- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-25
- Bylos Nr.
- 2SA-293-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15244-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-03 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-21902-141/2013 išnagrinėjus pareiškėjo (skolininko) V. P. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas V. P. pateikė skundą dėl antstolės B. P. veiksmų reikalaudamas panaikinti 2013-03-22 antstolės raštą dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr.0171/13/01857/R-V, 2013-03-21 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2013-03-22 raginimą įvykdyti teismo sprendimą bei 2013-03-22 vykdymo išlaidų paskaičiavimą tokia apimtimi, kuria šiais dokumentais yra skaičiuojamos palūkanos nuo palūkanų, t. y. paskaičiuoti skolos sumą tokiu būdu, kad pareiškėjui būtų priskaitytos tik jo su kreditoriumi nustatytos palūkanos nuo jo skolos sumos (227 000 Lt), o ne nuo skolos sumos, padidintos palūkanų suma. Taip pat pareiškėjas prašė patenkinus jo skundą, atitinkamai perskaičiuoti vykdymo išlaidas. Skunde nurodyta, jog pagal teismo įsakymą palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo teismo įsakymu priteistos pareiškėjo skolos kreditoriui, t. y. nuo 227 000 Lt, o antstolė pasielgė kitaip: 1. ji nuo skolos sumos (227 000 Lt) paskaičiavo palūkanas – 42 proc. metinių palūkanų, susikaupusių iki teismo įsakymo priėmimo (137 270 Lt), nurodydama bendrą skolą 364 270 Lt; 2. o po to nuo teismo įsakymo priėmimo momento iki teismo įsakymo priėmimo vykdyti ji dar paskaičiavo tas pačias 42 proc. metines palūkanas, t. y. šias palūkanas paskaičiavo dar kartą nuo palūkanų, dėl ko pareiškėjas privalo mokėti dvigubas palūkanas (b. l. 2).
Antstolė B. P. 2013-04-25 patvarkymu netenkino pareiškėjo V. P. skundo, vadovaudamasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5, 6.37, 6.251 straipsnių nuostatomis. Nurodė, kad 3,5 proc. mėnesinės palūkanos priteistos nuo priteistos sumos, todėl jos antstolės buvo paskaičiuotos nuo 362 065 Lt (227 000 Lt skolos ir 135 065 Lt palūkanų) sumos už laikotarpį nuo 2010-02-12 iki 2013-03-22 ir sudarė 479 434,44 Lt (b. l. 3-4).
Atsiliepimas
Išieškotojas K. T. atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad teismo įsakymas ir nutartis dėl rašymo apsirikimo nebuvo ginčijami įstatymo nustatyta tvarka, įsiteisėjo ir turi būti vykdomi. Palūkanų dydį šiuo atveju nustato ne vykdymo veiksmus atliekantis antstolis, o įsiteisėję ir galiojantys teismo procesiniai dokumentai (b. l. 11-12).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-03 (nutartyje padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida nurodant datą (vietoj 2013 m. birželio 3 d. nurodyta 2012 m. birželio 3 d.), kurią apeliacinės instancijos teismas ištaiso (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 276, 302, 338 straipsniai)) priėmė nutartį netenkinti pareiškėjo V. P. skundo dėl antstolės B. P. veiksmų. Teismas nustatė, kad antstolė B. P. vykdo įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2010-02-12 išduotą įsakymą Nr. L2-5420-431/2010 dėl 227 000 Lt skolos, 135 065 Lt palūkanų, 3,5 procentų dydžio mėnesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 205 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. P. išieškotojo T. K. naudai. Antstolė 2013-03-21 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2013-03-22 skolininkui išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą, nurodė skolos sumą, mėnesinių palūkanų sumą bei vykdymo išlaidų sumą, paskaičiavo ir paragino skolininką sumokėti vykdymo išlaidas. Nurodyti veiksmai atlikti vadovaujantis CPK 82, 610, 651, 655, 656, 679 straipsnių nuostatomis, Sprendimų vykdymo instrukcija. Teismas nustatė, kad vykdymo proceso metu antstolės priimtuose dokumentuose nurodyta skolos ir palūkanų suma, paskaičiuota remiantis teismo įsakymu ir nutartimi dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, visiškai atitinka iš skolininko priteistos skolos ir mokėtinų palūkanų