- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- 1-720-914/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04025-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Kaltinamasis
- G. A., A. T.
- Nukentėjusysis
- E. T.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį;
A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), be pilietybės, turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyv. (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-15 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, kuri Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-29 nutartimi buvo pakeista į 48 valandas viešųjų darbų bausmę, kuri Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-14 nutartimi buvo pakeista į 8 parų arešto bausmę; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-29 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. A. smurtaudama nežymiai sužalojo mažametį, o būtent: 2019-01-28 tiksliai nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia sugriebusi E. T. už dešinės ausies ir ją tampydama, padarė jam kraujosruvą dešiniame ausies kaušelyje.
A. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: laikotarpiu nuo 2018-04-07 iki 2019-01-28 tiksliai nenustatytu laiku, naudodamas mušimą kaip mažamečio vaiko E. T., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimo priemonę, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mušė diržu mažametį sūnų E. T. už neklausymą, tai yra sudavė nenustatytą tikslų skaičių kartų diržu į sėdmenis.
Kaltinamoji G. A. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko 2019-01-28 kaltinime nurodytu laiku. Tą dieną kažkur ruošėsi eiti. Ji suėmė E. T. už ausies, nes jis neklausė, taip pasielgė vieną kartą. Imdama už ausies norėjo, kad jis apsiramintų, po to iš karto jo atsiprašė. Supranta, kad nuo paėmimo už ausies E. T. turėjo skaudėti. Pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Gailisi dėl to, ką padarė. Savo veiksmus vertina blogai. Su E. T. gyvena nuo 2018-04-07.
Kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad neatsimena, kada tiksliai tai įvyko. Tą dieną grįžo iš darbo ir nerado sūnaus E. T. namie, nors tokiu laiku jis jau būdavo grįžęs iš mokyklos. Vaikščiojo po rajoną ir jo ieškojo, pradėjo temti, žadėjo kviesti policiją. Tada G. A. pasakė, kad E. T. atsirado ir kad žaidė pas kaimyno vaiką jų neįspėjęs. Grįžo supykęs ir sudavė sūnui diržu vieną kartą. Gali būti, kad sudavė daugiau kartų. Atsiprašė E. T.. Įvykio metu buvo blaivus. Blogai padarė, gailisi dėl savo veiksmų. Su G. A. yra sugyventiniai. Šiuo metu neturi jokio ryšio su sūnumi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis E. T. parodė, kad šiuo metu gyvena vaikų globos namuose. Prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje su mama ir tėčiu. Mamos vardas G., tėčio vardo nežino. Mama G. paėmė už ausies, dėl to, kad jis neklausė, bet jis nieko nedarė. Kai mama jam paėmė už ausies, jis verkė, jam skaudėjo ausytę. Kitą dieną po įvykio ėjo į mokyklą. Mokykloje jo mėlynę ant ausytės pamatė mokytoja J. ir paskambino socialinei. Sakė tėčiui, kad mama paėmė už ausies, bet mama pasakė, kad neėmė. Tėtis yra sudavęs jam diržu į užpakalį. Duodavo su diržu, nes jis neklausydavo. Jis tada verkdavo, jam skaudėdavo. Tėtis buvo nusipirkęs diržą, jis buvo juodos spalvos (1 t., b. l. 37-38).
