Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. (S. L. ) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB ,,A“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų 1 516 138,47 Lt pasisavinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės 263 131 Lt PVM panaikinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės 187 951 Lt pelno mokesčio panaikinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB ,,B“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų 646 784,09 Lt pasisavinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės 76 561 Lt PVM panaikinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės 75 680 Lt pelno mokesčio panaikinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.

Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus pinigines lėšas, kurios buvo pasisavintos iš UAB „A“ ir UAB „B“ ir kurios kratų metu buvo rastos pas S. L. ir M. P. , t. y. 316 500 litų, 686 JAV dolerius, 87 130 Šveicarijos frankų, 74 750 litų, 7 265 eurus, 945 000 litų, 30 000 eurų, 143 140 Šveicarijos frankų, grąžinti savininkams.

Taikant BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, likusios rastos piniginės lėšos konfiskuotos ir nukreiptos civilinio ieškinio išieškojimui.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B“ apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo) S. L. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas).

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteisti T. O. , R. M. , UAB ,,A“ ir UAB ,,B“, o D. R. , V. V. , P. K. , D. G. išteisinti, tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka taip pat neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. nuteistas už tai, kad nuo 2009-08-25 iki 2013-02-25 būdamas UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su T. O. , pasisavino jo (S. L. ) žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB ,,A“ turtą – pinigines lėšas, iš viso 1 516 138,47 Lt.

S. L. taip pat nuteistas už tai, kad nuo 2009-08-25 iki 2013-02-25 būdamas UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su T. O. , savo vadovaujamos UAB ,,A“ naudai ir interesams apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę – 263 131 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į Lietuvos Respublikos biudžetą.

S. L. taip pat nuteistas už tai, kad nuo 2009-08-25 iki 2013-02-25 būdamas UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su T. O. , savo vadovaujamos UAB ,,A“ naudai ir interesams apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę – 187 951 Lt pelno mokesčio sumokėjimą į Lietuvos Respublikos biudžetą.

S. L. taip pat nuteistas už tai, kad nuo 2009-08-25 iki 2013-02-25 būdamas UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, laikotarpiu nuo 2011-06-30 iki 2011-09-30 apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB ,,A“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB ,,A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, S. L. nuteistas už tai, kad nuo 2011-02-25 būdamas faktiniu UAB ,,B“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nors darbo santykiais su UAB ,,B“ nebuvo susijęs, tačiau faktiškai, būdamas bendrovės akcininku, vadovavo įmonės vykdomai ūkinei, komercinei veiklai, veikdamas bendrininkų grupe su formaliu UAB ,,B“ direktoriumi R. M. , taip pat T. O. , pasisavino jo (S. L.) ir formalaus UAB ,,B“ direktoriaus R. M. žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB ,,B“ turtą – pinigines lėšas, iš viso 646 784,09 Lt.

S. L. taip pat nuteistas už tai, kad nuo 2011-02-25 būdamas faktiniu UAB ,,B“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nors darbo santykiais su UAB ,,B“ nebuvo susijęs, tačiau faktiškai, būdamas bendrovės akcininku, vadovavo įmonės vykdomai ūkinei, komercinei veiklai, veikdamas bendrininkų grupe su formaliu UAB ,,B“ direktoriumi R. M. , taip pat T. O. , savo ir formaliai R. M. vadovaujamos UAB ,,B“ naudai ir interesams apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę – 76 561 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į Lietuvos Respublikos biudžetą.

