Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je V. M. , gimusi (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vė, Lietuvos Respublikos pi­lie­tė, išsituokusi, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), Plungėje, tei­sta 2015-11-12 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 1 metus, paskirtas įpareigojimas 3 mėnesius dalyvauti elgesio keitimosi programoje, bausmės neatlikusi, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., BK 198¹ str. 1 d., BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 15 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, kaltinamoji V. M. turėdama tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – E. B. pinigus, be E. B. leidimo ir žinios, pasinaudodama neteisėtai turėtais E. B. elektroninės bankininkystės sąskaitos duomenimis, neteisėtai inicijavo ir atliko dvi finansines operacijas, t.y. prisijungė prie informacinės sistemos ir pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones pateikė žinomai melagingas žinias apie elektroninės kortelės naudotojo tapatybę, taip suklaidindama banko elektroninę sistemą, kad finansinę operaciją atlieka E. B. , ir iš E. B. asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) , esančios „Swedbank“ AB banke, per du kartus pervedė jo sąskaitoje buvusius 1.100 Eur pinigus į savo vardu registruotą sąskaitą (duomenys neskelbtini) , esančią „Swedbank“ AB banke. Tokiu būdu kaltinamoji V. M. apgaule savo naudai įgijo 1.100 Eur E. B. pinigų, taip nukentėjusiajam E. B. padarė turtinę žalą už 1.100 Eur.

Kaltinamoji V. M. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad neįregistravę santuokos su E. B. išgyveno dvylika metų, su kuriuo kartu nebegyvena nuo 2015-05-09. Jam teikė materialinę paramą įsidarbinant, už jį mokėjo baudas, jo padarytas žalas ir turėtus įsiskolinimus. Kadangi ji pinigų pakankami neturėjo, skolindavosi pati, vėliau dalį tų pinigų jis uždirbo ir grąžino skoloms padengti, liko negrąžinta 2.000 Lt skola jos sūnui. Jau praėjusių metų kovo mėnesį buvo galima suprasti, kad E. B. vėl bendrauja su buvusia sutuoktine V. B. ir ją apgaudinėja, tačiau balandžio mėnesį ji susidėjo langus savo bute iš E. B. pinigų, dėl ko pastarasis pretenzijų nereiškė, neprieštaravo, kad ji savo gydymuisi panaudos ir jo pinigus, todėl tikėjo, kad jie vėl gyvens kartu, nors E. B. jai sakė, kad laikinai negrįš į namus, grįš tik gegužės mėnesį, nori pasiimti kelis daiktus. Pažadėtu laiku pas ją negrįžo, atvažiavo vėliau ir jam įdavė bankininkystės dokumentų originalus, o pati prieš tai buvo pasidariusi jų kopijas, ką padaryti jai patarė banke, kai buvo nuėjusi sumokėti E. B. sąskaitoje trūkstamų 40 Eur pinigų, apie ką kitą dieną paskambinusi E. B. pasisakė. Nutrūkus bendravimui su E. B. , kuris pasikeitė savo telefono numerį, pas ją nebegrįžo, nutarė grąžinti sūnui skolą, todėl nuo E. B. sąskaitos nuėmė 1.100 Eur, kurių 800 Eur davė sūnui, o 300 Eur išleido mokesčiams ir gydymuisi. Kai skolino sūnaus pinigus E. B. , jokių paskolos raštelių nerašė, nes gyvendama kartu juo pasitikėjo. Nesijaučia padariusi nusikaltimus pagal jai pareikštą kaltinimą, kadangi visą laiką ji naudojosi E. B. pinigais, turėjo prieigą prie elektroninės bankininkystės, viską tvarkė ji, nors E. B. jai nebuvo davęs leidimo, tačiau ir nedraudė jais naudotis, nes jie vedė bendrą ūkį. Prašo ją išteisinti, o nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstai jai pareikštą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. B. teisme parodė, kad jam įgijus teisę į internetinę bankininkystę, abu su V. M. nemokėjo ja naudotis, jis norėjo išmokti ja naudotis, kad galėtų užsisakyti bilietus kelionei. Jau nuo 2015 metų vasario mėnesio jis gyvena su buvusia sutuoktine, dar vasario mėnesį pasakė V. M. , jog tarp judviejų viskas baigta, pasikeitė telefono numerį, nes kaltinamoji rašinėjo grasinančias SMS žinutes, skambinėjo, jam buvo gaila buvusios ir esamos žmonos. Kai anksčiau V. M. nuėmė pinigus, nieko nesakė, tačiau, kai sąskaitoje neberado darbo užmokesčiui pervestų pinigų, paskambino darbdaviui, kuris jam pasiūlė eiti į banką ir išsiaiškinti kur jo pinigai. Banke sužinojo, kad jo pinigus nuėmė V. M. , kuri nuo vasario mėnesio žinojo, kad jis su ja negyvens, ir tam ji ruošėsi iš anksto pasidarydama internetinės bankininkystės dokumentų kopijas. V. M. žinojo kada pinigai pervedami į jo sąskaitą, todėl operatyviai pinigus persivedė sau. Pripažįsta, kad iš buvusios sugyventinės sūnaus V. M. skolinosi pinigų kelionei į užsienį, bet ne tokią sumą, kurią nuėmė V. M. , be to, skola jam seniai yra grąžinta. Jokio sutikimo ir leidimo nuimti iš jo sąskaitos 1.100 Eur jis V. M. nedavė, šiuos pinigus kaltinamoji užvaldė nusikalstamu būdu, taip jam padarė turtinę ir neturtinę žalą, todėl jo ieškinį prašo patenkinti pilnai ir prašomas sumas priteisti iš kaltinamosios.

