- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-02-03
- Bylos Nr.
- ATP-69-238/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-21-3-00913-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus (toliau - Institucija) specialistė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. M. (toliau – pareiškėjas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011-10-18 apie 13 val., UAB „Medžio fabrikas Nida“ patikrinimo metu, adresu: Kauno rajonas, Piliuonos kaimas, lentpjūvėje, rastas medieną rūšiuojantis M. V., kuris nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento – darbo pažymėjimo, nurodė, kad dirba pirmą dieną, užpildė Institucijos nustatytos formos paaiškinimą. Pagal 2011-10-18 13 val. 28 min. SODROS IS nelegalaus darbo faktų nustatymo - užklausos rezultatus M. V. nebuvo įtrauktas į UAB „Medžio fabrikas Nida“ darbuotojų sąrašą. Darbo sutarčių registracijos žurnale nebuvo įrašo apie M. V. darbo sutarties sudarymą ir įregistravimą. Darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnale nebuvo įrašo apie darbo pažymėjimo išdavimą M. V.. Pastarasis raštu paaiškino, kad pagalbiniu darbininku dirba pirmą dieną, darbą pradėjo 13 val., baigs 17 val., nurodė, kad jam bus mokama pusė minimalios algos, darbo sutarties nesudarė. UAB „Medžio fabrikas Nida“ direktorius G. M. raštu Institucijai paaiškino, kad M. V. pradėjo dirbti 2011-10-18, darbo sutarties nesudarė, nes dokumentus perdavė buhalterei, kuri turėjo įdarbinti. Esant šioms aplinkybėms, tarp UAB „Medžio fabrikas Nida“ direktoriaus G. M. ir M. V. buvo susitarimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnio dispozicijoje nurodytas darbo sutarties sąlygas dėl darbo sąlygų, darbo laiko, tačiau prieš darbo pradžią nebuvo pasirašyta rašytinė darbo sutartis, apie darbuotojo įdarbinimą nepranešta teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) skyriui, tokiu būdu darbdavys G. M. pažeidė Darbo kodekso (toliau - DK) 99 ir 270 straipsnius. Be to, UAB „Medžio fabrikas Nida“ direktorius G. M. pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tai yra leido M. V. pradėti dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties, nustatyta tvarka apie įdarbinimą nepranešė teritoriniam VSDFV skyriui, tai yra leido dirbti nelegaliai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimu pripažino, kad G. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, skyrė administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą. Nutartyje nurodyta, jog pareiškėjo kaltę dėl padaryto pažeidimo padarymo patvirtina byloje surinkti įrodymai: 2011-10-26 administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas (b. l. 2-3), 2011-10-18 Institucijos vedėjo pavedimas dėl inspektavimo, iš kurio matyti, kad specialistėms buvo pavesta atlikti neplaninį UAB „Medžio fabrikas Nida“ patikrinimą (b. l. 40), 2011-10-18 patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad UAB „Medžio fabrikas Nida“ patikrinimo metu buvo rastas darbo pažymėjimo nepateikęs dirbantis M. V., kuris rūšiavo medieną (b. l. 5), 2011-10-18 M. V. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis prisipažino dirbęs patikrinimo metu, rūšiavo medieną (b. l. 6), 2011-10-18 G. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad darbininkas M. V. pradėjo įmonėje dirbti nuo 2011-10-18, darbo sutartis nebuvo sudaryta, VSDFV duomenys, iš kurių matyti, kad M. V. 2011-10-18 nebuvo įregistruotas įmonės darbuotojų sąraše (b. l. 9), Darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnalas, iš kurio matyti, kad jokių duomenų apie darbuotoją M. V. žurnale nėra (b. l. 10-11), Darbuotojų darbo sutarčių registravimo žurnalas, iš kurio matyti, kad su M. V. darbo sutartis sudaryta nebuvo (b. l. 13-14) ir kita byloje surinkta medžiaga. Neatitinkančius pirminių įrodymų, teisminio nagrinėjimo metu pasikeitusius M. V. parodymus, apylinkės teismas vertino kritiškai, nes V. V. šiuo metu dirba UAB „Medžio fabrikas Nida“, kurios direktorius yra pareiškėjas.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarimu, pareiškėjas G. M. apeliaciniu skundu kreipėsi į apygardos teismą, prašydamas panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-12-08 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas priėmė nutarimą neteisingai įvertinęs įrodymus. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LR ATPK 257 straipsnis). Apylinkės teismas nepagrįstai nustatė nelegalaus darbo faktą, tai yra, kad 2011-10-18, 13 val., M. V. dirbo UAB „Medžio fabrikas Nida“, o apeliantas leido jam dirbti, tinkamai nesudarius darbo sutarties. Neįvertinta, jog M. V. dėl darbo kreipėsi 2011-10-17, tačiau tą dieną jis neturėjo asmens dokumentų. Jam buvo paaiškinta, kad į pagalbinio darbininko pareigas jis bus priimtas, kai pateiks asmens dokumentus ir kai bus pasirašyta darbo sutartis. Buvo sutarta, jog reikiamus dokumentus M. V. atneš kitos dienos rytą, o bus įdarbintas nuo 13 valandos. Kitos dienos rytą M. V. pateikė būtinus dokumentus, jie elektroniniu paštu buvo išsiųsti įmonės buhalterei. Apeliantas 2011-10-18 buvo išvykęs iš įmonės teritorijos, į kurią grįžo 13 val. 05 min. Tačiau M. V. į neaptvertą įmonės teritoriją jau buvo atvykęs su darbiniais rūbais 13 val., ir laukdamas ne dirbo, o apžiūrinėjo sudėtus medienos tašelius. Tariantis dėl darbo sąlygų su būsimu darbuotoju M. V., jam buvo paaiškinta, kad jis dirbs pagalbiniu darbininku, o jo darbo funkcijos bus angare padėti pjauti medieną, taip pat supjautą medieną krauti ir rūšiuoti, atlikti kitus pagalbinius darbus. Medienos rūšiavimas - tai medienos tašelių pjovimas, dėjimas į krūvas, purškimas specialiu skysčiu. Institucijos patikrinimas įvyko 2011-10-18, 13 val. 05 min., tuo metu apelianto įmonės teritorijoje nebuvo, buhalterė pranešimo teritoriniam VSDFV skyriui dar nebuvo suspėjusi išsiųsti, M. V. ne dirbo, o apžiūrinėjo būsimą darbo vietą, todėl akivaizdu, jog patikrinimo metu darbdavys ir būsimas darbuotojas dar nebuvo baigę susitarti dėl visų darbo sąlygų, tai yra darbdavio ir būsimo darbuotojo santykiai neatitiko visų darbo sutarties požymių. Todėl apeliantas negalėjo būti nubaustas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi byloje Nr. N-575-2999-11 yra išaiškinęs, kad neteisėta veika - nelegaliu darbu - pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Tačiau M. V. nuo 2011-10-18 iki dabar dirba UAB „Medžio fabrikas Nida“ darbo sutarties pagrindu. Už šį darbuotoją yra mokami visi privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus. Akivaizdu, kad skundo autorius jokios neteisėtos veikos sudarydamas darbo sutartį su M. V. neatliko, todėl teismas, nevertindamas nurodytų aplinkybių ir priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė teisingumo ir protingumo principus, kadangi apeliantą nubaudė už tai, kad jis sukūrė darbo vietą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo nutarimo nekeisti. Nurodo, jog administracinėje byloje teisingai konstatuota, kad tarp šalių - darbdavio atstovo G. M. ir M. V. - buvo susitarimas, atitinkantis DK 93 straipsnio dispozicijoje nurodytas darbo sutarties sąlygas - susitarimas dėl darbo funkcijų (dirbti pagalbiniu darbininku), darbo vietos (lentpjūvė, Piliuonoje), darbo užmokesčio (pusė minimalios algos), tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas rašytine darbo sutartimi, apie asmens priėmimą į darbą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. 2011-10-18 patikrinimo metu M. V. rastas rūšiuojantis medieną (su darbinėmis pirštinėmis), 2011-10-18 paaiškinime M. V. nurodė, kad pradėjo dirbti prieš valandą, rūšiuoja medieną. Teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jo darbas yra rūšiuoti, apžiūrėti medieną. Atėjęs į darbą, jis žinojo ką turi daryti, nes darbai buvo aptarti (iš anksto) su G. M. ir surašyti ant lapelio. 2011-10-18 G. M. raštu Institucijai pripažino, kad darbininkas M. V. pradėjo dirbti su juo nesudarius darbo sutarties, jam neišdavus darbo pažymėjimo, nes nespėjo sutvarkyti dokumentų, kuriuos turėjo sutvarkyti buhalterė, o ji fiziškai nesuspėjo. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes apylinkės teismas teisingai įvertino nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: M. V. pradėjo dirbti realiai, esant išankstiniam susitarimui, tačiau nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad dėl atlikto patikrinimo iš pareiškėjo buvo atimta galimybė 2011-10-18, 13.05 val., galutinai suderinti visas darbo sutarties sąlygas ir ją tinkamai sudaryti. Teismo posėdžio metu ir pareiškėjas, ir M. V. nurodė, kad prieš Institucijos patikrinimą buvo susitikę aptarti darbo sąlygų. Jie buvo susitikę ir 2011-10-18 ryte, aptarė darbo sąlygas, darbų funkcijas, tačiau su M. V. darbo sutartis nebuvo pasirašyta.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai veiką kvalifikavo ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o M. V. buvimą įmonės teritorijoje vertino kaip nelegalų darbą. 2011-10-18 Institucijos pareigūnai patikrinimo metu M. V. rado prie tašelių. Jis vilkėjo darbiniais drabužiais ir darbo pirštinėmis, raštu paaiškino, kad dirba pagalbiniu darbininku ir rūšiuoja medieną. Pirmosios instancijos teismas apklausė nelegaliai dirbusį M. V., UAB „Medžio fabrikas Nida“ direktorių G. M., pareigūnę R. Čepkauskienę, kuri dalyvavo atliekant patikrinimą. Teismas vadovavosi pareigūnės parodymais, be to rėmėsi G. M. ir M. V. pirminiais, nuosekliais, sutampančiais tarpusavyje ir neprieštaraujančiais kitai bylos medžiagai parodymais.