S. L. taip pat nuteistas už tai, kad nuo 2011-02-25 būdamas faktiniu UAB ,,B“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nors darbo santykiais su UAB ,,B“ nebuvo susijęs, tačiau faktiškai, būdamas bendrovės akcininku, vadovavo įmonės vykdomai ūkinei, komercinei veiklai, veikdamas bendrininkų grupe su formaliu UAB ,,B“ direktoriumi R. M. , taip pat T. O. , savo ir R. M. vadovaujamos UAB ,,B“ naudai ir interesams apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę – 187 951 Lt pelno mokesčio sumokėjimą į Lietuvos Respublikos biudžetą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis S. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo S. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skirtumą tarp nuosprendžiu nustatytos pasisavintos pinigų sumos ir kratos metu pas nuteistąjį S. L. rastos pinigų sumos, t. y. 33 836,55 Eur, grąžinti S. L. , o likusias kratos metu rastas pinigines lėšas, kaip gautas iš nusikalstamos veikos, konfiskuoti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendis, proceso dalyviams per įstatymo nustatytą terminą neapskundus jo apeliacine tvarka, įsiteisėjo 2015 m. birželio 3 d. ir buvo pradėtas vykdyti. Nuosprendžio vykdymo metu, 2015 m. birželio 16 d. apygardos teisme buvo gautas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT prie LR VRM), kurios depozitinėje sąskaitoje buvo laikomos ikiteisminio tyrimo metu atliktų kratų metu S. L. namuose bei jo paties, taip pat M. P. vardu AB „DNB“ banke nuomojamuose individualiuose seifuose rastos ir paimtos piniginės lėšos – 74 750 litų, 7 265 eurai, 316 500 litų, 686 JAV doleriai, 87 130 Šveicarijos frankų, 945 000 litų, 30 000 eurų, 143 140 Šveicarijos frankų (t. 1, b. l. 129-130, 137-138, 144-145), prašymas išaiškinti, kokio dydžio sumas ir kam pagal 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendį grąžinti, nes gautas ne tik BUAB „A“ bankroto administratoriaus prašymas grąžinti 1 516 138,47 Lt ekvivalentą eurais ir BUAB „B“ bankroto administratoriaus prašymas grąžinti 646 784,09 Lt ekvivalentą eurais, bet ir nuteistojo S. L. bei jo gynėjo prašymas grąžinti 151 205,60 eurų (t. 22, b. l. 16-23). Taip pat 2015 m. birželio 17 d. į apygardos teismą su prašymu išaiškinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendį, pasisakant dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyto piniginių lėšų grąžinimo S. L. ir jo sutuoktinei D. L. , kuriame išdėstė aplinkybes, analogiškas išdėstytoms šiuo metu nagrinėjamame apeliaciniame skunde, kreipėsi nuteistojo S. L. gynėjas (t. 22, b. l. 24-26). Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 2, 3 dalimis, 362 straipsnio 3, 4 dalimis, 2015 m. birželio 25 d. priėmė nutartį, kuria patikslino nuosprendį, nurodydamas nuosprendžiui įsiteisėjus, pinigines lėšas, kurios buvo pasisavintos iš UAB ,,A“ ir UAB ,,B“ ir kurios kratų metu buvo rastos pas S. L. ir M. P. , t. y. 316 500 litų, 686 JAV dolerius, 87 130 Šveicarijos frankų, 74 750 litų, 7 265 eurų, 945 000 litų, 30 000 eurų, 143 140 Šveicarijos frankų, grąžinti savininkams – UAB ,,A“ grąžinti 439 104,05 Eur sumą, UAB ,,B“ grąžinti 187 321,62 Eur sumą, o likusias pinigines lėšas – 19 656,21 Eur grąžinti S. L. . Taip pat iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalino BK 72 straipsnio 1, 2 dalies nuostatų taikymą (t. 22, b. l. 33-34). Šią Klaipėdos apygardos teismo nutartį BPK 440 straipsnio nustatyta tvarka prokuroras ir nuteistojo S. L. gynėjas