Liudytoja V. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), socialine darbuotoja. Nuo 2009-06-15 V. P. šeima, kurioje auga mažametis E. T., įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl to, kad berniuko mama neturėjo kur gyventi. Su šia šeima ji pati pradėjo dirbti tik nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio dėl pertvarkos jų sistemoje. Tuo metu, kai ji pradėjo dirbti su šia šeima, berniuko mama V. P. buvo jau išvykusi į užsienį, vaiką palikusi biologiniam tėvui A. T. ir jo sugyventinei G. A.. Šioje šeimoje lankydavosi 2-3 kartus per savaitę, nes jų šeimai reikėjo intensyvios priežiūros. G. A. namuose reikėjo daugiau priežiūros, kad ugdyti jos socialinius įgūdžius, kurių jai labai trūksta. Apsilankymų metu E. dažniausiai nebūdavo namuose, nes jis lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą, kur praktiškai ir praleisdavo visą dieną. Berniuką namuose rasdavo tik mokyklinių atostogų metu. Tiek, kiek yra bendravusi su vaiku, jis niekada jai nėra pasakęs ar kaip kitaip prasitaręs, kad namuose jam kas nors yra negerai. N. E., kartu esant ir jo tėvui ar tėvo sugyventinei, kalbinamas beveik nieko nekalbėdavo, o sutikus kada jį kur laiptinėje, kai šalia nėra tėvo, ar jo sugyventinės, jis atrodė kaip visai kitas vaikas, atsipalaidavęs, drąsus. Ji pati apsilankymų metu ant E. kūno nėra pastebėjusi jokių akivaizdžių smurto ar sužalojimo/susižalojimų požymių. 2018 m. lapkričio mėnesį kaimynė, kurios įvardinti negali, yra jai prasitarusi, kad galimai jie skriaudžia vaiką, nes girdisi, kaip jie ant vaiko šaukia, šaukdami vartoja keiksmažodžius, kaip suprato kalba buvo tiek apie berniuko tėvą, tiek ir apie G., nes kaimynė taip ir įvardijo - „jie“. Pokalbių su berniuko tėvu ir jo sugyventine metu kalbama buvo ta tema, kad galimai vaikas namuose yra skriaudžiamas, ką jie visada neigdavo, sakydami, kad kaimynai nusišneka, o vaikas pats nieko nepasisakydavo ir nepatvirtindavo, kad yra skriaudžiamas, todėl tam visada kaip ir trūkdavo duomenų. 2019-01-29 iš E. T. mokyklos buvo gauta informacija, kad vaikas į mokyklą atėjo su kraujosruva ant ausies, jis pats pasisakė, kad jam ausį nusuko G. ir tada vaikas buvo paimtas iš šeimos (1 t., b. l. 42-47).
Liudytoja J. S. parodė, kad iki to įvykio, kuomet E. T. buvo paimtas iš šeimos ir perduotas laikinai globai, dėl smurto prieš jį, iš pamotės G. A., ji dirbo su berniuko šeima. Šeima į apskaitą įtraukta dėl socialinių įgūdžių stokos. 2019-01-29, pirmą darbo dienos pusę iš savo įstaigos vadovo gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kur tuo metu jau buvo atvykę policijos pareigūnai dėl pedagogų nurodyto galimo smurto prieš vaiką - E. T.. Nuvykus ten ir pamačius berniuką, ant jo dešinės ausies kaušelio buvo mėlynos spalvos kraujosruva. E. klausė, kas jam atsitiko, vaikas paaiškino, kad jam mama ausį suko. Kaip mama jam tą ausį suko, detaliau neklausinėjo E.. Vežant E. į globos įstaigą, jo klausinėjo, kokios buvo aplinkybės, E. paaiškino, kad viskas įvyko dieną prieš tai namuose. Mama jis vadina netikrą savo mamą - tėvo draugę G. A.. Tuo metu namuose buvo tėvas. Klausė, ar tėtis matė, kad mama taip darė, atsakė, kad matė. Paklausė, ar ką nors sakė tėtis, ar darė, kai tai įvyko, atsakė, kad ne. Iš vaiko suprato, kad tėtis tuo metu, kai mama suko jam ausį, žaidė telefonu. Paklausė E., dėl ko mama jam suko ausį, jis atsakė, kad neklausė, kaip suprato, kad mama jam liepė eiti miegoti, o jis iškart tam nepakluso. Neprisimena, ar klausė vaiko, ar jam skaudėjo, bet tas ir taip akivaizdu, jei nuo ausies sukimo vaikui liko ant ausies mėlynė. Tada E. paklausė, ar būna dažnai, kad taip jį auklėja, jis pasakė, kad yra tėtis mušęs diržu. Vaikas yra su specialiaisiais poreikiais, sunkiai kalba, bet jis kalba ir jį galima suprasti. Vaikas kalbėjo pakankamai drąsiai, su juo pavyko užmegzti gerą kontaktą, neatrodė išsigandęs, labai drąsiai ėjo į automobilį ir važiavo su ja kartu. Iki to fakto skyrius turėjo duomenų tik dėl tėvų socialinių įgūdžių stokos, tinkamos vaiko priežiūros stokos, tačiau jokių duomenų iki tol apie galimą smurtą berniuko atžvilgiu skyrius neturėjo (1 t., b. l. 54-59).