Motyvuojamoji dalis
G. M. apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje G. M. pripažintas kaltu padaręs ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliantas nubaustas už tai, kad 2011-10-18 apie 13 val., UAB „Medžio fabrikas Nida“ patikrinimo metu, adresu: Kauno rajonas, Piliuonos kaimas, lentpjūvėje, rūšiuojantis medieną M. V. nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento – darbo pažymėjimo, nurodė, kad dirba pirmą dieną, nors pagal 2011-10-18 13 val. 28 min. SODROS IS nelegalaus darbo faktų nustatymo - užklausos rezultatus šis darbuotojas nebuvo įtrauktas į UAB „Medžio fabrikas Nida“ darbuotojų sąrašą. Be to, Darbo sutarčių registracijos žurnale nebuvo įrašo apie M. V. darbo sutarties sudarymą ir įregistravimą, o Darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnale nebuvo įrašo apie pažymėjimo M. V. išdavimą.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą vieningą teisės taikymo praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes. Administracinėje byloje pagrįstai konstatuota, kad tarp šalių - darbdavio atstovo G. M. ir M. V. - buvo susitarimas, atitinkantis DK 93 straipsnio dispozicijoje nurodytas darbo sutarties sąlygas - susitarimas dėl darbo funkcijų (dirbti pagalbiniu darbininku), darbo vietos (lentpjūvė Piliuonoje), darbo užmokesčio (pusė minimalios algos), tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas rašytine darbo sutartimi, apie asmens priėmimą į darbą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. 2011-10-18 patikrinimo metu M. V. rastas rūšiuojantis medieną (su darbinėmis pirštinėmis), 2011-10-18 paaiškinime M. V. nurodė, kad pradėjo dirbti prieš valandą, rūšiuoja medieną. Teismo posėdžio metu jis taip pat nurodė, kad jo darbas yra rūšiuoti, apžiūrėti medieną. Atėjęs į darbą jis žinojo, ką turi daryti, nes darbai buvo iš anksto aptarti su apeliantu. 2011-10-18 G. M. raštu Institucijai pripažino, kad darbininkas M. V. pradėjo dirbti su juo nesudarius darbo sutarties, jam neišdavus darbo pažymėjimo, nes buhalterė nespėjo sutvarkyti dokumentų. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai konstatavo nelegalaus darbo faktą, nes M. V. pradėjo dirbti realiai, esant išankstiniam susitarimui, tačiau nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose – pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai ir liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Pirmosios instancijos teismas apklausė nelegaliai dirbusį M. V., UAB „Medžio fabrikas Nida“ direktorių G. M., pareigūnę R. Čepkauskienę, kuri dalyvavo atliekant patikrinimą. Teismas vadovavosi pareigūnės parodymais, rėmėsi tiek G. M. ir M. V. pirminiais, nuosekliais, sutampančiais tarpusavyje ir neprieštaraujančiais kitai bylos medžiagai parodymais, kuriais netikėti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Tai, kad M. V. nuo 2011-10-18 iki dabar dirba UAB „Medžio fabrikas Nida“ darbo sutarties pagrindu, už šį darbuotoją yra mokami visi privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus, administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto nepaneigia.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą keisti ar panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
G. M. skundo netenkinti. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.