Liudytojas V. M. teisme parodė, kad yra kaltinamosios sūnus, apie mamos ir E. B. bendrą gyvenimą jam yra žinoma tiek, kad jie vedė bendrą ūkį, viską tvarkė mama, reikalui esant ji skolinosi pinigus. Jis E. kelionei į Švediją yra paskolinęs 2.700 litų tuometine valiuta, panašiai 2010 metais, kurių jis jam negrąžino. Daug kartų E. B. pinigų iš jo skolinosi ir mažesnėmis sumomis. Jam žinoma, kad mama moka elgtis su elektroninės bankininkystės duomenimis, nes kompiuterį įsigijo prieš 10 metų. Dėl jam grąžintų 800 Eur skolos mama jam nesakė, kad pinigus paėmė su E. B. žinia. Po teisme pagarsintų liudytojo parodymų dėl paskolintų pinigų sumos, V. M. tvirtino paskolinęs 2.700 litų, o nurodytus jo parodymuose 1.200 eurų laiko klaida, nors jis parodymus perskaitė ir, nepastebėjęs klaidos, po jais pasirašė. Dėl skolos grąžinimo jis E. B. skambino, tačiau jo telefonas jau buvo užblokuotas, tai buvo dar prieš mamai nuimant pinigus nuo jo sąskaitos. Pinigai jam buvo reikalingi tam, kad galėtų merginai nupirkti mašiną. Kai mama įdavė pinigus, pasakė, kad tai jo skola.

Liudytoja V. B. teisme parodė, kad su E. B. yra sutuoktiniai. Gegužės 7 dieną E. B. norėjo atsiimti daiktus ir su broliu nuvažiavo pas V. M. , tada ji jam atidavė elektroninės bankininkystės duomenis, o banko kortelės jam neatidavė. Gegužės 15 dieną jis norėjo pasiimti pinigų, bet jų sąskaitoje nebuvo. Paskambino darbdaviui, kuris jam patarė pasiimti iš banko išrašą ir kreiptis į teisėsaugą. Buvo matyti, kad 1.100 Eur pervesti į V. M. sąskaitą. Negrąžintą kortelę jie užblokavo, o elektroninės bankininkystės dokumentus grąžino originalius, todėl neblokavo, apie pasidarytas kopijas nežinojo.