apskundė aukštesniajam teismui. Prokuroras skunde prašė skundžiamą nutartį pakeisti dalyje dėl pinigų – 19 656,21 Eur grąžinimo S. L. , ir, vadovaujantis BPK 72 straipsnio 2 dalimi, šiuos pinigus kaip nusikalstamos veikos rezultatą, t. y. iš nusikalstamos veikos netiesiogiai gautą turtą, konfiskuoti (t. 22, b. l. 43-45). Nuteistojo S. L. gynėjas skunde prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą, išaiškinant, kad nuteistasis S. L. ir jo sutuoktinė D. L. yra dalies kratų metu rastų ir paimtų piniginių lėšų, t. y. 151 205,60 eurų, savininkai, atitinkamai likusių piniginių lėšų – 494 876,28 eurų savininkai yra UAB ,,A“ ir UAB ,,B“. Tokį savo prašymą gynėjas grindė argumentais, analogiškais išdėstytiems šiuo metu nagrinėjamame apeliaciniame skunde (t. 22, b. l. 46-48). Lietuvos apeliacinis teismas, rašytino proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo S. L. gynėjo skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties, 2015 m. liepos 28 d. nutartimi tenkino prokuroro skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį pakeitė: panaikino nutarties dalį, kuria nutarta po pasisavintų piniginių lėšų grąžinimo teisėtiems jų savininkams likusias pinigines lėšas, t. y. 19 656,21 Eur, grąžinti S. L. , ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą: taikant BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, šias pinigines lėšas – 19656,21 Eur konfiskuoti. Nuteistojo S. L. gynėjo skundą teismas atmetė (t. 22, b. l. 66-69). Po šios aukštesniojo teismo nutarties priėmimo pradėjus vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendį, t. y. 2015 m. rugpjūčio 19 d., FNTT prie LR VRM pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl teismo sprendimų vykdymo išaiškinimo, nurodydama, kad negali tinkamai įvykdyti nuosprendžio, nes dėl bankų taikomo valiutos konvertavimo mokesčio bei užsienio valiutos kurso pokyčių šiuo metu grąžinus BUAB „A“ 439 104,05 Eur ir BUAB „B“ 187 321,62 Eur, iš viso 626 425,67 Eur sumą, likusių piniginių lėšų dalis sudarytų ne 19 656,24 Eur, o tik 10 200,74 Eur (t. 22, b. l. 74-76). Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, priimta vadovaujantis BPK 361 straipsnio 2, 3 dalimi, 362 straipsnio 3, 4 dalimi, patikslino konfiskuotiną pinigų sumą ir nustatė, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimi, konfiskuojama 10 200,74 eurų suma (t. 22, b. l. 92-93). Kita vertus, po paminėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties priėmimo, t. y. 2015 m. rugpjūčio 5 d., nuteistasis S. L. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio paduoti, kuriame nurodė, kad apeliacinio skundo neteikė sąžiningai klysdamas dėl apygardos teismo nuosprendžio esmės ir turinio bei jo vykdymo, buvo įsitikinęs, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje minimi savininkai apima ne tik bendroves, bet taikytina ir jam, o rezoliucinėje nuosprendžio dalyje pasisakymas apie konfiskavimą yra klaida, nes jokių pagrindų bei motyvų taikyti konfiskavimą nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nebuvo išdėstyta (t. 22, b. l. 102-103). Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nuteistojo S. L. prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio paduoti atmetė (t. 22, b. l. 108-110). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi, priimtoje išnagrinėjus nuteistojo S. L. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties, šią nutartį panaikino ir priėmė dėl skundo naują sprendimą: patenkino nuteistojo S. L. skundą ir atnaujino jam terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio paduoti (t. 22, b. l. 137-141). Atsižvelgiant į tai, šiuo metu apeliacine tvarka nagrinėjamas nuteistojo S. L. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam S. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, S. L. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB ,,A“ piniginių lėšų 1 516 138,47 Lt pasisavinimas), BK 182 straipsnio 2 dalyje (turtinės prievolės 263 131 Lt PVM panaikinimas), BK 182 straipsnio 2 dalyje (turtinės prievolės 187 951 Lt pelno mokesčio panaikinimas), BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB ,,B“ piniginių lėšų 646 784,09 Lt pasisavinimas), BK 182 straipsnio 2 dalyje (turtinės prievolės 76 561 Lt PVM panaikinimas), BK 182 straipsnio 2 dalyje (turtinės prievolės 75 680 Lt pelno mokesčio panaikinimas), taip pat už šias nusikalstamas veikas S. L. skiriamų bausmių pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismo nuosprendį S. L. atžvilgiu patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, ikiteisminio tyrimo metu, 2012 m. gruodžio 3 d. atliekant kratas S. L. namuose, taip pat jo paties bei M. P. vardu AB „DNB“ banke nuomojamuose individualiuose seifuose buvo rastos ir paimtos piniginės lėšos, t. y. S. L. namuose rasta 74 750 litų ir 7 265 eurai, S. L. vardu nuomojamame individualiame seife – 316 500 litų, 686 JAV doleriai ir 87 130 Šveicarijos frankų, M. P. vardu nuomojamame individualiame seife – 945 000 litų, 30 000 eurų, 143 140 Šveicarijos frankų (t. 1, b. l. 129-130, 137-138, 144-145). Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje, kaip ir vėliau šį nuosprendį tikslinančiose nutartyse, konstatavo, kad visos šios piniginės lėšos – tai iš bendrovių „A“ ir „B“ pasisavintas turtas, kuris turi būti grąžintas teisėtiems savininkams, t. y. minėtoms bendrovėms. Kaip matyti iš nuteistojo S. L. apeliacinio skundo turinio, pastarasis iš esmės neginčija, kad apygardos teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis iš UAB ,,A“ ir UAB ,,B“ pasisavintas pinigines lėšas jis laikė savo namuose bei savo paties ir M. P. vardu išnuomotuose individualiuose seifuose, taip pat, kad šios piniginės lėšos turi būti grąžintos paminėtoms bendrovėms, tačiau teigia, kad UAB ,,A“ ir UAB ,,B“ priklauso ir turi būti grąžintos ne visos, o tik dalis pas jį rastų piniginių lėšų (UAB ,,A“ – 346 892,20 Eur, UAB ,,B“ – 147 984,04 Eur), tuo tarpu kita dalis piniginių lėšų – 151 205,60 Eur yra jo ir jo sutuoktinės D. L. santaupos, todėl turi būti grąžintos jiems. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, ko, kaip jau minėta neginčija ir pats apeliantas, kad S. L. , veikdamas bendrininkų grupe su T. O. , pasisavino jo (S. L. ) žinioje buvusias UAB ,,A“ pinigines lėšas, iš viso 1 516 138,47 Lt, taip pat, kad veikdamas bendrininkų grupe su formaliu UAB ,,B“ direktoriumi R. M. , taip pat T. O. , pasisavino jo (S. L. ) ir formalaus UAB ,,B“ direktoriaus R. M. žinioje buvusias UAB ,,B“ pinigines lėšas, iš viso 646 784,09 Lt. Taigi, bendra S. L. kartu su bendrininkais iš UAB ,,A“ ir UAB ,,B“ pasisavinta piniginių lėšų suma sudaro 2 162 922,56 Lt. Apygardos teismo nuosprendžiu nustatytas toks šių nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas: S. L. , būdamas UAB ,,A“ direktorius bei faktinis UAB ,,B“ vadovas, susitarė su T. O. , kad šis savo faktiškai kontroliuojamų