Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Svetlanos Jurgaitienės ir Dariaus Kantaravičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. P. nuteistas Austrijos Respublikos Graco baudžiamųjų bylų žemės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Austrijos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį, 128 straipsnio 25 dalį, 129 straipsnio 1 dalies 1 paragrafą, 130 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnį, 229 straipsnio 1 dalį, paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi nurodytos veikos ir bausmė buvo suderintos su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalimi ir palikta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2015 m. rugpjūčio 24 d., pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 24 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai ir 5 dienos (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).

5. Atsiliepimo į nuteistojo atstovės skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. P. atstovės advokatės Andželikos Vosyliūtės skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. P. lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.

9. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis V. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 36 balai, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema.

10. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra 2 kartus skatintas, nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, įvertinus dar ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju jis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, teisinio pagrindo nėra. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis charakterizuotas kaip suvokiantis teigiamą darbo naudą, tačiau vis tiek reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ir darbo sąlygų, nors gauti vykdomieji raštai dėl materialinės žalos atlyginimo, kurių jis savanoriškai nemokėjo. Nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys – netinkamas draugų ratas. Pažymėtina, kad dar 2019 m. birželio 5 d. Komisijos nutarimu buvo atmestas nuteistojo prašymas perkelti jį į pusiaukelės namus, padarius išvadą, kad nuteistasis nelinkęs keisti savo elgesį teigiama linkme.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, taip pat yra sprendžiama ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. V. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už pasikėsinimą įvykdyti sunkų nusikaltimą, taip pat už sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų įvykdymą bendrininkų grupėje. Vyrauja nusikaltimai turtinėms teisėms, turtiniams interesams, motyvai susiję su lengvabūdiškumu. Nuteistasis anksčiau 3 kartus yra nusikaltęs, laisvės atėmimo bausmę atlieka jau nebe pirmą kartą, jam net du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Ir nors per šį laiką naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė, tačiau tai, kad po lygtinio paleidimo jis ir vėl darė naujus nusikaltimus, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptartų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas, kaip teigiama skunde, nelaikytinas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

12. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi būti patikrintas teismo. Jei Komisija nutaria taikyti lygtinį paleidimą, toks nutarimas turi būti patvirtintas teismo, o jei atsisako, skundai dėl nutarimo taip pat yra nagrinėjami teisme, kaip ir šiuo atveju. Tai suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Kolegija laiko, kad, priešingai nei teigiama nuteistojo atstovės skunde, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t. y. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, nuteistojo požiūrį į padarytas veikas, taip pat įvertino bausmės paskirtį ir jai keliamus tikslus, šio klausimo kontekste ir atliktos bei likusios atlikti bausmės dalių santykį. Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, pasisakydama tik apie teigiamas aplinkybes, o apylinkės teismas lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, konstatuoti teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nepaneigia pažangos mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad galima būtų neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos.

13. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis V. P. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Remiantis aptartu, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.