Liudytojas V. Š. teisme parodė, kad apie pinigų nuėmimą žino iš brolio E. B. pasakojimo, kuris sakė, kad jam neatidavė banko kortelės sugyventinė M., vėliau sužinojo, kad sąskaitoje nėra pinigų. Kai jis vežė E. B. pasiimti daiktų, sakė, kad kartu su M. nebegyvens, nors nebuvo apsisprendęs, kad gyvens su B..

Liudytoja Virginija Siriuvienė teisme parodė, kad V. M. yra jos vyro sesuo, kuri su E. B. kartu gyveno 12 metų. V. jai pasakojo, kad pinigais jie naudojosi bendrai, daugiau viską su pinigais tvarkė V., E. buvo leidęs pinigais naudotis gydymuisi. Bendraujant su E. per Kalėdas 2014 metais jai sakė, jog nori pastatyti namą kuriame jie su V. kartu galėtų gyventi. V. pasakojo, kad E. buvo pasiskolinęs pinigų iš jos sūnaus, jis ne kartą ir nuo jų skolinosi, bet grąžindavo.

Liudytoja R. S. teisme parodė, kad yra V. M. brolio žmona, iš kurios pasakojimo jai žinoma apie tai, kad daugiausiai viską tvarkydavo M., jai buvo duotas leidimas naudotis B. pinigais. Kartu jie nebegyvena nuo 2015 metų kovo ar balandžio mėnesio, tačiau jų santykiai nebuvo visiškai nutrūkę, dar nebuvo viskas aišku.

Ikiteisminis tyrimas inicijuotas pagal E. B. protokolą-pareiškimą, kuriame pareiškėjas nurodė, jog 2015-05-15, apie 13⁰⁰ val., jis nuėjo į "Swedbank" AB banką, esantį Rokiškio mieste, Nepriklausomybės a. 24, norėdamas nusiimti pinigų iš savo sąskaitos. Būdamas banke sužinojo, kad jo sąskaitoje yra 607,11 Eur pinigų, todėl banko darbuotojos pasiteiravo, kodėl tiek mažai yra pinigų, ar buvo jam pervestas atlyginimas iš darbovietės. Banko darbuotoja patvirtino, kad iš įmonės 2015-05-15 buvo pervesta 1.709,26 Eur suma, iš kurių 1.100 Eur internetinės bankininkystės pagalba yra pervesti į V. M. sąskaitą. Jis paprašė banko darbuotojos užblokuoti kortelę, nes įtarė, kad V. M. jam nežinant galėjo pasidaryti jo internetinės bankininkystės prisijungimo identifikavimo ir slaptažodžio kopijas, kodų kortelės su kodais kopiją, jomis pasinaudoti neteisėtai nuimdama pinigus, nes jis V. M. neskolingas ir jokių finansinių įsipareigojimų neturi. Kai gyveno kartu su ja, leido naudotis jo sąskaitoje esančiais pinigais, tačiau nutraukus su ja ryšius, toks leidimas jai nebuvo duotas. Jam padaryta 1.100 Eur turtinė žala, prašo V. M. nubausti įstatymo numatyta tvarka. (b.l. 4).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. B. tyrimui pateikė savo sąskaitos „Swedbank“ AB banko išrašą, iš kurios matyti apie 1.100 Eur pinigų pervedimą iš E. B. banko sąskaitos į tame pačiame banke esančią V. M. sąskaitą. (b.l. 11, 12).

Iš „Swedbank“ AB banko tyrimui pateiktų duomenų apie naudojimąsi elektroninės bankininkystės paslaugomis matyti, kad 2015-05-15 į E. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervestas atlyginimas 1.709,26 Eur, tą pačią dieną, per du kartus, į V. M. sąskaitą (duomenys neskelbtini) , atitinkamai 1.000 Eur ir 100 Eur buvo pervesti iš E. B. sąskaitos, kurie įvardinti kaip skola bankiniuose pavedimuose. 2015-15-17 800 Eur buvo išgryninti bankomate J. Tumo-Vaižganto gatvėje, Plungėje, 2015-05-20 100 Eur buvo išgryninti Minijos gatvėje, Plungėje. (b.l. 23, 24-25, 26).

