Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarimo, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 43 Eur bauda

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nubaustas už tai, kad 2015-05-21 12.05 val. viešoje vietoje, esančioje Šalčininkų r. sav., Šalčininkų m., A. Mickevičiaus g., būdamas girtas negalėjo savarankiškai judėti, griuvinėjo, nesiorientavo aplinkoje, tuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomenės dorovę. Metų bėgyje du kartus buvo baustas už viešosios tvarkos pažeidimą.

Nagrinėdamas bylą teismas, anot A. M., turėjo visapusiškai išnagrinėti visas įvykio aplinkybes, apklausti visus policijos pareigūnus ir P. K. apie tai, ar jie matė, kaip jis ėjo, griuvinėjo. Be to, buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes jis norėjo užduoti klausimus policijos pareigūnams apie savo sveikatos būklę tuo metu. Pažymi, jog su P. K. prie parduotuvės sėdėjo maždaug 30-40 minučių, pareigūnai jį sulaikė sėdintį, o ne einantį, nes jie nematė, kaip jis ėjo, todėl tekstas protokole yra suklastotas. Policijos pareigūnai į policijos komisariatą jį pristatė ne todėl, kad buvo girtas, o todėl, kad šalia jo gulėjo 2 buteliai alaus. Atkreipia dėmesį į tai, kad šie pareigūnai patys kalbėjo, kad nėra alkotesterio arba jis netvarkingas, o jis, kaip minėjo, nebuvo girtas, tik išgėręs, todėl jam negalėjo būti nustatytas toks girtumo laipsnis. Anot apelianto, esant tokiam girtumo laipsniui jis negalėtų judėti, stovėti ir pan., tačiau į policijos komisariatą tą vakarą šalia policijos pareigūnų ėjo pats. Teismas taip pat neapklausė policijos pareigūnų ir apie šias aplinkybes.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. palaikė apeliacinio skundo reikalavimus, prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja Lina Šlemaitė patvirtino duomenis, nurodytus jos 2015-05-21 tarnybiniame pranešime, pažymėjo, kad įvykio dieną, dirbdama su Aleksandru Stasila, pastebėjo A. M. visiškai girtą, jis nesiorientavo aplinkoje, griuvinėjo, net nebuvo įmanoma jo nuvesti į policijos komisariatą. Iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ištyręs ir įvertinęs byloje ir teismo posėdžio metu naujai surinktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. M. veikoje yra ATPK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Nors A. M. nepripažįsta kaltės dėl ATPK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo, tačiau jo kaltė įrodyta policijos pareigūnės L. Šlemaitės tarnybiniu pranešimu (b. l. 2) ir jos parodymais teisme, alkotesterio kvito rodmenimis (nustatytas sunkus (2,84 prom.) girtumo laipsnis) (b.l. 3), ekspertizės aktu Nr. 78TPK-289/2015 (b.l. 36-39), liudytojo Aleksandro Stasilo parodymais (b. l. 55-56).

Policijos pareigūnė Lina Šlemaitė, sulaikiusi A. M. įvykio vietoje, tarnybiniame pranešime paaiškino, kad apeliantas, būdamas girtas, viešoje vietoje negalėjo savarankiškai judėti, griuvinėjo, nesiorientavo aplinkoje. Apklausiamas teisme liudytojas Aleksandras Stasila patvirtino, kad teko A. M. pristatyti į komisariatą, vežamas buvo tada, kai tikrai negalėjo pats judėti. Nors liudytojas tikslios datos ir vietos, iš kur buvo vežamas A. M. į komisariatą, ir neprisiminė, tačiau tai paaiškinama tuo, jog po šio įvykio buvo praėję beveik vieneri metai, A. M. už tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą yra sulaikomas ne pirmą kartą. Aplinkybę, kad A. M. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t.y. būdamas girtas negalėjo savarankiškai judėti, griuvinėjo, nesiorientavo aplinkoje, tuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomenės dorovę patvirtina ir alkotesterio kvitas, iš kurio matyti, jog jam buvo nustatytas sunkus, net 2,84 prom., girtumas. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog policijos pareigūnai kalbėjo, kad nėra alkotesterio arba jis netvarkingas. Kaip jau minėta aukščiau, administracinio teisės pažeidimo byloje yra alkotesterio kvitas, kas reiškia, jog pažeidėjui buvo patikrintas blaivumas. Ant alkotesterio kvito yra nurodyta metrologinės patikros liudijimo numeris (Nr. 1663229) bei alkotesterio patikros galiojimas (nuo 2014-12-22 iki 2015-06-21), kas reiškia, kad alkotesteris buvo techniškai tvarkingas.

Apylinkės teismo padarytas išvadas, kad A. M. viešoje vietoje, būdamas girtas, negalėjo savarankiškai judėti, griuvinėjo, nesiorientavo aplinkoje, patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos policijos pareigūnės Linos Šlemaitės parodymai. Ši liudytoja pažymėjo, kad dirbdama su Aleksandru Stasila, pastebėjo A. M. visiškai girtą, jis nesiorientavo aplinkoje, griuvinėjo, net nebuvo įmanoma jo nuvesti į policijos komisariatą. Iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Liudytoja Lina Šlemaitė parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jos parodymai sutampa su parodymais, fiksuotais įvykio dieną rašytame tarnybiniame pranešime. Teismas neturi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymų patikimumu. Jos parodymai sutampa su aukščiau aptartais duomenimis ir dar labiau sustiprina byloje padarytas išvadas dėl pažeidimo sudėties konstatavimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats A. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, teigdamas, jog neprisimena, kas buvo tą dieną – ar buvo pristatytas į komisariatą, ar davė jam pūsti į alkotesterį (b.l. 55-56). Esant tokioms aplinkybėms, jo apeliacinio skundo argumentai vertinami kritiškai, kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliaciniame skunde A. M. nurodo, jog be policijos pareigūnų teisme turėjo būti apklaustas ir P. K., kartu su juo buvęs jį sulaikant, tačiau pažymėtina, kad posėdžio metu A. M. gynėjas liudytojais prašė apklausti policijos pareigūnus, o P. K. apklausti neprašė. Pažymėtina ir tai, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka A. M. buvo išaiškinta teisė savo liudytojus pasikviesti pačiam, nes byloje nėra P. K. duomenų, tačiau apeliantas šia teise nepasinaudojo, posėdžio metu šio liudytojo apklausti neprašė.

Nepagrįstas A. M. apeliacinio skundo argumentas, kad nuobauda jam buvo paskirta neatsižvelgiant į ATPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes byloje nebuvo dokumento apie termino skirti nuobaudą pratęsimą, po bylos išnagrinėjimo teismas tokio dokumento nepagarsino. Administracinio teisės pažeidimo byloje esantis nutarimas patvirtina, jog teismas užtrukus teismo psichiatrijos ekspertizės atlikinimui pagrįstai pratęsė A. M. iki vienerių metų administracinės nuobaudos skyrimo terminą (b.l. 29).

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarimą nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.