Liudytoja R. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje ir yra trečios lavinamosios klasės, kurioje mokosi E. T., mokytoja. 2019-01-29 į mokyklą atėjo E.. Pirmos pamokos metu davusi jam užduotį ir prisėdusi prie jo, pamatė dešinės ausytės kraujosruvą. Klausė jo, kas nutiko, bet E. iš pradžių nieko nenorėjo sakyti, tik kraipė pečiais ir viskas. Tada parašė pamotei žinutę, paklausdama, kas atsitiko E. ausiai, nusiuntė jai tą pačią foto, kurią pateikė elektroniniu paštu ir tyrimui, norėjo pirma išsiaiškinti su ja. Ji atsakė, kad nematė mėlynės ir tuomet susisiekė su jų socialine darbuotoja V. A., kad informuotų apie šį atvejį. Informavo mokyklos socialinę darbuotoją, buvo priimtas sprendimas apie įvykį pranešti policijai, vaiko teisių apsaugos skyriui. Po to, E. jai pasakė, kad jam G. tempė ausį, kaip suprato už tai, kad jos neklausė. Tai pirmas toks atvejis, kad vaikas atėjo su akivaizdžia smurto žyme ant kūno. Anksčiau E. nieko nesipasakojo apie tai, kad namuose būtų skriaudžiamas ar baudžiamas fizinėmis bausmėmis, bet kaip jau ir minėjo, atrodo todėl, kad jis namuose buvo primokytas ar pribaugintas blogų dalykų niekam nepasakoti. Pagal savo supratimą tiek tėvas, tiek ir vaiko pamotė vaiku rūpinosi pakankamai, tai yra į mokyklą vaikas būdavo pristatomas švariais drabužėliais (1 t., b. l. 60-65).
Liudytoja J. K. parodė, kad 2019-01-29 apie 9.30 val. atėjo mokytoja R. G., kuri parodė nufotografavusi E. T. ausį. E. T. dešinė ausis buvo pamėlinavusi. Paklausus E. T., kas atsitiko jo ausiai, jis nurodė, kad vakar vakare jo pamotė tempė už ausies. Apie šį įvykį buvo informuota socialinė darbuotoja ir iškviesta policija. taip pat vaiką apžiūrėjo mokyklos slaugytoja (1 t., b. l. 39-41).
Liudytoja V. G. parodė, kad yra A. ir G. kaimynė. Jų kambarys yra toliau už jos kambario ir priešingoje koridoriaus pusėje. Su jais kartu gyvena ir A. sūnus E.. Kalbėjosi su jų šeimos socialine darbuotoja ir jai sakė, kad, kai vaikas gyveno šeimoje, tėvas ant jo šaukdavo ir vadindavo jį „debilu, psichu, [necenzūrinis žodis], parazitu“ ir dar visokiais šlykščiais ir vulgariais žodžiais, kurių dabar net nurodyti negali. Berniukas visada būdavo gatvėje, tai yra lauke nuo pat ryto iki vakaro. Būdavo taip, kad vaikas grįžta iš lauko ir pabeldžia į duris, o po to koridoriaus kamputyje sėdi ir sako, kad mama neįsileidžia. Mama jis vadindavo G.. Yra girdėjusi du kartus, vienas kartas buvo šiais metais, sausio mėnesį, bet tikslios datos nurodyti negali, o kitas kartas buvo 2018 m. apie Kalėdas, kad E. namuose labai klykė, tai yra labai smarkiai verkė. Tuo metu nei A., nei G. balsų negirdėjo, kaip pati pagalvojo, kad jau buvo „po visko“, tai yra matyt jis jau buvo primuštas, ir po to vaikas jau verkė. Pati nėra mačiusi, kad vaiką muštų, tik galvoju, kad vaikas yra mušamas. Pats E. nėra jai pasakojęs, kad namuose jį muša ar skriaudžia. Vaiko tikroji motina yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 48-53).
Specialisto išvadoje užfiksuota, kad E. T. padaryta kraujosruva dešiniame ausies kaušelyje. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio buku kietu daiktu. E. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 70).