Iš „Swedbank“ AB banko pateiktų vaizdo kamerų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2015-06-04, piniginės operacijos AB banko bankomatuose buvo atliekamos naudojant mokėjimo kortelę Nr. 6763765006676060, išduotą V. M. . (b.l. 28, 30-31).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas. Teisiamojo posėdžio metu apklaustų kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, ištirtais kitais rašytiniais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), pilnai įrodyta kaltinamosios V. M. kaltė. Pati kaltinamoji neginčija, kad 1.100 Eur iš E. B. sąskaitos persivedė į savo sąskaitą tame pačiame banke, kurių didžiąją dalį atidavė sūnui kaip E. B. skolą jam, o kitus išleido mokesčiams ir gydymuisi. Kaltinamosios motyvas – bendro ūkio vedimas, kad dvylika metų gyvendama su E. B. naudojosi jo sąskaitoje buvusiais pinigais, yra nepagrįstai suabsoliutintas, nesuteikiantis teisės be nukentėjusiojo leidimo naudotis jo pinigais, nes kiti kaltinamosios duoti parodymai teisme patvirtina, jog jai nuo 2015 metų kovo mėnesio galėjo būti žinoma, kad E. B. galimai grįžo pas buvusią sutuoktinę, patvirtino, kad E. B. leidimo naudotis jo pinigais nebuvo davęs. Kaip matyti iš surinktų įrodymų, kaltinamoji visą laiką dėl fanatiškos vienpusės meilės tikėjo, jog E. B. pas ją sugrįš gyventi. Pinigai iš nukentėjusiojo sąskaitos buvo nuimti tada, kai pastarasis jau buvo pareiškęs pageidavimą apie savo daiktų išsivežimą, tam iš anksto pasiruošusi – pasidarydama elektroninės bankininkystės domenų kopijas, apie ką teismui pateikė naivius ir neįtikinančius motyvus, neva patys banko darbuotojai siūlė pasidaryti svetimus duomenis be jokio įgaliojimo veikiančiam asmeniui. Abejotini kaltinamosios motyvai dėl skolos sūnui grąžinimo, kadangi kaltinamoji ir teisme liudytoju apklaustas V. M. nurodė skirtingas paskolos sumas, o pastarasis dar nurodė skirtingą paskolos sumą negu ikiteisminio tyrimo metu, jokių rašytinų duomenų apie sandorį nėra, kaip tai numato Lietuvos Respublikos CK 6.871 str. 2 d. nuostatos. Nukentėjusysis pats pripažino, jog buvo pasiskolinta nesukonkretinta suma pinigų, tačiau seniai yra grąžinta, ką netiesiogiai patvirtina liudytojo V. M. parodymai, jog nuo 2010 metų jis jokių pretenzijų E. B. nereiškė ir į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Kita vertus, nėra aktualu ar E. B. buvo kaltinamajai ar jos sūnui skolingas, kadangi pagal inkriminuotų nusikalstamų veikų dispoziciją skola nėra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.

Surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta kaltinamosios kaltė dėl neteisėto E. B. elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo, veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., dėl šios E. B. elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo, veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 198¹ str. 1 d., dėl sukčiavimo būdu savo naudai įgytų E. B. pinigų, veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Visos šios nusikalstamos veikos atitinka idealiąją BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., BK 198¹ str. 1 d., BK 182 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sutaptį.

Bausmės skyrimas. Skiriant bausmę kaltinamajai teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Kaltinamoji teisiama už dviejų nesunkių ir dviejų apysunkių tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, nusikalto anksčiau neteista (b.l. 106-107), duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra, nedirbanti, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už visas kaltinamosios padarytas nusikalstamas veikas įstatymas numato laisvės atėmimo bausmes, tačiau BK 182 str. 1 d. numatytos keturios alternatyvios švelnesnės bausmių rūšys, BK 198¹ str. 1 d. alternatyvių bausmių numatytos trys, BK 214 str. 1 d. ir BK 215 str. 1 d. – jų numatytos po dvi.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad kaltinamosios turtinė padėtis yra bloga, todėl bausmės baudos taikymas netikslingas dėl galimo jos neįvykdymo, visose sankcijose numatyta arešto bausmė jau yra tiesiogiai susijusi su laisvės suvaržymu, todėl kaltinamajai skirtina bausmė susijusi su laisvės atėmimu, tačiau atidedant jos vykdymą ir paskiriant įpareigojimą (BK 75 str.), esant pagrindui manyti, kad tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai.