bendrovių – UAB „C“ (duomenys pakeisti), UAB „D“ (duomenys pakeisti) ir UAB „E“ (duomenys pakeisti) vardu už tai, kad S. L. T. O. vadovaujamai UAB „F“ leis atlikti įvairius subrangos darbus UAB ,,A“ vykdomame objekte, pagamins PVM sąskaitas faktūras dėl faktiškai neįvykusių ūkinių komercinių sandorių – tariamų darbų atlikimo bendrovėms „A“ ir „B“. Šio susitarimo pagrindu T. O. kontroliuojamų bendrovių „C“, „D“ ir „E“ formaliems vadovams V. V. , D. R. ir G. G. , nežinojusiems, kad jiems pateiktuose darbų atlikimo aktuose ir pažymose apie atliktų darbų vertę yra tikrovės neatitinkantys duomenys, nurodė pagaminti netikrus dokumentus, t. y. UAB „C“, UAB „D“ ir UAB „E“ vardu išrašyti PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus ir pažymas apie atliktų darbų vertę dėl faktiškai neįvykusių ūkinių komercinių sandorių – tariamų darbų atlikimo UAB ,,A“ ir UAB ,,B“. V. V. , D. R. bei G. G. įvykdžius faktinio bendrovių „C“, „D“ ir „E“ vadovo T. O. nurodymus ir kompiuterine technika pagaminus minėtus netikrus dokumentus, S. L. juos perdavė įtraukimui į UAB ,,A“ ir UAB ,,B“ buhalterinę apskaitą. Šių dokumentų pagrindu ir S. L. nurodymu iš UAB ,,A“ banko sąskaitos į UAB „C“, UAB „D“ ir UAB „E“ banko sąskaitas, taip pat iš UAB ,,B“ į UAB „D“ ir UAB „E“ banko sąskaitas buvo pervestos įvairios pinigų sumos. Tokiu būdu UAB ,,A“ ir UAB ,,B“ atsiskaičius už tariamai atliktus darbus, gautos lėšos buvo išgryninamos ir pasidalijamos tarp S. L. , kuriam tekdavo didžioji piniginių lėšų dalis, ir T. O. , kuris pasilikdavo nedidelę jų dalį. Be to, T. O. , savo vadovaujamos UAB „F“ vardu išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė dirbtinai padidintą realiai UAB ,,B“ atliktų stogo dangos įrengimo darbų kainą. Šią PVM sąskaitą faktūrą S. L. nurodymu įtraukus į UAB ,,B“ buhalterinę apskaitą bei sumokėjus visą PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą darbų kainą, skirtumas nuo dirbtinai padidintos stogo dangos įrengimo kainos – 36 300 Lt, juos iš UAB „F“ banko sąskaitos pervedus į UAB “G“ banko sąskaitą ir išgryninus, buvo perduota nuteistajam S. L. .

Jau minėta, kad 2012 m. gruodžio 3 d. atliktų kratų metu S. L. namuose, taip pat jo paties bei M. P. vardu AB „DNB“ banke nuomojamuose individualiuose seifuose buvo rastos įvairios pinigų sumos litais, eurais, JAV doleriais bei Šveicarijos frankais, kurių bendra suma, atsižvelgiant į šių procesinių veiksmų atlikimo metu galiojusį valiutų kursą (1 JAV doleris atitiko 2,6538 Lt; 1 Šveicarijos frankas atitiko 2,8663 Lt; 1 euras atitiko 3,4528 Lt), sudarė 2 126 761,99 Lt, t. y. 36 160,57 Lt mažiau nei bendra iš UAB ,,A“ ir UAB ,,B“ pasisavinta pinigų suma, arba 98,33 procentus bendros pasisavintos sumos. Šie faktiniai duomenys, atsižvelgiant ir į pačių nuteistųjų S. L. ir T. O. parodymus, kad pastarasis dalyvauti S. L. pasiūlytoje pinigų užvaldymo schemoje sutiko siekdamas savo vadovaujamai įmonei gauti subrangos darbus S. L. įmonės vykdomame objekte, be to, už tai jam tekdavo apie 1-2 procentus nuo pasisavintos sumos, bei kad S. L. iš bendrovių „A“ ir „B“ pasisavintų pinigų jokiems poreikiams nenaudojo, o jas taupė, taip pat ir iškeitęs į įvairią valiutą, nes kaip kitos įmonės – UAB „H“ akcininkas planavo šios bendrovės vardu įsigyti metalo konstrukcijų gamyklą, sudarė pagrindą išvadą, kad visos S. L. namuose bei dviejuose individualiuose seifuose saugotos piniginės lėšos yra iš UAB ,,A“ ir UAB ,,B“ pasisavinti, T. O. išgryninti ir S. L. perduoti pinigai, taigi, šių bendrovių nuosavybė. Tuo tarpu nuteistojo S. L. apeliaciniame skunde pateikti paskaičiavimai, kuriais grindžiamas prašymas pripažinti, kad dalis kratų metu rastų ir paimtų lėšų nuosavybės teise priklauso nuteistajam S. L. bei jo sutuoktinei D. L. , yra paremti ne apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, bet išimtinai nuteistųjų S. L. ir T. O. parodymais, kurie šioje dalyje buvo prieštaringi, todėl negali būti vertinami kaip patikimi. Bylos duomenimis, S. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, kad išgryninus iš UAB ,,A“ ir UAB ,,B“ pasisavintus pinigus jam buvo perduodamos gerokai mažesnes sumos, t. y. ne tik 1-2 procentai likdavo T. O. , bet dar 21 procentas likdavo T. O. įmonėms deklaruoti ir sumokėti PVM, tačiau tokie S. L. parodymai prieštarauja jo paties aiškinimui ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis, detalizuodamas jo namuose bei dviejuose nuomojamuose individualiuose seifuose rastų pinigų kilmę, be kita ko nurodė, kad M. P. vardu išnuomotame seife rasti pinigai išimtinai priklauso UAB ,,A“, o iš UAB ,,B“ pasisavintos lėšos buvo laikomos tik jo paties vardu nuomojamame seife ir tik Šveicarijos frankais, kurių buvo 87 130 (t. 15, b. l. 103-105), nes M. P. vardu nuomojamame seife rasta bendra pinigų suma 2012 m. gruodžio 3 d. sudarė 1 458 866, 18 Lt arba net 96,22 % visos iš UAB ,,A“ pasisavintos sumos, o S. L. vardu nuomojamame seife rasta 87 130 Šveicarijos frakų suma (2012 m. gruodžio 3 d. ekvivalentas litais – 249 740,72 Lt) sudarė tik 38,61 % visos iš UAB ,,B“ pasisavintos sumos. Be to, ikiteisminio tyrimo metu T. O. parodė, kad S. L. perdavė iš viso 1 300 000 Lt. S. L. parodė, kad T. O. jam perdavė iš viso 1 516 138,47 Lt, nors pagal tos pačios apklausos metu S. L. parodymus, duotus detalizuojant pareigūnų rastų ir paimtų pinigų kilmę, bendra iš bendrovių UAB ,,A“ ir UAB ,,B“ pasisavinta ir T. O. perduota bei pas jį – S. L. saugoma pinigų suma sudarytų ne 1 516 138,47 Lt, bet jau 1 708 609,9 Lt (pagal kratų metu galiojusį valiutų kursą). Teisme duodamas parodymus nuteistasis S. L. teigė, kad iš viso kratų metu jo šeimai priklausančių lėšų buvo rasta ir paimta apie 600 000 Lt, o tai prieštarauja jo parodymams ikiteisminio tyrimo metu, kad jam ir jo žmonai priklausė lėšos, rastos jų namuose, t. y. 74 750 Lt ir 7 265 eurų, bei dalis jo vardu išnuomotame seife rastų pinigų, t. y. 316 500 Lt ir 686 JAV dolerių, taigi, iš viso 418 155,1 Lt. Pažymėtina, kad kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu S. L. jau teigė, kad jo šeimai priklauso tik tos piniginės lėšos, kurios buvo rastos jo namuose, taigi, iš viso 77 334,59 Lt, kitas pinigines lėšas prašė grąžinti nukentėjusioms bendrovėms, o apeliaciniame skunde jau nurodė, kad jo šeimos santaupos sudarė 151 205,60 eurus. Nuteistasis T. O. , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad iš S. L. bendrovių pervedamos pinigų sumos buvo išgryninamos, jo kontroliuojamų bendrovių banko sąskaitose paliekant 21 % PVM sumokėti, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad T. O. kontroliuojamos bendrovės, gavusios iš UAB ,,A“ ir UAB ,,B“ pervestas piniginės lėšas, būtų mokėjusios pridėtinės vertės mokestį, ką iš esmės teisiamojo posėdžio metu pripažino ir pats T. O. , nurodydamas, kad jis išgrynindavo visus iš S. L. bendrovių pervestus pinigus, o 21 procentą nuo pervestų sumų naudodavo