dydį. Teismo įsakyme nurodyta, jog iš skolininko (pareiškėjo) išieškota 227 000 Lt skolos ir 135 065 Lt palūkanų suma, o taip pat 3,5 procentų dydžio mėnesinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininkas (pareiškėjas V. P.) neginčijo teismo įsakymo įstatymo nustatyta tvarka, nepateikė atskirojo skundo dėl teismo nutarties. Kuomet nurodyti teismo procesiniai dokumentai įsiteisėjo, jie yra privalomi šalims ir turi būti vykdomi. Antstolė neturi pagrindo, remdamasi pareiškėjo nurodytais protingumo ir kitais kriterijais, nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar įvykdyti jo dalį. Antstolė nevertina teismo įsakymu priteistos skolos ir palūkanų sumos (b. l. 28-29).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-03 nutartį ir panaikinti antstolės B. P. sprendimus, kuriais ji apelianto skolą padidina priskaičiuodama palūkanas nuo palūkanų ir nustatyti, kad apelianto mokėtinos metinės palūkanos turi neviršyti 42 proc. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis prieštarauja protingumo principui, teismas visiškai nepasisakė dėl apelianto iškeltų klausimų ir formaliai atmetė apelianto nurodytas aplinkybes, kad antstolės veiksmais iš jo siekiama išieškoti neprotingas palūkanas, kurios, be to, yra dvigubos. Pažymi, kad taip skaičiuoti palūkanas, kaip tai padarė antstolė, negalima, nes tai neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Pasak apelianto, pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą teismo įsakymą palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo teismo įsakymu priteisto skolos, t. y. 227 000 Lt, kadangi Vilniaus apygardos teismas niekur savo raštuose nepasakė, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo palūkanų, o priteista suma – tai skola. Apeliantas prašė atsižvelgti į tai, kad jo visas turtas yra areštuotas ir jis neturi galimybės mokėti 67,40 proc. metinių palūkanų, kurios yra akivaizdžiai neprotingos (b. l. 30-32).
Atsiliepimas
Atsiliepimu antstolė B. P. prašo skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, todėl antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Pažymėjo, kad 3,5 proc. dydžio mėnesinės palūkanos buvo skaičiuojamos nuo priteistos 227 000 Lt skolos ir 135 065 Lt palūkanų sumos už laikotarpį nuo 2010-02-12 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki 2013-03-22 (raginimo įvykdyti sprendimą parengimo dienos). Pažymėjo, jog vertinti priteistų palūkanų dydį nėra antstolės kompetencija.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolės apskaičiuotos sumos palūkanų, kurias Vilniaus apygardos teismo 2010-02-12 įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-5420-431/2010, apeliantas (skolininkas) buvo įpareigotas sumokėti kreditoriui (išieškotojui). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-03-21 antstolė B. P. priėmė vykdyti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2010-02-12 išduotą įsakymą Nr. L2-5420-431/2010 (taisytą Vilniaus apygardos teismo 2010-10-23 nutartimi) dėl 227 000 Lt skolos, 135 065 Lt palūkanų, 3,5 procentų dydžio mėnesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-02-12) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 2 205 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. P. (apelianto) išieškotojo T. K. naudai (v. b. l. 60, 5 – 7). Priimdama 2013-03-22 raginimą įvykdyti sprendimą, antstolė nustatė, kad apeliantas turi sumokėti: 364 270 Lt skolą, 3,5 proc. mėnesinių palūkanų 479 434,44 Lt (2013-03-22) ir vykdymo išlaidų 1 405,10 Lt, iš viso 845 109,54 Lt (v. b. l. 61). Kaip nurodė antstolė savo atsiliepime į apelianto skundą, 3,5 proc. dydžio mėnesinės palūkanos buvo skaičiuojamos nuo priteistos 227 000 Lt skolos ir 135 065 Lt palūkanų sumos už laikotarpį nuo 2010-02-12 (bylos iškėlimo teisme diena) iki 2013-03-22 (raginimo įvykdyti sprendimą parengimo diena). Apelianto nuomone, taip skaičiuoti palūkanų nuo palūkanų negalima. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia apelianto pozicija dėl žemiau nurodytų motyvų.
