Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, ruošdamasis nagrinėti A. B. administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2015 m. gegužės 2 d., 18.00 val., V. D. į A. B. sąskaitą pervedė 95 Eur, už žaidimų konsolę, tačiau prekės negavo, pinigai negrąžinti. Tokiu būdu A. B. pasisavinimo būdu įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t.y. ar priklauso administracinio teisės pažeidimo bylą gavusios institucijos (pareigūno) kompetencijai nagrinėti tą bylą, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, ar tenkintini, ar atmestini proceso dalyvių prašymai. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str.).

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados pareigūnės surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnyje nustatytų reikalavimų, taip pat administracinio teisės pažeidimo byloje yra esminių trūkumų, dėl kurių byla negali būti nagrinėjama teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina protokolo ir bylos trūkumams šalinti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Kaip matyti, protokole nurodoma, kad V. D. už žaidimų konsolę A. B. pervedė 95 Eur, tačiau jos negavo, tokiu būdu A. B. pasisavinimo būdu įvykdė smulkųjį svetimo turto grobimą. Tačiau tokio kaltinimo nepatvirtina jokia bylos medžiaga, išskyrus tai, kad pinigai buvo pervesti į A. B. sąskaitą. Bylą tyrę pareigūnai nesurinko jokių A. B. kaltę pagrindžiančių įrodymų, užfiksuodami tik patį faktą, kad pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta, kam priklauso telefono numeris, kuris buvo nurodytas skelbimų portale www.skelbiu.lt, taip pat, kas patalpino sklebimą. Pirkimo-pardavimo sandoris buvo aptartas telefonu, bendravimas vyko su vyriškiu, kuris prisistatė D., tačiau jo tapatybė nenustatyta, o pati A. B. teigia, kad tokio asmens vardu D., nepažįsta, joks ryšys tarp asmens, kuris patalpino skelbimą ir bendravo su nukentėjusiaisiais bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nenustatytas. Be to, nepatikrintos A. B. nurodytos aplinkybės, kad į jos sąskaitą buvo pervesti ne vieno asmens pinigai, kuriuos ji skolinosi automobilio remontui, todėl neatkreipė dėmesio į dėl V. D. pervedimo padidėjusią sąskaitą. Taip pat, nepatikslinta, ar A. B. grąžino V. D. 95 Eur. Taigi, iš esmės pažeidimo tyrimas neatliktas, o kaltinimas grindžiamas tik viena faktine aplinkybe, kad pinigai buvo pervesti į A. B. sąskaitą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06). A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje esantys trūkumai laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, teismas pats jų ištaisyti negali, todėl byla grąžintina iš naujo tirti, pašalinant nurodytus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., 280 str.,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovadai administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.