išlaidoms, patirtoms atsiskaitant su žmonėmis, bendrovių direktoriais ar perkant kurą, padengti. Pažymėtina, kad ir pastarasis T. O. aiškinimas yra nelogiškas, nes byloje nustatyta, jog pinigai buvo pervedami už darbus, kurių realiai T. O. bendrovėse dirbantys žmonės neatlikdavo, o ir bendrovių direktoriai kategoriškai paneigė gaudavę iš T. O. atlyginimą už pinigų išgryninimą. Taigi, tokie prieštaringi nuteistųjų S. L. ir T. O. parodymai apie iš UAB ,,A“ ir UAB ,,B“ pasisavintų pinigų paskirstymą, kurių nepatvirtina jokie kiti faktiniai bylos duomenys, leidžia daryti išvadą, kad pastarieji šiuo atveju nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, tokiu būdu siekdami situaciją pakreipti sau palankia linkme ir išvengti bent dalies neteisėtai užvaldytų ir pas S. L. saugomų bendrovėms „A“ ir „B“ priklausančių piniginių lėšų, praradimo. Nuteistasis S. L. ikiteisminio tyrimo metu, taip pat apeliacinės instancijos teisme pateikė duomenis, patvirtinančius, kad tiek jis pats, tiek jo sutuoktinė 2007-2011 metais gavo pajamas, susijusias su darbo santykiais, taip pat turėjo pajamų iš kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimo, o D. L. gavo dividendus, tačiau šie duomenys, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, apygardos teismo išvados dėl pas S. L. rastų piniginių lėšų kilmės, niekaip nepaneigia, juolab, kad liudytoju apklaustas M. P. , kurio vardu buvo nuomojamas individualus seifas, parodė, kad S. L. prašymu jis ne tik per keletą kartų padėjo saugojimui į šį seifą dideles pinigų sumas, tačiau ne kartą S. L. prašymu nemažas pinigų sumas iš seifo paimdavo bei perduodavo S. L. ir šie pinigai į seifą jau nebuvo grąžinami (t. 12, b. l. 111, t. 20, b. l. 53-54). Be to, nuteistojo S. L. sutuoktinė D. L. , kuri, pasak apelianto, taip pat yra dalies kratų metu gyvenamojoje vietoje, taip pat nuomojamuose individualiuose seifuose rastų ir paimtų pinigų savininkė, dalyvavo atliekant kratą jos ir sutuoktinio S. L. gyvenamojoje vietoje, prieš šio procesinio veiksmo atlikimą ji buvo supažindina su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi, kurioje buvo išdėstytos esminės UAB ,,A“ ir „B“ pinigų užvaldymo aplinkybės, ir kratos metu paaiškino, kad dalis jos namuose rastų lėšų nėra susijusios su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, t. y. kad virtuvėje buvusioje jos rankinėje rasti pinigai, iš viso 31 850 Lt, priklauso UAB „I“, todėl šie pinigai kratos metu nebuvo paimti. Tuo tarpu jokių pastabų, kad ir kitos jos namuose rastos piniginės lėšos nėra susijusios su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, kad jos priklauso asmeniškai jai, D. L. nepareiškė (t. 1, b. l. 126-128, 129-130). Tik praėjus pusei metų nuo kratos atlikimo D. L. kreipėsi į prokurorą su prašymu dėl piniginių lėšų grąžinimo, teigdama, kad jai priklauso dalis – 43 750 Lt gyvenamojoje vietoje rastų piniginių lėšų (t. 13, b. l. 43-44), o pretenzijų į pinigines lėšas, rastas nuomojamuose seifuose, apskritai niekuomet nereiškė. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į iš esmės prieštaringą nuteistojo S. L. poziciją proceso metu, kuomet šis, viena vertus, teigia, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir žada atlyginti bendrovėms padarytą žalą, pasirašo susitarimą dėl žalos atlyginimo su viena iš bendrovių, tačiau tuo pačiu deda visas pastangas, kad nukentėjusioms bendrovėms nemaža dalis iš jų pasisavintų pinigų nebūtų grąžinta.

