- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-15
- Bylos Nr.
- 1K-50-166/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Punys
- Advokatai
- Gintarė Leškevičienė
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo P. S., gim. (duomenys neskelbtini), gynėjos Gintarės Leškevičienės skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-27 nutarties, kuria P. S. kardomoji priemonė (suėmimas) pratęsta dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012-12-30,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. S. įtariamas tuo, kad jis, (duomenys neskelbtini), t.y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.
Įtariamasis P. S. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2012-10-30. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-31 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė- suėmimas dviem mėnesiams.
Šalies argumentai
Skunde Vilniaus apygardos teismui įtariamojo P. S. gynėja Gintarė Leškevičienė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012-12-27 nutartį ir P. S. iš suėmimo paleisti. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjos išvada dėl BPK 122 str. 1 d. 1 p. suėmimo pagrindo buvimo nėra pagrįsta jokiais faktiniais duomenimis, kadangi jų byloje nėra. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendimuose pabrėžė, jog vien tik įtariamos nusikalstamos veikos sunkumas ir už tą nusikalstamą veiką gresiančios bausmės dydis negali būti vieninteliai faktoriai, nulemiantys sprendimą atimti žmogaus laisvę (pvz. Yagci ir Sargiu prieš Turkiją, Smirnova prieš Rusiją). Valstybė privalo paleisti asmenį į laisvę, jei jis pateikia pakankamas garantijas, kad atvyks į teismą (pvz. Wemboff prieš Vokietiją). Teismas neatsižvelgė, kad nusikaltimas buvo padalytas prieš septynis mėnesius iki įtariamojo sulaikymo, todėl P. S. turėjo galimybių pabėgti ir pasislėpti, tačiau to nepadarė, kas paneigia prielaidas, kad ateityje P. S. bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, Vilniuje, butas asmeninės nuosavybės teise priklauso jo artimam giminaičiui. Faktas, jog žmogus buvo išvykęs į užsienį ne vieną kartą nereiškia, kad jis užsienyje turi ryšių. Paso ir asmens tapatybės kortelės paėmimas užtikrintų, jog įtariamasis nepabėgs į užsienį, tačiau teismas tokios galimybės nesvarstė.
Teismas, darydamas išvada, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, turi atsižvelgti į nusikaltimų darymo sistemingumą, ar įtariamasis iš šios veiklos pelnėsi. P. S. praeityje teistas tris kartus, tame tarpe ir už nusikaltimą nuosavybei, bet teistumai išnykę, t.y. jis laikomas neteistu, o tai neduoda pagrindo teigti, jog P. S. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad P. S. sistemingai darytų nusikaltimus nuosavybei, iš to pelnytųsi. Kad P. S. šiuo metu oficialiai niekur nedirba, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad vien dėl šios priežasties jis gali daryti naujus nusikaltimus, nes šiuo metu bedarbiais yra beveik 10 % darbingo amžiaus Lietuvos Respublikos žmonių. BPK 122 str. 7 d., BPK 11 str. 1 d. reikalauja teismo nutartyje paskirti suėmimą aiškiai ir detaliai motyvuoti, kodėl, ikiteisminio tyrimo teisėjo manymu, viena ar keliomis švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant asmens paleidimo iš suėmimo klausimą apsvarstytini alternatyvūs jo atvykimo į teismą užtikrinimo būdai, nurodant, kodėl alternatyvios priemonės negarantuotų asmens atvykimo į teismą arba kodėl teismo procesas nevyktų tinkamai paleidus asmenį iš suėmimo. Skundžiamoje nutartyje nesprendžiama ar aiškios tikro viešojo intereso apraiškos, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Jėčius prieš Lietuvą). Pagal BPK 127 str. 7 d., spręsdamas, ar pratęsti suėmimo terminą įtariamajam, teisėjas privalo patikrinti, ar per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, dėl kokių priežasčių to nebuvo daroma, nes nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių to nebuvo daroma, teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino. Teismas iš viso nemini kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje buvo atliekami per pastaruosius du mėnesius. Iš bylos duomenų matyti, kad per pastaruosius du P. S. suėmimo mėnesius byloje nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai.
