikalavo pinigų (b. l. 159). Tiek iš nuteistųjų, tiek ir iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad turtas – pinigai, buvo užvaldyti tik grasinant daiktu, panašiu į pistoletą bei grasinant panaudoti fizinį smurtą. Visos šios aplinkybės, t.y. apgaulės būdu patekimas į nukentėjusiojo P. A. namus bei su savimi atsineštas pagalys, kurį nuteistieji prieš nukentėjusįjį naudojo kaip grasinimo priemonę turtui užvaldyti, rodo, kad V. M. ir N. P., tikslą iš nukentėjusiojo P. A. pagrobti pinigus turėjo dar prieš patekdami į jo namus. Iš nuteistųjų veiksmų matyti, kad jie plėšimą iš anksto planavo ir jam ruošėsi. Todėl nėra pagrindo tikėti, kad nuteistieji į nukentėjusiojo namus įsibrovė neturėdami išankstinio suplanuoto tikslo jį apiplėšti ir, kad sumanymas pagrobti svetimą turtą kilo vėliau, t. y. nuteistiesiems jau būnant nukentėjusiojo namuose. Be to, tam prieštarauja ir nuteistųjų veiksmai patekus į nukentėjusiojo namus. Tai matyti iš tos aplinkybės, kad buvo pasinaudota tuo, jog namuose nėra elektros ir grasinama fiziškai susidoroti su nukentėjusiuoju bauginant daiktu, panašiu į pistoletą (atsineštu pagaliu), reikalaujant atiduoti pinigus. Tai, kad nuteistieji pradžioje iš nukentėjusiojo pabandė pinigus išgauti gražiuoju sugalvoję versiją, jog jiems reikia ištraukti į griovį įvažiavusį automobilį, nepaneigia jų išankstinės nuostatos nepavykus pinigų gauti gražiuoju, juos gauti grasinant daiktu, panašiu į pistoletą bei grasinant fiziniu susidorojimu. V. M. ir N. P. padaryti nusikalstami veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 2 d., todėl jų veika kvalifikuota teisingai. Vertinti pagal apelianto prašymą tokius veiksmus kaip BK 180 str. 1 d. nėra pagrindo.

Nuteistojo V. M. gynėjas advokatas J. Pliekaitis nesutinka ir su nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir prašo nuteistųjų veiką perkvalifikuoti į LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. Apeliantas iš esmės neginčija nuteistiesiems turėjus sumanymą įvykdyti plėšimą, tačiau teigia, kad nuteistųjų veiksmus vertinti kaip pasikėsinimą įvykdyti plėšimą įsibraunat į patalpą, neteisinga, nes nuteistieji išdauždami langus turėjo tikslą ne patekti į P. A. namo vidų, o patį nukentėjusįjį iš namų išvilioti, kad galėtų pagrobti jo pinigus, slepiamus lauke.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus – nukentėjusiojo ir pačių nuteistųjų parodymus, liudytojo P. S. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji N. P. ir V. M., 2009-07-16 apie 04.30 val. tyčia išdauždami P. A. gyvenamojo namo dviejų langų stiklus ir sulaužydami lango rėmą, reikalaudami atidaryti namo lauko duris, pasikėsino pro duris ir per langus įsibrauti į P. A. gyvenamąjį namą bei grasindami P. A. tuoj pat su juo fiziškai susidoroti, reikalavo iš jo pinigų – 200 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nukentėjusysis pabėgo. Abu nuteistieji iš esmės teisme davė vienodus parodymus, kad vartodami alkoholį sugalvojo nuvažiuoti pas P. A. pinigų. Nuėję prie namo, beldėsi į langą, tačiau P. A. jų į vidų neįsileido. Daužydami langų stiklus, reikalavo leisti į vidų, reikalavo pinigų – 200 Lt. P. A. liepė jiems nuo langų ir durų pasitraukti, sakė, kad pinigai paslėpti sode, o iš namo išėjęs, nuo jų pabėgo. V. M. papildomai parodė, kad P. A. per išdaužtą langą su plyta jam trenkė per