Kaip jau minėta, kratų metu S. L. gyvenamojoje vietoje bei dviejuose nuomojamuose individualiuose seifuose pinigų buvo rasta mažiau, nei iš viso buvo pasisavinta iš bendrovių „A“ ir „B“. Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kratų metu rastų ir paimtų pinigų vertė per laikotarpį nuo šių procesinių veiksmų atlikimo, t.y. nuo 2012 m. gruodžio 3 d., iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. iki 2015 m. gegužės 13 d., dėl valiutų kurso pokyčių išaugo ir sudarė iš viso 646 081,87 Eur. Konstatavus, kad visos piniginės lėšos, rastos ir paimtos kratų metu yra neteisėtai užvaldytas bendrovėms „A“ ir „B“ priklausantis turtas, jis, priešingai nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teigė prokuroras, negali būti pripažintas konfiskuotinu turtu, bet turi būti grąžintas teisėtiems jo savininkams, o suma, kuria dėl valiutos kurso pokyčių išaugo minėtoms bendrovėms priklausančių piniginių lėšų vertė, negali būti grąžinta nuteistajam S. L. , nes atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto požymius – yra S. L. netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas turtas. Kita vertus, konfiskavus visą sumą, kuria išaugo iš minėtų bendrovių pasisavintų piniginių lėšų vertė, pablogėtų tiek nuteistojo S. L. , pagal kurio apeliacinį skundą nagrinėjama ši baudžiamoji byla, tiek ir kitų nuteistųjų šioje byloje T. O. ir R. M. , kurių atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota, padėtis, nes pastariesiems išliktų prievolė grąžinti skirtumą tarp iš bendrovių „A“ ir „B“ pasisavintos ir pas S. L. kratų metu rastų ir paimtų pinigų sumos – bylos duomenimis, nuteistasis S. L. yra pasirašęs susitarimą su UAB ,,A“ dėl visos pasisavintos pinigų sumos grąžinimo (t. 13, b. l. 26-27), o Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė bylą pagal BUAB „B“ civilinį ieškinį S. L. , T. O. , R. M. ir D. R. dėl žalos, į kurią įeina ir iš šios bendrovės pasisavinta pinigų suma, atlyginimo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju BK 72 straipsnio nuostatos taikytinos tik tai sumai, kuri lieka UAB ,,A“ grąžinus visą iš jos pasisavintų pinigų sumą, t. y. 1 516 138,47 Lt (ekvivalentas eurais – 439 104,05) bei UAB ,,B“ grąžinus visą iš jos pasisavintų pinigų sumą, t. y. 646 784, 09 Lt (ekvivalentas eurais – 187 321,62), t. y. 10 200,74 eurų (FNTT prie LR VRM raštai, t. 22, b. l. 77-79, t. 23, b. l. 5).

Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad apygardos teismas aprašomojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje nepasisakė dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, taip pat, kad teismo sprendimas dėl kratų metu rastu piniginių lėšų grąžinimo savininkams, išdėstytas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nėra aiškus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau aptarti klausimai šioje byloje faktiškai jau buvo išspręsti paminėtomis Klaipėdos apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, priimtomis Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio vykdymo metu. Kita vertus, šiuo metu, atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti, teisėjų kolegija nagrinėja nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, todėl šis nuosprendis, iš dalies tenkinant nuteistojo S. L. apeliacinį skundą ir atsižvelgiant į šioje teisėjų kolegijos nutartyje išdėstytus argumentus, BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu keičiamas dalyje dėl piniginių lėšų grąžinimo ir BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, detalizuojant konkretiems savininkams grąžintinas pinigų sumas bei konfiskuotiną turtą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino turto paėmimas valstybės nuosavybėn, galimybės konfiskuotą turtą nukreipti civilinio ieškinio išieškojimui, kaip kad nurodyta apygardos teismo nuosprendyje, įstatymas nenumato.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendį dalyje dėl piniginių lėšų grąžinimo ir BK 72 straipsnio nuostatų taikymo pakeisti.

Iš kratų metu S. L. namuose, S. L. ir M. P. vardu AB „DNB“ banke nuomojamuose individualiuose seifuose rastų ir paimtų piniginių lėšų, t. y. 74 750 litų, 7 265 eurų, 316 500 litų, 686 JAV dolerių, 87 130 Šveicarijos frankų, 945 000 litų, 30 000 eurų, 143 140 Šveicarijos frankų, 439 104,05 eurus grąžinti teisėtam jų savininkui UAB ,,A“, 187 321,62 eurą grąžinti teisėtam jų savininkui UAB ,,B“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, likusias pinigines lėšas, rastas ir paimtas kratų metu S. L. namuose, S. L. ir M. P. vardu AB „DNB“ banke nuomojamuose individualiuose seifuose, t. y. 10 200,74 eurų, konfiskuoti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.