Specialisto išvadoje užfiksuota, kad tikėtina, jog E. T. kraujosruva dešinės ausies kaušelyje galėjo būti padaryta suimant ir suspaudžiant pirštais ausies kaušelį (1 t., b. l. 75).
Liudytojos R. G. elektroniniu paštu pateiktoje nukentėjusiojo E. T. nuotraukoje užfiksuota sužalota ausis (1 t., b. l. 76-78).
Kratos ir daiktų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad iš A. T. gyvenamosios vietos paimti trys diržai, kurie apžiūrėti (1 t., b. l. 118-121, 122-128).
Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad G. A. ir A. T. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamieji pripažino savo kaltę, neginčijo faktinių bylos aplinkybių, jų duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Kadangi G. A. ir A. T. padarytos veikos yra prieš mažametį, todėl jos kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Kaltinamosios G. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
G. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisiama pirmą kartą (1 t., b. l. 130-131), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 132), nedirbanti (1 t., b. l. 133), Užimtumo tarnyboje neregistruota (1 t., b. l. 134). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į sužalojimo pobūdį ir mąstą, smurtinių veiksmų skaičių, realiai kilusias pasekme, skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Į bausmės laiką įskaitytinas suėmimo laikas nuo 2019-09-16 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2 t., b. l. 177-178).
Kardomoji priemonė – suėmimas - nuo nuosprendžio paskelbimo panaikintina.
Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisiamas trečią kartą (2 t., b. l. 2-5), bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 27-28), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 30). Iš bylos ištirtų įrodymų negalima nustatyti, ar A. T. nusikaltimą padarė esant teistumui ar jam išnykus, kadangi inkriminuojama veika padaryta laikotarpiu nuo 2018-04-07 iki 2019-01-28, o kaltinamajam teistumas išnyko 2018-07-24. Dėl šių priežasčių visos abejonės traktuotinos kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmės rūšis – trumpalaikis laisvės atėmimas – areštas. Paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019-02-14 iki 2019-02-15 (viena para) ir suėmimo laikas nuo 2019-09-16 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2 t., b. l. 79, 81, 181-182).
Kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti.
Nukentėjusiojo E. T. atžvilgiu pareikštas civilinis ieškinys dėl 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam iš kaltinamosios G. A. bei civilinis ieškinys dėl 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam iš kaltinamojo A. T. (3 t., b. l. 1-2, 3-4). Ieškiniuose nurodyta, kad dėl G. A. ir A. T. nusikalstamų veiksmų E. T. patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą, kurio pasekmės išliks jo atmintyje.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Nagrinėjamu atveju dėl kaltinamosios G. A. padarytos veikos E. T. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo A. T. veiksmais jam sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamieji pasirinko netinkamus E. T. auklėjimo būdus, dėl ko nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Visgi, nusikalstami veiksmai jo atžvilgiu buvo vienkartinio pobūdžio. Esant nustatytoms nusikalstamų veikų pasekmėms, atsižvelgus į visumą išdėstytų aplinkybių, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose, ieškinių reikalavimai dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, todėl ieškiniai tenkintini visiškai.
Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (171,21 eurų advokato užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Tokios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamųjų (BPK 103 str. 6 p., 106 str.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. kompaktinis diskas (prie 2 tomo bylos viršelio) paliktinas saugoti prie bylos;
3. G. A. asmens tapatybės kortelė (prie 2 tomo bylos viršelio) grąžintina savininkei.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. A. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 90 MGL dydžio (4500 eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 60 MGL dydžio (3000 eurų) baudą.
Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2019-09-16 iki nuosprendžio paskelbimo dienos ir laikyti, kad G. A. atliko paskirtą bausmę.
Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.
A. T. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę arešto bausmę - 40 parų, bausmę atliekant areštinėje.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki visiško bausmės įvykdymo dienos.
Į arešto bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-02-14 iki 2019-02-15 (vieną parą) bei suėmimo laiką nuo 2019-09-16 iki visiško bausmės įvykdymo dienos.
Civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir priteisti iš G. A. 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo E. T., iš A. T. 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo E. T..
Priteisti iš G. A. ir A. T. po 85,60 eurų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus patirtas išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos valstybės naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. kompaktinį diską palikti saugoti prie bylos;
2. voką su 3 vnt. diržų sunaikinti;
3. asmens tapatybės kortelę grąžinti G. A..
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.