galvą, dėl ko net buvo nugriuvęs (b. l. 157, 158). Tokius savo parodymus nuteistieji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 86-89, 41-44). Nukentėjusysis teisme parodė, kad 2009-07-16 d. nakties metu, apie 4 val. išgirdo smarkiai lojant šunis. Priėjęs prie lango pamatė V. M.. Nuteistasis pradėjo reikalauti pinigų – 200 Lt, grasino užmušti. Liepė eiti nuo lango, tačiau V. M. išdaužęs lango stiklą, pradėjo lįsti į namo vidų. Tuomet jam plytgaliu sudavė per galvą, po ko V. M. nugriuvo. N. P. išdaužus kito lango stiklą, suprato, kad gali blogai baigtis. Liepė nuteistiesiems atsitraukti nuo namo durų, sakė, kad eina paimti pinigų, paslėptų sode. Kai nuteistieji nuo durų atsitraukė, jis nešinas šakėmis išėjo į kiemą ir pasileido bėgti link netoliese karves ganiusio kerdžiaus. Jį vijosi V. M., liepė sustoti, sakė, kad nušaus, tačiau jis nesustojo, nubėgęs pas kerdžių paprašė pagalbos (b. l. 159). Liudytojas P. S. teisme parodė, kad liepos mėnesį, anksti ryte, buvo prie bendrovės karvių. Pamatė atbėgantį nukentėjusįjį, kuris šaukėsi pagalbos - „gelbėkit, užmuš“. Atbėgęs nukentėjusysis pasakė, kad V. M. su draugu nori jį apiplėšti, atimti pinigus (b. l. 160). Iš nuosprendyje ir šioje nutartyje aptartų įrodymų matyti, kad nuteistieji, atvykę pas nukentėjusįjį tikslu gauti pinigų, siekė patekti į nukentėjusiojo namo vidų, dėl to net sugadino jo turtą – išdaužė dviejų langų stiklus, sulaužė lango rėmą. Iš nuteistųjų reikalavimo įleisti į vidų bei V. M. veiksmų - bandymo pro išdaužtą langą įlisti į namo vidų, taip pat galima suprasti, jog nuteistieji apiplėšimo tikslu jėga siekė patekti į P. A. namus, nepaisydami jo pasipriešinimo. Todėl šios nustatytos aplinkybės paneigia apelianto skundo argumentus, kad nuteistieji, išdauždami langų stiklus turėjo tikslą ne patekti į P. A. namo vidų, o patį nukentėjusįjį iš namų išvilioti, kad galėtų pagrobti jo pinigus, slepiamus lauke. Aptarti įrodymai taip pat patvirtina, kad nuteistiesiems sumanymas patekti į P. A. namus nepavyko tik dėl to, jog nukentėjusysis supratęs nuteistųjų ketinimus jiems aktyviai pasipriešino. V. M. ir N. P. padaryti nusikalstami veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., todėl jų veika kvalifikuota teisingai. Vertinti pagal apelianto prašymą tokius veiksmus kaip BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. nėra pagrindo.

Nuteistojo V. M. gynėjo advokato J. Pliekaičio prašymas taikyti V. M. atžvilgiu BK 75 str. ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti atmestinas, nes pripažinus teisingą veikų kvalifikaciją, pastarosios normos taikymas yra negalimas dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumo.

Iš apelianto – Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Petro Janulio apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo pripažinta nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir gailisi nusikaltę, taip pat nesutinka su paskirtomis, jo manymu, per švelniomis bausmėmis. Apeliantas ginčydamas nuteistiesiems paskirtų bausmių pagrįstumą, nurodė, jog teismas tik formaliai atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei tinkamai nemotyvavo žemesnių negu straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkių paskyrimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistiesiems bausmes BK bendrosios dalies normų nepažeidė.

LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, jei kaltininkas padaręs nusikalstamą veiką apie tai prisipažino ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė objektyviai įvertinama pagal bylos duomenų visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugoms institucijoms suteiktą pagalbą, žalos nukentėjusiajam atlyginimą ir pan.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistieji N. P. ir V. M. nuo pat pirmų apklausų prisipažino įvykdę nusikaltimus, viso proceso metu davė vienodus, nuoseklius parodymus. Nuteistieji kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų neneigė ir teisme, kas rodo, kad jie nesistengė sumažinti savo veikų apimties ir atsakomybės, nuosekliai aiškino apie faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad jei nuteistieji nebūtų prisipažinę apie 2009-01-13 įvykdytą plėšimą ir tiksliai nurodę įvykio aplinkybių, nusikalstamos veikos išaiškinimas būtų buvęs apsunkintas, tuo labiau, kad po šios veikos padarymo nukentėjusysis į policiją iš karto nesikreipė. Todėl galima teigti, jog nuteistieji, davę išsamius parodymus apie 2009-01-13 įvykdyto plėšimo aplinkybes, kurios atitiko ir kitas nustatytas faktines bylos aplinkybes, kaip tik prisidėjo prie minėtos nusikalstamos veikos išaiškinimo nuoširdžiai prisipažindami ir dėl to gailėdamiesi. Tokiu būdu savo neigiamą nuostatą dėl įvykdytų nusikalstamų veikų jie išreiškė tada, kai dėl abiejų veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir vėliau teisme. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimui, nuteistasis V. M. savo noru atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos turtinės žalos (b. l. 151). Abu nuteistieji teisme parodė, kad nusikalstamus veiksmus vertina neigiamai, gailėjosi dėl nusikalstamų veikų padarymo. Nuteistųjų nuoširdus prisipažinimas ir rodo jų apgailestavimą dėl nusikalstamų poelgių ir, nors pirmosios instancijos teismas to išsamiai nedetalizavo, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai pripažino N. P. ir V. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jie visiškai prisipažino padarę nusikaltimus ir gailisi nusikaltę.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su prokuroro skundo argumentais, kad bausmių paskyrimo motyvai nuosprendyje galėjo būti išdėstyti bei aptarti išsamiau. Tačiau iš esamų skundžiamame nuosprendyje aptartų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad skiriant nuteistiesiems bausmes iš esmės buvo atsižvelgta į BK 54 str. 2 d. ir BK 61 str. nurodytas aplinkybes. Skirdamas nuteistiesiems bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ( padaryti du sunkūs nusikaltimai ir baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia), nuteistųjų atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ( abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, kad turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nuteistųjų atsakomybę lengvina tai, kad visiškai prisipažino ir gailisi nusikaltę, o nuteistojo V. M. atsakomybę lengvina dar ir tai, kad jis savo noru atlygino dalį padarytos turtinės žalos), nuteistųjų asmenybes ( N. P. praeityje 1 kartą teistas, paskirtos bausmės neatlikęs, nusikaltimus bei baudžiamąjį nusižengimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą, jis laikomas recidyvistu, baustas administracine tvarka, nedirba, seniūnijos išduotoje charakteristikoje apibūdinamas kaip asmuo, piktnaudžiaujantis alkoholiu, dėl jo elgesio seniūnija nusiskundimų yra gavusi ir anksčiau. V. M. praeityje neteistas, nebaustas, nedirba, yra neįgalus, seniūnijos išduotoje charakteristikoje apibūdinamas kaip asmuo, piktnaudžiaujantis alkoholiu, dėl jo elgesio seniūnija nusiskundimų yra gavusi ir anksčiau.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų nukentėjusiajam neatsirado sunkių pasekmių, jis neprašė atlyginti ir neturtinės žalos. Nors teismas ir nedetalizavo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, apimties, vienos nusikalstamos veikos stadijos, kiekvieno nuteistojo vaidmens šių nusikalstamų veikų padaryme, o apsiribojo tiktai jų paminėjimu, tačiau iš nuosprendžio turinio, jame aptariamų aplinkybių bei nuteistiesiems paskirtų bausmių matyti, kad šios aplinkybės buvo ne tik paminėtos, bet ir įvertintos, į jas buvo atsižvelgta. Nuteistųjų padaryti nusikaltimai yra sunkūs ir už juos sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės skiriamų bausmių dydžiams, nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė mažesnes nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, taip pat ir arešto, numatyto už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkis, bausmes. Tokių teismo nuteistiesiems paskirtų bausmių pripažinti neteisingomis teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Bendrindamas paskirtas bausmes teismas BK 63 str. nuostatų nepažeidė, o nuteistajam N. P. nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nepažeidė ir BK 64 str. nuostatų. Griežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes pagal prokuroro apeliacinį skundą nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo bausmių švelninti.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2009-10-05 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo V. M. gynėjo advokato Jono Pliekaičio ir Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Petro Janulio apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Nijolė Sušinskienė Vytautas NorkūnasTeisėjai Tomas ZdanavičiusRičardas Gilys