Civilinis ieškinys. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Ieškovo E. B. ieškinys tenkintinas iš dalies. Turtinė žala. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 178 str. nuostatas, žalos dydį privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas atskirų įrodymų dėl šio ieškinio reikalavimo nepateikė, reikalavimas dėl 1.100 Eur pinigų priteisimo įrodytas nuosprendyje aptartais įrodymais. Neturtinė žala. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nuostatas, civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes, ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. pateikiama neturtinės žalos samprata, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Iš to seka, kad neturtinė žala gali būti padaroma pažeidus skirtingus gėrius, tarp jų ir pasikėsinus į asmens nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 1.000 Eur. Pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kadangi Civilinis kodeksas nenumato minimalios ir maksimalios sumos. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė savo nusikalstamais veiksmais neteisėtai užvaldė ieškovo turtą – 1.100 Eur pinigų. Ieškovas nurodė šiuos ieškinio reikalavimą pagrindžiančius motyvus – atsakovės sukaupta informacija gali būti panaudota užvaldant jo turtą ir ateityje, patirtos neigiamos emocijos, išgyvenimai ir nepatogumai, rašomos grasinančios žinutės po to. Vertinant padarytos turtinės žalos pasekmes, teismui nekyla abejonių, kad dėl pinigų pagrobimo ieškovas patyrė išgyvenimą, nepatogumus, tačiau nėra jokių medicininių duomenų, kad visa tai ieškovui būtų sukėlę kokias nors neigiamas pasekmes jo sveikatai. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nesutinka su ieškovo prašymu ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, ir, siekiant nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus išgyvenimus bei nepatogumus, tuo pačiu užtikrinti nukentėjusiojo ir kaltininkės interesų pusiausvyrą, ieškovo prašomą priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimo sumą mažina iki 100 Eur. Bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo reikalavimas dėl priteisimo 750 Eur išlaidų už advokato pagalbą tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nuostatomis, kadangi advokatas Irmantas Ruželė teikė teisinę pagalbą, paruošė civilinį ieškinį, atstovavo interesus teisme, todėl priteistinos. Ieškovo turėtos išlaidos 63,67 Eur už kurą vykstant į teisėsaugos instituciją, į banką duomenų gavimui, sąskaitos uždarymui, pas advokatą dėl teisinės pagalbos, pašto korespondencijos įteikimui ikiteisminio tyrimo metu, pripažintinos proceso išlaidomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d., todėl priteistinos.

Kiti klausimai. Naujai paskirta bausmė kaltinamajai subendrintina su 2015-11-12 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant BK 63, 65 str. nuostatas, kadangi juo V. M. yra nuteista po šių nusikalstamų veikų padarymo.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., BK 198¹ str. 1 d., BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. terminuoto laisvės atėmimo bausme 8 (aštuonis) mėnesius;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ str. 1 d. terminuoto laisvės atėmimo bausme 8 (aštuonis) mėnesius;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 (vienerius) metus;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 (vienerius) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę nustatyti 1 (vienerius) metus, kurią, vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 ir 9 d., subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su 2015-11-12 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme 1 metais, kuri BK 65 str. 1 d. 1 p. „b“ p.p. pagrindu keistina į laisvės atėmimo bausmę vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), ir nustatyti galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 ir 8 p., 4 d. terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigoti nuteistąją 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, 1 (vienerius) metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajai kar­do­mosios priemonės neskirti.

E. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. M. priteisti: 1.100 Eur (tūkstantį šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti, 100 Eur (šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti, 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų už advokato pagalbą, 63,67 Eur (šešiasdešimt tris eurus 67 centus) proceso išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.