Pagal savo esmę Vilniaus apygardos teismo 2010-02-12 įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-5420-431/2010, priteistos 3,5 proc. dydžio mėnesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-02-12) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo yra procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Tačiau procesinės palūkanos neskaičiuojamos nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Kaip minėta nagrinėjamu atveju antstolė 3,5 proc. dydžio mėnesines palūkanas skaičiavo nuo 2010-02-12 teismo įsakymu priteistos 227 000 Lt skolos ir 135 065 Lt palūkanų sumos, t. y. lėšų, kurias kreditorius K. T. įgijo teisę reikalauti dėl tarp jo ir apelianto (skolininko) sudarytos paskolos sutarties pažeidimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas nepateikė nei prieštaravimų dėl 2010-02-12 teismo įsakymo, nei atskirojo skundo dėl 2010-10-23 nutarties, kuria buvo ištaisytas 2010-02-12 teismo įsakyme padarytas rašymo apsirikimas. Taigi apeliantas iki šiol sutiko su priteistų palūkanų dydžiu ir pradėjo ji ginčyti tik tuomet, kai kreditorius kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos pagal įsiteisėjusį vykdomąjį dokumentą, t. y. 2010-02-12 įsakymą (taisytą 2010-10-23 nutartimi), išieškojimo. Kaip teisingai nurodė antstolė savo atsiliepime į atskirąjį skundą, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. vertinti priteistų palūkanų dydį nėra antstolės kompetencija. Tokiu būdu, atmestini kaip nepagrįsti visi apelianto argumentai, susiję su tuo, kad antstolė pažeidė protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimus, paskaičiuodama palūkanas nuo palūkanų.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje 2013-03-22 raginime įvykdyti sprendimą antstolė turėjo ir galėjo nurodyti ne didesnę nei 472 863,70 Lt palūkanų sumą, paskaičiuotą pagal 3,5 proc. mėnesinių palūkanų normą nuo 362 065 Lt (227 000 Lt skolos ir 135 065 Lt palūkanų) sumos už 1 135 dienų (nuo 2010-02-12 iki 2013-03-22) laikotarpį. Šią aplinkybę taip pat patvirtina 2013-10-24 Vilniaus apygardos teisme elektroniniu paštu gautas antstolės 2013-10-21 priedas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą, t. y. 2013-10-21 patvarkymas dėl techninės klaidos ištaisymo. Taigi 2013-03-22 apeliantas galėjo būti raginamas sumokėti ne didesnę nei 838 538,80 Lt sumą (364 270 Lt (priteista skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos) + 472 863,70 (procesinės palūkanos nuo priteistos skolos ir palūkanų) + 1 405,10 (vykdymo išlaidos)). Tokiu būdu nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad antstolės priimtuose dokumentuose nurodyta skolos ir palūkanų suma, paskaičiuota remiantis teismo įsakymu ir nutartimi dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, visiškai atitinka iš skolininko priteistos skolos ir mokėtinų palūkanų dydį, tačiau ši aplinkybė, nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir atmetus atskirojo skundo argumentus, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria teisingai ir pagrįstai konstatuota pagrindė teismo išvada, jog nėra pagrindo pripažinti neteisėtais skundžiamus antstolės veiksmus vadovaujantis vien V. P. skundo argumentais (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Tokiu būdu teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-03 nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-03 nutarties įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą nurodant, kad nutarties priėmimo laikas yra ne 2012 m. birželio 3 d., o 2013 m. birželio 3 d.
Apelianto V. P. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-03 nutartį palikti nepakeistą.