Teismo posėdyje įtariamojo P. S. gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo P. S. gynėjos Gintarės Leškevičienės skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-27 nutartis pagrįsta ir teisėta. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra: įtariamųjų P. S., D. G., nukentėjusiojo A. M. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolas, specialisto išvados.
Iš byloje esamų duomenų matyti, kad suimtasis įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta tik griežta laisvės atėmimo nuo dvejų iki dešimties metų bausmė, jam gresia griežta reali laisvės atėmimo bausmė. Gresiančios bausmės griežtumas priskirtinas prie LR BPK 122 str. 2 d. numatytų „kitų aplinkybių“ sąvokos. P. S. anksčiau ne karą teistas, tame tarpe ir už plėšimą (1961 m. BK 272 str. 3 d.), BK 178 str. 2 d. numatytus nusikaltimus nuosavybei, (P. S. anksčiau teistas 1998-06-01 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 3 d., 203 str. 2 d., 42 str. 1 d. laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę atliko 2004-03-12, 2004-09-03 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 63 str. 4 d., 64 str. 1 d., 3 d. laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, 2006-05-04 atlikus bausmę paleistas iš pataisos namų, 2007 vasario 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., už kurį bausmę atliko 2009-03-05 (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas (Valstybės Žinios, 2002, Nr. 112-4970) 13 str. 2 d., 1961 m. BK 58 str. 1 d. 6 p., 4 d., 272 str. 3 d., BK 3 str., 11 str., 97 str. 3 d. 3 p., 8 d.)). P. S. neturi tvirtų socialinių ekonominių ryšių, kadangi jis yra nevedęs, niekur nedirba nuo 2010-01-29, neregistruotas darbo biržoje, nors ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, įtariamasis turi Baltarusijos Respublikos vizą ir nuolat važinėja į užsienio valstybes - Ukrainą, Baltarusiją, kas rodo didesnę tikimybę, kad jis, būdamas laisvėje gali išvykti į užsienį, kadangi turi patirties ten vykti. Įvertinus aukščiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, kad buvo pakankamas pagrindas įtariamajam P. S. pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Įvertinus aukščiau išvardintas aplinkybes ir tai, kad P. S. anksčiau teistas, iš kurių du kartus už nusikaltimus nuosavybei, tame tarpe ir už LR BK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas, yra įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 122 str. 4 d. padarymu, išdėstytos aplinkybės nulėmė pagrįstą ikiteisminio tyrimo teisėjos išvadą, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 122 str. 4 d. (LR BPK 122 str. 1 d. 3 p.) bei sprendimą skirti suėmimą, atsižvelgus į tai, kad įvertinus išdėstytas aplinkybes, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų.
Aplinkybė, kad P. S. nepabėgo iki jį sulaikant, nepaneigia BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo skyrimo pagrindo buvimo, kadangi jis iki sulaikymo nebuvo sulaikytas ir jam nebuvo taikytas suėmimas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tai, kad suimtasis oficialiai niekur nedirba, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad vien dėl šios priežasties jis gali daryti naujus nusikaltimus, tačiau byloje nėra patikimų duomenų, kad suimtasis turi legalų pajamų šaltinį ir skunde jų nenurodoma. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Vilniuje, kitus skunde nurodytus argumentus, tačiau jie nėra pakankami naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.
Kaip matyti iš teismui pateiktų ikiteisminio tyrimo duomenų, per paskutinius du suėmimo P. S. taikymo mėnesius buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, tame tarpe 2012-11-02 išsiųstas raštas dėl informacijos suteikimo apie P. S. ir gauta prašyta informacija, tame tarpe 2012-11-08 pažyma, išsiųstas raštas dėl informacijos suteikimo apie D. G. ir gauta prašyta informacija, 2012-11-09 priimtas tyrėjos nutarimas perduoti ginklus laikinam saugojimui, 2012-12-03 priimtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą. Be to, 2013-01-10 atlikta papildoma A. M. apklausa, priimtas 2013-01-10 tyrėjos nutarimas jį pripažinti civiliniu ieškovu.
Vadovaujantis bendrosiomis kardomųjų priemonių skyrimo nuostatomis, kardomoji priemonė- suėmimas- nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
įtariamojo P. S. gynėjos Gintarės Leškevičienės skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.